Pokalbis apie lygiavertę tėvystę0 (0)
„Problema prasideda nuo lygiavertės tėvystės neturėjimo. Lygiavertė tėvystė yra tarsi stebuklinga tabletė prieš tėvų atstūmimą. Nesant lygiavertės tėvystės galimybės, tenka vaikus priteisti vienam iš tėvų <…> Lietuvos statistika – maždaug 94% atvejų priteisiama motinoms.“, – pastebi ilgametis “Asociacijos prieš tėvų atstūmimą” narys Ramūnas Kvietkauskas.
Švedijos pavyzdys rodo, kad įtvirtinus lygiavertę tėvystę, įstatymų lygmenyje, laimi visi, patenkinti ir tėvai, ir vaikai, ir mamos, liūdi nebent teisininkai, kuriems sumažėja darbo, priduria pašnekovas.
Tėvo atstūmimas – reiškinys, kai vienas iš tėvų (dažniausiai motina) trukdo bendrauti su vaikais, juos nuteikdama ar išveždama, pasinaudodama neišprususiais specialistais (psichologais, teisėjais). Tokiu būdu psichologai, teisėjai tampa smurto sąjungininkais, o vaikas ir tėvas – institucinio smurto aukomis.
Teismai, vaiko teisių tarnybos, psichologai/psichiatrai, politikai ignoruoja TĖVO ATSTŪMIMĄ ir nesudaro galimybės išsiskyrusiems tėvams auginti vaikų LYGIAVERTĖS TĖVYSTĖS salygomis, tuo žalodami mūsų vaikus. 2019 m. sausio 17 d.Ramūnas Kvietkauskas, siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į šias problemas, surengė piketą prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
Ramūno Kvietkausko pokalbyje minima ir rekomenduojama literatūra lygiavertės tėvystės klausimu
R. A. Gardner. Differentiating between parental alienation syndrome and bona fide abuse-neglect. 1999
Tėvo atstūmimo “patriarcho” R. Gardnerio straipsnis, atskleidžiantis, kaip atskirti, ar vaikas nenori bendrauti su tėvu dėl to, kad buvo prieš jį nuteiktas (tėvo atstūmimo), ar dėl to, kad patyrė tėvo smurtą. Nors straipsnis parašytas seniai, tačiau pažangiausi specialistai ir dabar remiasi jame išdėstytais 8 požymiais, kuriais tėvo atstūmimas pasireiškia vaikui. Specialistai dažnai neatpažįsta tėvo atstūmimo, ir neteisingai priskiria situaciją neva tėvo buvusiam smurtui prieš vaiką – perskaitę šį straipsnį tokios klaidos kartoti neturėtų.
R. A. Warshak. Divorse poison. 2001
Žnomiausia pasaulyje knyga tėvo atstūmimo tema, skirta tiek tėvams, tiek specialistams, kurioje išsamiai aprašyti visi tėvo atstūmimo aspektai – nuo priežasčių, požymių, iki kovos būdų bei ką daryti, kai situacija tampa beviltiška.
R. A. Warshak. Family bridges: using insights from social science to reconnect parents and alienated children. 2010
Žymiausia pasaulyje programa, skirta atstatyti dėl tėvo atstūmimo nutrūkusį vaiko ryšį su tėvu. Tik šios programos veiksmingumas yra įrodytas, ir jis siekia virš 95 procentų.
W. Bernet, A. Baker. Parental Alienation, DSM-5, and ICD-11: Response to Critics. 2013
Autoriai atskleidžia tėvo atstūmimo įtraukimo į TLK ir DSM klasifikatorius aktualijas.
D. Trijonytė. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas aukšto konflikto lygio skyrybų procese – kova be nugalėtojų. 2014
Vienas iš vos dviejų lietuviškų straipsnių, kuriame analizuojamas tėvų atstūmimas.
R. A. Warshak. Social science and parenting plans for young children: a consensus report. 2014
Autoriaus rengtas koncensusas, kurio išvadoms pritarimą išreiškė 110 specialistų iš viso pasaulio, ir kuris įtvirtina 2 pagrindines skyriumi gyvenančių tėvų vaikams galiojančias nuostatas:
1. Kad vaikų interesus labiausiai atitinka augti praleidžiant panašų ar vienodą laiką su abiem tėvais,
2. Kad net labai mažiems vaikams (iki 4 metų) yra naudinga nakvoti ne tik su motina, bet ir pas tėtį.
M. Bergstrom et all. Fifty moves a year: is there an association between joint physical custody and psychosomatic problems in children? 2014
Viena svarbiausių studijų, aukščiausiu patikimumu įrodžiusi lygiavertės tėvystės naudą vaikams.
R. A. Warshak. Ten parental alienation fallacies that compromise decisions in court and in therapy. 2015
Autorius atskleidžia teismuose 10 dažniausiai daromų klaidų sprendžiant tėvo atstūmimo klausimus.
K. Woodall. Why parental alienation is child abuse and why punishing such abuse can never rebound on a child. 2017
Vienas iš daugelio straipsnių, kuriame akcentojama, kad tėvo atstūmimas yra smurtas prieš vaiką, o ne konfliktas tarp šalių.
L. Nielsen. Joint versus sole physical custody: Outcomes for children independent of family income or parental conflict. 2018
Literatūros apžvalga, kuri išsklaido bet kokias abejones, kad lygiavertė tėvystė labiau atitinka vaiko interesus, nei gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų.
J. J. Harman, E. Kruk, D. A. Hines. Parental alienating behaviors: An unacknowledged form of family violence. 2018
Straipsnyje išreiškiamas susirūpinimas, kad daug specialistų vis dar nesivokia, kad tėvo atstūmimas yra smurtas prieš vaiką, panašiai, kaip prieš 100 metų buvo nesuprantama, kad egzistuoja smurtas prieš vaikus apskritai.
S. G. Miller. Why, in general, are traditional therapies worse than worthless for the treatment of parental alienation? And who says so? 2018
2018 metais Londone vykusioje EAPAP konferencijoje pristatytas pranešimas, koriame nurodytos net 25 dažnos klaidos, kurias daro tėvo-vaiko ryšį bandantys atstatyti pecialistai.
Parengė Edvardas Šidlauskas | psichika.eu
Iliustracija: Rawpixel / Unsplash
Pagal šį straipsnį, vadinasi, būtų smurtas prieš kažkurią iš pusių. Jei, tarkime motina, sugalvotų išsikraustyti dėl asmeninių priežasčių į kitą šalį. Deja, neįmanoma lygiavertė tėvystė be smurto apraiškų. Jei nori lygiavertės tėvystės, tėvai privalo gyventi kartu ir ne kitaip. Vaiko draskymas iš vienos vietos į kitą yra tikrai psichologinis smurtas prieš vaiką. Nuo tokio tampymo vaiką būtina apsaugoti.
Jei motina, nesitarusi su tėvu, išveža vaiką, tai, nesant pateisinamų priežasčių (asmeninės motinos priežastys paprastai nėra pateisinamos tokiam veiksmui), turėtų būti traktuojama vaiko pagrobimu – tam sukurti Hagos konvencija ir kiti mechanizmai.
Lygiavertė tėvystė puikiai veikia tėvams negyvenant kartu – pasidomėkite Švedijos, Belgijos ir daugelio kitų valstybių pasaulyje praktikomis.
Lygiavertės tėvystės atveju vaikas „draskomas”, t. y. pervežamas iš motinos pas tėvą ir atgal tik 4 kartus per mėnesį, o savaitgalinio tėčio (standartas – kas antras savaitgalis plius trečiadienio vakarai) atveju – skaičiuokite, pervežamas juk 12 kartų.
Pasidomėkite nurodoma straipsnyje literatūra, kuri įrodė, kad lygiavertės tėvystės sąlygomis vaikai auga sveikesni psichologiškai ir laimingesni – jei tai būtų smurtas, tokių padarnių nesukeltų. O va savaitgalinis režimas turi smurto požymių.
J8s neteisi, nes eiėje šalių atlikti tyrimai dėl alternuojamos vaiko gyvenamos vietos po skyrybų parodė, jog po gyvenimo šeimoje, vaikai jaučiasi laimingiausi, gyvendami atitinkamus periodus pas abu savo tėvus. Tai – ne pasvaičiojimai, o statistika su tūkstančiais tirtųjų ir apklaustųjų. Be to, tyrimai parodė ir tai, kad net ir vaiko tėvai ( tie, kurie neturi psichologinių sutrikimų pagal Amy Baker tyrimo išvadas, kas labai dažnai pasitaiko tėvų atstūmimo situacijose) irgi jaučiasi laimingesni, nei vaiką nusisavinę ir augindami vieni. Ikse, jūs kalbate ne iš ŽINOJIMO, bet iš lubų, pagal nuojautą ir, galimai, įsitikinimą, kad tėvas negali auginti vaiko. Bet ir tuo atveju jūs būtumėte neteisi. Jei aš klystu – pateikite, kokiais moksliniais tyrimais remiatės jūs, kalbėdama apie žalą vaikui dėl 4 ( o galima susitarti ir ) pervažiavimų iš vieno tėvo pas kitą. Beje, alternuojamos gyvenamos vietos atveju vaikui iš tiesų kraustytis nereikia, nes abiejų tėvų namuose yra jo kambarys ir visa, ko jam reikia. Pasigooglinkite apie tėvų atstūmimą,rasite ir lietuvių kalboje. gal suprasite daugiu. Pagarbiai