Pokyčiai nevyksta sėdint ir laukiant: kaip išdrįsti imtis veiksmo?0 (0)
Natalia Lavrinenko / Pixabay
Socialinių tinklų dėka mums dažnai atrodo, kad kitur „žolė žalesnė“ ir gyvenimas gražesnis. Ar pagaunate save galvojant, kad kiti gyvena geriau, yra pasiekę daugiau? Kitame darbe būtų geresnė aplinka, viršininkas ar bendradarbiai? Visa tai skatina galvoti apie pokyčius, tačiau dažnai taip ir neišdrįstame žengti to pirmojo žingsnio savo svajonės link. Kodėl sunku padaryti pokytį? Kodėl dažniausiai daug kalbame, bet nieko nedarome?
Artėjant lapkričio 9 d. vyksiančiai pokyčių konferencijai Klaipėdoje „Išdrįsk pradėti. Žingsniu toliau“ lektoriai Rytis Lukoševičius ir Raminta Girdvainė dalinasi savo patirtimi ir patarimais, kaip neužstrigti baimėje, trūkumų ieškojime ir pradėti siekti savo svajonių.
Svajojame apie pokyčius kaip apie geresnį savo rytojų
„Viskas šioje žemėje nuolat keičiasi, tad ir žmogus turi nuolat augti ir tobulėti, kad išliktų. Kita vertus – mūsų smegenys priešinasi pokyčiams, nes tai joms atneša papildomą darbą. Tad tuo pačiu ir norime pokyčių, ir jiems priešinamės. Pavyzdžiui, jau seniai svajojame apie įdomesnę karjerą, tačiau niekaip nerandame laiko atsinaujinti savo CV – taip sabotuojame save (svajonė įkvepia, tačiau dėl to reikia pasistengti, kas jau yra išlipimas iš komforto zonos)“, – savo mintimis dalinasi sertifikuota koučingo specialistė, atradimų trenerė Raminta Girdvainė.
Pasak jos, bėgimas nuo skausmo ir malonumo siekis – žmonių varomoji jėga: „Norime gyventi geriau, laimingiau, išlaisvinti save iš turimų kančių ar problemų, todėl ir svajojame apie pokyčius kaip geresnį savo rytojų. Net ir maži pokyčiai – naujo hobio pradėjimas, pažadas daugiau skaityti, lankyti sporto klubą ar daugiau tvarkytis – kuria mums viltį, kad taip tapsime laimingesniais, gražesniais, protingesniais žmonėmis.“
Paleidimų centro „Į save“ įkūrėjas ir vadovas Rytis Lukoševičius taipogi nurodo geresnio rytojaus siekį: „Pokyčio ieškome tikėdami, kad tikrai bus geriau nei yra dabar. Smagu, kai tai pasiteisina, bet dažnai mus stabdo baimė, nežinojimas, pasimetimas. Baimė būti atstumtam ir nemylimam, nes nepavyko, taip kaip sakė, kad pavyks. O ką jeigu kažką prarasime pakeliui iš to ką jau turime, kas patogu ir malonu. Ir kita dalis, iš kurios kyla klaidų baimė, tai žinojimas iš ankstesnės patirties, kad jeigu negausi rezultato, tai grauši ir kaltinsi save dėl klaidų.“
Įkvėpti pokyčiui gali tiek pozityvūs, tiek negatyvūs įvykiai ar aplinkybės. „Pokyčiui reikia stiprios energijos. Ją sukuria arba didelis troškimas eiti link savo svajonių arba pozityvūs įvykiai, arba – suvokimas, kad jau nebegali būti dabartinėje situacijoje, nes ji per skausminga. Taigi ir negatyvūs įvykiai (konfliktas darbe ar šeimoje, suprastėjusi sveikata, aplinkinių peržengtos ribos) gali sukelti stiprų norą keistis“, – priduria „Išdrįsk pradėti. Žingsniu toliau” konferencijos lektorė R. Girdvainė.
Bendraminčiai padeda žengti pokyčių keliu
Apsisprendus eiti pokyčių keliu vienas svarbiausių sėkmės elementų yra palaikymas. Todėl kartais pradedame sportuoti ne vienos, o kartu su drauge. „Kažką naujo pradėję esame kaip maži augalo daigeliai, kuriems reikia užuovėjos ir pagalbos augti,“ – palyginimais kalba atradimų trenerė ir priduria, kad pokyčiui reikia daug energijos, ir palaikymas jos gerokai padaugina. Pasak jos, jei mes turime kitiems įrodinėti, kodėl mums pokyčio reikia, bandome atremti atkalbinėjimus – energiją išvaistome kitiems, vietoj to, kad panaudotume ją pokyčiui įgyvendinti.
„Mes ir patys turime daug baimių, silpnybių, kurios užklumpa net patį drąsiausią, tad būtina rasti į ką atsiremti sunkiais momentais. Man yra ne kartą buvę, kad kiti manimi tikėjo labiau nei aš – jei ne palaikymas, turbūt daugelio dalykų nebūčiau pradėjusi arba jų tęsusi“, – atvirauja Raminta.
Tuos, kas neranda to palaikymo savo tarpe, lektorė drąsina ieškoti kitur – surasti bendraminčių įvairiose grupėse ir veiklose, mentorių ar koučingo specialistą, galbūt bendruomenę. Ji teigia, kad jei norite sėkmės, turite apsupti save žmonėmis, kurie jus palaiko ir kelia į viršų, pastūmėja, įkvepia. „Jei daug negatyvo ir nepalaikymo jūsų artimiausioje aplinkoje – pasistenkite, kiek įmanoma, atsiriboti ar su tais žmonėmis nekalbėti apie savo planus. Jūsų svajonės ir norai – tarsi jūsų vaikai, stenkitės apsaugoti juos nuo bet kokio negatyvo ir sukurti jiems terpę pasisemti saulės ir šviesos“, – su entuziazmu ir šypsena pasakoja Raminta Girdvainė.
Rytis Lukoševičius taip pat patvirtina palaikymo svarbą ir primena, kad palaikyti galime ir patys save: „Labai smagu, jeigu aplinkiniai pritaria ir palaiko mus tuose siekiuose, kuriuos sugalvojame. Tačiau tik mes patys atsakome už palaikymo sistemos sukūrimą. Todėl nereikėtų savo atsakomybės už savo sprendimus primesti kitiems.“
Emocijų paleidimo treneris pasidalino patarimu: „Yra toks autorės Gretchen Rubin testas „The four tendencies quiz“ ( https://quiz.gretchenrubin.com/ ) ir jie teigia, kad daugiausiai žmonių reikia išorinės atskaitomybės, tada jie pasiekia žymiai daugiau, nes yra atsakingi ne tik sau. Todėl jeigu patirtis sako, kad be paramos neužtenka vidinės motyvacijos, tai už palaikymo struktūros sukūrimą esame atsakingi tik mes patys.“
Pasak Ryčio, mūsų artimieji neprivalo mums nieko, jie nėra nieko skolingi. Taip, būtų smagu jeigu palaikytų, bet jeigu nepalaiko – o tai mums svarbu, tik mes galime susirasti kas mus palaikys vietoj to, kad pyktume ir reikalautume, jog aplinkiniai elgtųsi kaip mes norime“, – pasakoja „Išdrįsk pradėti. Žingsniu toliau” konferencijos lektorius.
Dažnu atveju pradėti pokytį mus motyvuoja geresnės, labiau patinkančios ateities įsivaizdavimas. Tačiau kartais ta motyvacija būna ir neigiami įvykiai, sudėtingos situacijos. Nesvarbu su kokia motyvacija imamasi pokyčio, bet kokiu atveju yra reikalingas išorinis palaikymas, apie kurį kalbėjome pirmoje straipsnio dalyje.
Artėjant lapkričio 9 d. vyksiančiai pokyčių konferencijai Klaipėdoje „Išdrįsk pradėti. Žingsniu toliau“ lektoriai Rytis Lukoševičius ir Raminta Girdvainė tęsia dalinimąsi savo patirtimi ir patarimais, kaip neužstrigti baimėje, trūkumų ieškojime ir pradėti siekti savo svajonių.
Neužsisukti negatyvių minčių rate padeda klausimas „kodėl?“
„Jei nesilaikau duoto pažado, siunčiu žinutę savo pasąmonei, kad „nesugebu, negaliu, man nepavyko, turbūt nepavyks ir ateity. Tai atneša didelį nusivylimą, kerta per pasitikėjimą savimi ir norą bandyti toliau. Jei vienoje srityje „pavedu“ save (pavyzdžiui, vis žadu pradėti sportuoti, bet niekaip to nepadarau), atsiranda sunkumų ir kitose. Štai kas tuomet sukasi mano galvoje: jei neturiu valios net sportuoti, tai kaip aš gerai atliksiu savo darbą? Kaip spręsiu sunkumus santykiuose – irgi turbūt pasyviai? O kas su manim „tokia“ (nesilaikančia pažadų) norės draugauti, aš juk nepatikima? Užsisuka negatyvių, destruktyvių minčių ratas. Atrodo, pasižadėjau ir nepadariau – kas čia tokio. Tačiau tokie pažadai mumyse kaupiasi kaip nesėkmės, ir kai ta sankaupa darosi vis didesnė – gali apimti apatija ir pokyčio atsisakymas apskritai (pavyzdžiui, tokia mintis – „tiek to, liksiu tam darbe, juk vis tiek nieko geresnio nerasiu“)“, – samprotauja Raminta.
Rytis dalinasi savo pokyčių patirtimi: „Aš pats daug kartų pradėjau sportuoti ir to netęsiau, nes procesas neteikdavo džiaugsmo, todėl visada žinojau, kad reiks „atkentėti“ treniruotes, bet tas įsivaizduojamas rezultatas kažkada ateityje nedžiugindavo tiek, kad norėčiau tęsti. Kai suradau būdą džiaugtis pačiu procesu ir būti patenkintu sporto metu, ėmiau tai daryti kasdien. Tada nutiko įdomus dalykas – nekilo klausimų kaip nemesti, o atvirkščiai – galvojau, kad nors vieną dieną reikėtų pailsėti, bet ryte atsikėlęs taip norėjau judėti, kad 7-ą kartą per savaitę ėjau vaikščioti ir bėgioti. Todėl vienas iš klausimų, kuris padės rasti atsakymą: „Ko reikia, kad šiandien mėgaučiuosi tuo, ką darau?“. Tai nebūtinai bus lengva, bet gali būti smagu, jei tik turėsim ir į procesą, o ne tik į galutinį rezultatą orientuotus tikslus. Jau žinome ko siekiame, o dabar susitelkim į tai, kaip paversti kelionę smagiu nuotykiu.“
„Pirmiausia reikia įsisąmoninti, KODĖL jums to pokyčio reikia. Ar norite sportuoti, nes taip madinga? Ar dėl to, kad jūsų draugai tai daro? Norisi gražesnės figūros? Tai gali būti nepakankama motyvacija, jei, tarkim, jums šie dalykai išties nesvarbūs. Tuomet jei įsisąmonintumėte, kad jums svarbu jausti daugiau energijos, būti geresnės sveikatos – sportas gali pasirodyti tam puikus būdas. O jei dar pasirinksite sporto šaką ar formatą, kuris jums priimtinas, tai dar labiau palengvins pokytį. Dažnai mes pokyčių nedarome, nes nesame tikri, ar to tikrai norime. Paklauskite savęs, ką jums tas pokytis svarbaus atneš, ar tai jūsų, ar kažkieno kito primestas noras,“ – patarimais dalinasi „Išdrįsk pradėti. Žingsniu toliau” konferencijos lektorė Raminta Girdvainė.
Galvojant apie pokytį svarbiausia nepamiršti pradėti veikti
Žengdami pokyčio link, kad ir nedrąsiai, bet turime pasitikėti savimi ir savo jėgomis. „Dažnai abejojame, ar mums tikrai pavyks. Turime įvairių baimių ir įsivaizdavimų, kurių dažnai net nepatikriname. Tuomet puikiai tinka racionalizavimas. Paieškokite informacijos, išsiaiškinkite, kokių resursų išties reikia pokyčiui – ką jau turite, o ką reikės įgyti, per kokį laiką galima pokytį padaryti. Pavyzdžiui, pasieškote internete įvairių treniruočių, susižiūrite tvarkaraščius ir kainas, pasiklausinėjate draugų. Kitas pavyzdys – nesu tikra, ar mane priims į naują darbą. O kokie faktai tai rodo? Pasiklausinėkite panašų darbą dirbančių žmonių, paprašykite peržiūrėti jūsų CV arba tiesiog pabandykite ir paprašykite grįžtamojo ryšio. Nežinia mus gąsdina, tad padarykime viską, kad ją išsklaidytume“, – mintimis dalinasi Raminta Girdvainė.
Tuo tarpu Rytis Lukoševičius, žmogui, kuris labai bijo suklysti kažką darydamas, siūlo tokį dalyką: „Įsivaizduok kaip tau nesigauna tai, ką sugalvojai, ir pažiūrėk kiek jauti baimės nuo 0 iki 10. Paprastai būna ne tiek ir mažai (7+), ir dėl to žmogus nesiima veiksmo. O dabar nuspręsk, įžūliai, neatsiklausęs niekieno leidimo, kad nesigraušiu ir nekaltinsiu savęs, net jeigu nesigaus kaip noriu. Nuspręsk, kad visiškai atsisakau graužtis, net jeigu tai buvo normalu anksčiau, o dabar kategoriškai atsisakau graužtis dėl rezultato, koks jis bebūtų. Dabar patikrink, kiek jauti baimės suklysti nuo 0 iki 10? Paprastai tai arba visiškai išjungia klaidų baimę arba ją sumažina stipriai ir greitai – belieka nustebęs žvilgsnis su klausimu: „O tai čia rimtai tiek užtenka?““
Apibendrindama R. Girdvainė atkreipia dėmesį: „Svarbiausias dalykas – įsipareigoti, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pokytį. Niekas kitas, tik aš esu atsakinga už tai, ar man pavyks. Turiu pasiryžti eiti iki galo, mokytis iš savo klaidų ir ieškoti pagalbos, jei matysiu, kad to reikia. Kol mes ieškome kaltų aplink (neturiu laiko/ pinigų, neišleidžia vyras/ darbdavys) – nepasistūmėsime, nes visada surasime pasiteisinimų. Kaip pasakė Walt Disney, jei galite pasvajoti apie tai, tikrai galite tai įgyvendinti. Tačiau nėra jokio kito būdo tai padaryti, tik darymo būdas. Sėdint ir laukiant pokytis neįvyks.“
Rytį Lukoševičių ir Ramintą Girdvainę gyvai išgirsite lapkričio 9 d. Klaipėdoje vyksiančioje pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Žingsniu toliau“. Daugiau informacijos čia!
Parengė: Julija Narvilytė