Pokyčiai lyčių lygybės srityje vis dar labai lėti

0

Nors vis dažniau kalbama apie moterų ir vyrų lygybę bei svarbą, tačiau įsišaknijusius stereotipus bei pasąmoninį šališkumą pakeisti nėra taip paprasta. Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Virginija Šidlauskienė sako, kad lyčių lygybė labai svarbi visų pirma harmonizuojant lyčių santykius visuomenėje ir geresniam vienas kito supratimui. Situacijai pakeisti būtinas tinkamo elgesio ir pavyzdžio rodymas jaunajai kartai ir jų ugdymas, kuriam, deja, bet dėmesio šiuo klausimu skiriama itin mažai.

Moterų padėtis negerėja

Tyrimai rodo, kad ekonomiškai išsivysčiusiose visuomenėse, kur lyčių lygybės daugiau, yra didesnis pasitenkinimas gyvenimu, aukštesnis inovacijų ir gimstamumo lygis, lengviau įveikiamos ekonominės krizės, pastebima ir mažiau agresijos, nusinešančios žmonių gyvybes. Štai Lietuvoje suvokimas apie lyčių lygybės problematiką ateina labai lėtai.

„Tvariais lyčių lygybės rezultatais pasigirti negalime. Per beveik tris dešimtis nepriklausomybės metų moterų padėtis nėra pagerėjusi iš esmės, tačiau turime plintančią nuomonę, kad jos yra privilegijuota, specialaus ir nepelnytai didelio dėmesio sulaukianti grupė, dėl ko nukenčia vyrai“, – pasakoja V. Šidlauskienė.

Kalbant skaičiais, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, Europos Sąjungos lyčių lygybės indekso vidurkis – 66,2 balai iš 100 galimų. Pirmąją vietą užima Švedija, surinkusi 82,6, paskutinę – Graikija, pelniusi vos 50 balų, o Lietuva lyčių lygybės indekse surinko 56,8 balus.

„Lyčių lygybės rodiklis sveikatos srityje yra aukščiausias Lietuvoje ir šioje srityje padaryta nedidelė pažanga. Palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, moterys ir vyrai turi daugiau vienodų galimybių naudotis medicinos ir odontologijos paslaugomis. Šiek tiek pagerėjo rezultatai darbo srityje – tai antra pagal Lietuvos surinktų balų skaičių sritis. Moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje posritis yra ketvirtas pagal balų skaičių ES, tai yra vienas geriausių mūsų šalies pasiekimų.

Labiausiai rezultatai pagerėjo pajamų uždirbimo srityje, nes padaryta pažanga paskirstant moterų ir vyrų darbo užmokestį ir pajamas. Žinių sritis nepagerėjo ir ES reitinge nukrito per tris vietas, kas atsispindi ir kituose švietimo rezultatų rodikliuose. Daugiausia sunkumų išlieka laiko ir valdymo arba vadinamoje galios srityse. Lietuvoje šie rezultatai yra prasčiausi ir šioje srityje pastebima didesnė nelygybė. Laikas, kurį moterys ir vyrai paskiria namų ir šeimos priežiūrai pradėjo dar labiau skirtis. Be to, suprastėjo atstovavimas moterims sprendimų priėmimo pozicijose ekonominėje ir socialinėje srityse“, – vardija Šiaulių universiteto mokslininkė.

Pridėtinė vertė dažniau siejama su vyriškumu

Biržinių arba kitaip vadinamų listinguojamų įmonių, kurios pardavinėja savo akcijas biržose, valdybų sudėtis tyrinėjanti specialistė sako, kad moterų ir vyrų asimetrija jose labai ryški. Moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus svarbiausiame valdymo organe menkas visų pirmą dėl to, kad jų valdybose yra labai mažai. Visose Lietuvoje registruotų biržinių bendrovių valdybose moterų skaičius nesiekia numatytų kiekybinių rodiklių – 40 proc., kuriam pasiekti prireiktų dar 30 metų.

Anot V. Šidlauskienės, Lietuvoje per beveik tris rinkos ekonomikos dešimtmečius nesusiformavo valdybų narių rinkimų kultūra, nėra pakankamai bendrovių valdymo patirties ir korporatyvaus valdymo tradicijų. Bendrovių valdybos silpnos, didžiausią įtaką jose turi akcininkas, sukūręs verslą, arba kontroliuojanti bendrovė užsienio valstybėje.

„Galima daryti prielaidą, kad egzistuoja tam tikras stereotipiškumas tiek renkantis profesijas, tiek skiriant atitinkamų departamentų vadovus. Beje, valdybų nariai kartu būtinai yra ir atitinkamų įmonės departamentų vadovai. Įsivyrauja tendencija, kad moterys pagal savo pirmąjį profesinį pasirinkimą dažniau atstovauja socialinių, o vyrai – tiksliųjų mokslų sričiai. Tokios profesijos pasirinkimas šiek tiek apriboja moterų dalyvavimo valdybose galimybes“, – sako V. Šidlauskienė.

Lietuvoje nuo pat karjeros pradžios moterys turi mažiau palankias sąlygas nei vyrai siekti aukščiausio lygio vadovų pareigų. Jos turi įveikti daugybę su bendrovių elgesiu ir verslo kultūra susijusių kliūčių. Nors dauguma intervantų teigia, kad kompetentingoms moterims nėra jokių išorinių kliūčių būti pasiūlytoms ir išrinktoms į valdybos narius, visuomenėje dar gajos diskriminacinės nuostatos.

„Sukuriama iliuzija, kad teoriškai visos galimybės moterims dalyvauti bendrovių valdybų darbe ir priiminėti ekonominius ir kitus sprendimus yra, nors praktiškai dėl visuomenėje egzistuojančių nuostatų, gyvenimo normų, šeimos narių vaidmenų pasiskirstymo tradicijos ir kitų priežasčių tik nedaugelis moterų gali, geba ir nori pasinaudoti tomis galimybėmis. Nuo jų viskas priklauso, jos pačios turi dirbti 15-16 kartų geriau nei vyrai, turėti 2-3 išsilavinimus. Žodžiu, moterims keliami daug aukštesni reikalavimai priešingai nei vyrams. Į valdybas dažniausiai parenkami vyrai, kurių vertybės ir interesai panašūs bei kuriais pasitikima, o moterys atrenkamos tokios, kurios geriausiai geba pritapti. Tik daug dirbdamos ir siekiančios pozicijos valdyboje jos gali tapti generalinėmis direktorėmis. 2016 – 2018 m. turėjome vieną tokią moterį. Vadovavimo sritis – pačių moterų asmeninis reikalas“, – pasakoja V. Šidlauskienė.

Negana to, kad dar egzistuoja tam tikras veiklos sričių ir profesijų skirstymas į moteriškas ir vyriškas, neretai kvestionuojamas ir moterų pasirengimas kokybiškai atlikti savo, kaip valdybos nario, funkcijas. Manoma, kad valdybos nario atnešama pridėtinė vertė dažniau yra siejama su vyriškumo, o ne moteriškumo dėmenimis. Vis dar stereotipiškai galvojama, kad šeima ir darbas yra nesuderinami dalykai, tad dažnai moterims vadovauti patikimos tik tam tikros, ne tokios strategiškai reikšmingos visuomenės gyvenimo sritys.

Sėkmingą karjerą lemia egalitarinė aplinka

V. Šidlauskinė atkreipia dėmesį, kad tyrime dalyvavusių dabartinių biržinių bendrovių valdybų narių šeimose, kuriose jie augo, vyravo egalitarinė aplinka. Matytas tėvo ir motinos pavyzdys, kai valdžia paskirstyta tarp jų abiejų vienodai, skatino mergaites daryti tai, ką jos nori, neatsižvelgiant į jų lytį.

„Neseksistinės socializacijos praktikos leidžia joms eksperimentuoti su įvairiais tiek socialiniais, tiek įtraukiančiais netradiciniais vaidmenimis, kurie sustiprina moterų saviveiksmingumą. Žinojimas, kaip veiksmingai ir rezultatyviai dirbti, kontroliuoti sėkmingos karjeros kryptį ir nepasitikėti išoriniais veiksniais, tokiais kaip tikėjimas sėkme ar likimu, padidina galimybę užimti vadovaujamą postą biržinių bendrovių valdybose“, – tikina mokslo darbuotoja.

Specialistės teigimu, tėvai, pedagogai, socialiniai darbuotojai turi žinoti, kad egalitarinė aplinka įgalina vaikus socializuotis skirtingai, todėl tai nevaržo jų sėkmingos karjeros perspektyvos. Anot jos, mergaitės turėtų būti auklėjamos taip, kad patenkintų aukštus tėvų ir pedagogų lūkesčius, tikslingai orientuotųsi į pasiekimus, mokytųsi pasitikėti savimi, neakcentuojant istoriškai visuomenėje paplitusios nuostatos, kad vyrai turi pranašumą visuomenėje ir nepabrėžiant, kad joms, kaip ir vyrams, teks įveikti daug kliūčių, siekiant aukšto lygio sėkmingos karjeros.

„Imperatyviai nediegti nuostatos, kad moterys neturi teisės eiti aukštas pareigas; skiepyti nuostatą, kad berniukai natūraliai, „iš prigimties telegrafiškai“ nėra kompetentingesni užimti aukštus vadovaujamus postus; nuo mažens mergaites mokyti būti ne tik geras, bet mokyti ir lavinti, kaip vadovauti, praktikuotis kurti savo reputaciją, autentiškumą ir moterišką savitumą“, – pataria V. Šidlauskienė.

Moterims keliami didesni reikalavimai

Pastarieji savivaldybių rinkimai taip pat neprasprūdo pro šalį. 2019 m. atliktame tyrime paaiškėjo, kad moterys sudarė tik penktadalį visų kandidatų į merus ir tik trijose savivaldybėse moterų kandidačių buvo daugiau nei vyrų. Didžiausios tradicinės politinės partijos į merus iškėlė tik penktadalį moterų, o tai, pasak V. Šidlauskienės, atspindi ir bendrą visų politinių partijų ir komitetų iškeltų moterų kandidačių į merų postus dalyvavimo rinkimuose situaciją. Dauguma merų rinkimuose kandidatavusių moterų nebuvo naujokės politikoje – ketvirtadalis visų bei pusė apklausoje dalyvavusių kandidačių dirbo savivaldybių tarybose dvi ir daugiau kadencijų.

Tyrėjos teigimu, šis tyrimas rodo, kad didžiausią galimybę tapti politinėmis lyderėmis turi tos, kurios nuo mokyklos domisi politika. „O kiek jaunų žmonių žino kažką apie politiką? Labai menkai žino ir mokyklose tam neskiriamas pakankamas dėmesys. Todėl, kad mes jau užaugę toje aplinkoje, kurioje vyriškieji požiūriai formuoja mus“, – kalba specialistė.

Merėmis išrenkamos tos moterys, kurios turi didelę politinę patirtį bei domisi politika nuo pat jaunystės. Jų visa galia ir lyderystė slypi pasitikėjime savimi, pasiryžime aktyviai dalyvauti politikoje, entuziastingiau vykdyti įvairias visuomenines veiklas.

„Atstovėmis bei lyderėmis renkasi būti aktyvios, energingos, žingeidžios bei savimi pasitikinčios moterys, kurios buvo pastebėtos, pripažintos ir į politinę veiklą įtrauktos politikos lyderių. Atsižvelgiant į tai, galima tvirtinti, kad viešoji politika nėra tas pagrindinis faktorius, kuris įgalina moteris tapti lyderėmis politikoje. Tam įtakos daugiau turi pačių moterų asmeniniai gebėjimai, charakteris ir stipri šeimos parama”, – sako Šiaulių universitete mokslo tyrimus įgyvendinanti mokslininkė.

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad moteris privalo būti protingesnė, stipresnė, labiau išsilavinusi, mat turi demonstruoti savo inteligenciją bei erudiciją, įtikinti visus, kad ji drąsiai gali konkuruoti su vyrais, siekti užsibrėžto tikslo ir turėti ryžto spręsti problemas. Nepaisant to, kad neretai stereotipiškai ir šališkai manoma, jog moterys ir atsakingos pareigos yra nesuderinami dalykai, ankstesnės moterų merių patirtys parodė, kad moterys puikiai geba planuoti savo laiką derinant dvejas pagrindines pareigas – rūpintis tiek savivaldybės gyventojų, tiek savo šeimos gerove.

Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė

Dalintis: