Pliusų savyje neradau nei vieno…

nusisypsokKlausimas:

Rašau jau iš 3 karto ir vis galvoju ar verta. Realiai pagalba man reikalinga kaip oras, todėl, nes vis dažniau keliu sau klausimą, ar yra prasmė gyventi?

Gal geriau būtų tiesiog išnykt, ir niekam nebetrugdyti. Esu susipainiojusi, nebematau prasmės rytojuje, užmiegu su mintim, kad būtų malonu nebepabusti. Neturiu noro gyventi, judėt į priekį, mokytis, tobulėti. Rutina smaugia, dienas pratūnau prie interneto, nieko naudingo iš to negaudama. Neturiu tikrų draugų, kuriems rūpėtų ar aš šiandien laiminga. O laiminga jau nebuvau senai, net neatmenu, kada nuoširdžiai juokiausi. Esu tinginė, pykstu netgi tada kada manęs prašo padėti buityje, jaučiuosi išnaudojama. Iš aplinkos noriu daug, o pati neduodu nieko teigiamo. Esu niekam tikusi, nevykėlė… Nieko nesugebu, prie ko prisiliečiu, dūžta ir genda. Labai didelę įtaka tam turi mano tėvas kuris manau manęs nekenčia ir kasdien man kartoja kaip gyvenime man bus sunku, ir kaip aš kentėsiu. Tikiu juo, nes esu apleidusi save ir smarkiai leidžiuosi žemyn… Neturiu geros emocijos, jos neskleidžiu ir nepasiimu iš aplinkos. Kartą galvojau apie savo minusus ir pliusus, su minusais taip ir nebaigiau, o pliusų savyje neradau nei vieno… Norėčiau tiesiog pasikabinti ant virvės, bet žinau, kad tai ne išeitis, o ir drąsos tam trūksta… Jei tik atrasčiau prasmę, priežastį, motyvaciją… Dėl kurios galėčiau padaryti kažką kas priverstų mane pozityviau į viską žiūrėti… Nes kol kas visame kame įžvelgiu tik blogį.. Nekenčiu savęs.
Luka (Vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveika, Luka.
Džiaugiuosi, kad parašei, tai parodo, jog nori keistis ir ieškai išeičių. Laišką pradedi nuo to, kad užtikrintai pasakai, jog pagalba tau reikalinga. Tai, kad tą pripažįsti, jau yra pirmas žingsnis padėti sau pačiai. Laiške išlieji daug neigiamų emocijų, tokių, kaip noro gyventi nebuvimas, laimės nejautimas, pyktis ant savęs, jausmas, kad esi nevykėlė, drąsos trūkumas. Mini, kad turi daug minusų, tačiau pliuso savyje neradai nei vieno. Laišką užbaigi žodžiais “Nekenčiu savęs”. Galiu tik įsivaizduoti kaip sunku keltis ryte, kai tokios mintys sukasi galvoje, ir visi tie neigiami jausmai lydi diena iš dienos.

Rašai, kad tavo būsenai įtakos turi tėvas, kuris tavęs nekenčia, ir kartoja kaip gyvenime tau bus sunku. Iš ko tu sprendi, kad jis tavęs nekenčia?

Kas mane suneramino tai, kad toliau tu rašai “Tikiu juo…” Laiške , iš tiesų, daug negatyvizmo, bet manau, kad jo tiek dėl to, kad pozityvius dalykus tu ignoruoji. Ar taip gali būti?

Pabandyk susikaupti ir prisiminti vieną, tik vieną pozityvų dalyką apie save ir savo gyvenimą. Neskubėk sakyti, kad tokio nėra, tiesiog susikaupk ir gerai pagalvok.

Kiekvienas žmogus yra atsakingas už tai, kokį gyvenimą susikuria. Rašai, kad neturi draugų, kuriems rūpėtum. Ar norėtum būti draugė žmogaus šitaip savęs nemylinčio? Rašai, kad esi niekam tikusi nevykėlė, kuri sugriauna viską prie ko prisiliečia. Drįstu nesutikti. Nežinau kodėl, tačiau dėl kažkokių priežasčių save labai stipriai menkini ir nuvertini, galbūt, tai dėl tavo tėvo elgesio su tavimi. Tačiau net ir šioje situacijoje tu nesi bejėgė. Tu renkiesi ar tikėti savo tėvu, ar ne. Kas trukdo pasakyti “Tu neteisus” ? Kas trukdo pasakyti “Aš galiu. Aš noriu. Man pasiseks”? Kas trukdo lipti aukštyn?

Sutinku, kad ilgai būnant neigiamoje aplinkoje patys tampame negatyvus, gal tuomet, reikia pakeisti aplinką? Jeigu aplinkos neišeina pakeisti, ką dar gali padaryti, kad pradėtum į viską žvelgti pozityviau?

Rašai, kad trūksta motyvacijos. Tačiau motyvacija iš niekur neatsiranda. Motyvacija prasideda tada, kai išsikeli sau tikslą, vertą pastangų. Ko siektum, jei nebijotum, kad nepasiseks? Neskubėk, pagalvok, prisimink, kas tau teikia džiaugsmą, kas tave daro laimingą. Neabejoju, kad tokių dalykų yra. Tik tu turi neabejoti,kad tu esi verta tų gerų dalykų, nes jei abejosi – nieko nebus. Turi tikėti savimi, ypatingai tada, kai niekas kitas netiki.

Vien tai, kad kalbi apie nenorą mokytis, tobulėti, man tik parodo, kad toks noras kažkada buvo, ir tikiu, kad jis tebėra. Nepasiduok, Luka. Žinau, kad sunku kovoti ir kur kas lengviau yra sėdėti prie interneto nieko neveikiant, bet, kaip ir pati sakai, iš to jokios naudos.

zingsnis-po zingsnio

Kartais iš sąstingio padeda išbristi maži tikslai, pavyzdžiui kasdien išsikelti po vieną tikslą, t.y. šiandien susitvarkysiu spintą, rytoj – išsisiurbsiu kambarį, poryt – nusilakuosiu nagus patinkančia spalva ir nusišypsosiu pati sau.

Luka, linkiu stiprybės kovojant su sąstingiu, nuoboduliu ir beprasmiškumu. Tikiu, kad tu stipresnė.

Psichologė Ieva Nedzveckaitė

Share Button

You may also like...

12 Responses

  1. dominyka says:

    smirda skaityt.. jei nori keistis, tegu keicias.. kokios motyvacijos? pasiziuri tegu i veidrodi ir pradeda mylet save, del saves reik keistis, o ne del kitu, bet jei sakai, kad tingine esi tai ir nepasikeisi.. jei galvosi apie virve, tai greit ir kabesi.. ir dar, maziau ziurek ka kiti kalba.. kai pradedi girdet ka kiti sako, imi reiksminti, o tos KITU mintys darosi vis kandesnes.. labai shudus sureiksmini, keist mastyma reik :)

  2. kukuskinas says:

    Dominyka, nusisneki visai. Ar tu pazisti laisko autore? ar zinai koks tai zmogus? ar sedejai jos busenoje? Kai atsakysi “taip” i siuos klausimus, tada ir komentuok. Neturi ka pasakyt, tai geriau patylek.
    Laisko autorei: manau daugelis zmoniu panasiai jauciasi. Niekam nereikalingi siame gyvenime. Aisku turi bandyti po truputi rast dalyku kurie tau teikia dziaugsma (butent tau, o ne kitiems). Pats kartais susipainioji vidiniame savyje, bet turbut toks ir yra gyvenimas. Linkiu atrast mazu pliusiuku savyje ir po truputi judet i prieki. Sekmes.

  3. Darius says:

    Luka,tavo laiskas persmelktas nevilties,bet kalba apie didele vilti:) Siuo atveju pati problema yra sprendimo budas.Tu nori,kad tavo situacija butu kitokia,pati nori but kitokia ir jaustis kitaip.Sakai,kad tau truksta motyvacijos,kai pati net neitardama parasei tikru tikriausia motyva!:) Viskas aplink tave turi veikt kaip motyvacija.Tiesiog is esmes keisk situacija ir kiekvienas tavo pasiekimas-pergale tave ves vis i geresne savijauta ir emocine bukle:)Net mazai pergale zmogui suteikia daug…pasitikejimo savimi,tikejimo,naujo poziurio,laisves,stiprina saviverte.Pokalbis,su teciu,mama,sportas,pasistengti moksluose..Kiekvienas siekis atnesa daug daugiau nei nutuoki.Tai kas tikra,Luka,lengvai neateina.Laime verta pastangu:) O jei turi klausimu tiesiog parasyk simpledee@gmail.com

  4. Anonymous says:

    Na paguoda tik tiek, kad smarkiai leidiesi žemyn.
    Greitai pasieksi dugną, o nuo ten jau pašok ir kilk :D

  5. zygis says:

    Na paguoda tik tiek, kad smarkiai leidiesi žemyn.
    Greitai pasieksi dugną, o nuo ten jau pašok ir kilk :D

  6. Neringa says:

    Skaičiau ir galvoju. Negali taip būti… Mintys kaip pas mane buvo :O \\\”Laisko autorei: manau daugelis zmoniu panasiai jauciasi. Niekam nereikalingi šiame gyvenime.\\\” pritariu kukuskinas :) man taip buvo kurį laiką užplaukę, liūdna nuotaika kiekvieną dieną, pragulėdavau lovoj visą dieną, kankindavo nemiga, verkdavau be jokios priežasties… Tokie komentarai, kurie dar labiau skaudina yra baisu. Aš pati sau pasakiau, kad man depresija. Išsisprendžiau angliškam tinklapy apie depresija. Surinkau labai daug. Svarbiausias buvo tikslas pradėti mąstyti pozytiviai ir pradėti svajoti… Man palengvėjo :) susitaikiau pati su savimi :D

  7. Eduardas says:

    Visi simptomai, kurious parasiai atitinka zodis i zodi su manaisiais galiu pilnai suprasti kaip jautiesi. Aisku tai sunki depresijos forma, o priezasciu gali buti daug. Man jau taip 6 metai ejau pas visokiausius specialistus, bet geriausiai jausdavausi kai pats viska pasiekdavau, ismokdavau, nugaledavau daug suzinojau apie save. Ta depresija ir dabar yra tik prislopinta ir manau man ji neisnyks reikia ismokti gyventi su ja. Parasyk man, jei nepadeciau nors isklausyciau. chillinglywindy@gmail.com : )

  8. Viltis says:

    Visų piema ačiū TAu, Luka, kad parašei šį laišką. O rašyti tikrai buvo verta. Juk esi verta pagalbos, nes esi toks pat žmogus, kaip ir visi verti pagalbos, kai jos ieškoma. Tave puikiai suprantu Luka, nes pati jau kuris laikas kovoju su beprasmybės būsena. Ką aš darai? Bandau pamatyti savo kasdienybėje gerų dalykų, kuriuos tikrai sunku pamatyti ir įvertinti tokioje būsenoje. Netgi rašai dienoraštį, kuriame aprašai, kas gero nutiko tą dieną ar ką pamčiau gražaus, kas bent akimirką mane šiek tiek pradžiugino. rašau tam, kad labiau atkreipčiau dėmesį i gerus, gražius dalykus. Taip mėginu išauginti teigiamą mąstymą. Ir svarbu atgaivinti svajones. Tikiu, kad jų kažkada turėjai. Tad jas atgaivink, kad ir netikėdama, kad jos gali pildytis. Bandyk optimistiškai galvoti, kad ir nesinori. Juk vis vien nieko neprarasi. O kaip tik gali pasikeisti į gerą pusę. O dėl tėčio, stenkis ignoruoti jo pasakymus. mintys sau sakyk priešingai. Nors tuo ir netiki. Laikui bėgant pastebėsi, kad pokytį. Ir dar rekomenduoju paskaityti knygą https://www.facebook.com/ajax/messaging/attachment.php?attach_id=13a451a3dbbf502b16a6e82d1a2524b2&mid=mid.1372496674598%3A95465766a444d32858&hash=AQAveIY9eCV6-jnK
    Pradžia sunki, bet įmanoma. Kai tavyje vyks tapsi drąsesnė, linksmesnė, atsiras ir draugai ;)

  9. Taigi says:

    Aš taip pat turiu sunkumų su prisėdimu prie kompo. laikas bėga žaibiškai. o paskui graužiuos, kad nespėjau pasidaryti savo darbų. Tai man padeda pasakymas sau kiek laiko prabūsiu, pvz dabar sėdėsiu pusvalandį prie kompo. Ir visai pavyksta taip. Daugiau laiko turiu gyvenimui savo:)

  10. Ui brangioji, says:

    Tu esi nuostabus zmogus, o i nuotaika tik seselis. taip kartais visi jauciames nesvarbu kur ir kaip gyvenam. Man sie jausmai pazistami. Visu pirma suaugau ir pasikeite poziuris. Bet kartais, siulyciau ir tau,LABAI gerai yra pakeist aplinka ir pailset nuo kasdienybes. Linkiu uzsibrest kad ir mazu dalykeliu. Viskas bus gerai :)

  11. Kestas says:

    Nebutina nusileist i dugna kad atsispirt. Visada galima pradet kopt aukstyn. Kasdien pradekime nuo mazo zingsnelio. Tie kurie dabar nubega maratona irgi pradejo nuo mazu distanciju. Noredamas jau siendien tapt tobulu supermenu tiesiog pavargsi. ir Dominikai ieskok pagalbos. Tau jos taip pat reikia

  12. Ieva says:

    kai nusprendi, kad viskas baigta, tuomet ir prasideda pokyčiai, kitas gyvenimas.O gyvenimas, tai tik mūsų minčių atspindys, jis nei geras nei blogas. Kurk kitokį gyvenimą, čia ir dabar,tiesiog šią sekundę…

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.