Pokyčiai

0
Iliustracija: Free-Photos / Pixabay

Iš kur atsiranda džiuginančios permainos, atlapojančios širdį ir paskatinančios pakilti laimės liftu iki debesų?

– Pavargau gyventi kančioj, desperatiškai ieškodama atsakymų. Noriu turėti tvirtą savo nuomonę, trokštu ramybės ir poilsio nuo mane puolančių klausimų. Nebeturiu jėgų makaluotis, kad išsekusi nusiraminčiau.

Kad ir nedidukė nemaloni permaina – ir mano esybė patiria stresą, pradeda blaškytis į visas puses (vargšiukė, labai bijo suklysti), nebežinodama, kaip teisingai gyventi naujose aplinkybėse.

Nemoku tvirtai išsakyti savo nuomonės. Atrodo, lengviau pasislėpti po aštriais blizgučiais išsiuvinėta skraiste, nes ji kitiems patinka, nors pačiai tie blizgiai dažniausiai duria.  Bijau nesėkmės, kyla nepasitikėjimas net savo įkvėpimu. Kai supranti, kad negali sau leisti būti laimingas, nes nesugebi būti ,,kokybiškas” norimoj srity. Pati maudais kančios vonioje, tačiau bandai sukurti sau ir kitiems iliuziją apie spa procedūras.

– Kodėl nesinori pripažinti tiesos? Kodėl tiesą vynioju į blizgučius?

– Nemalonu jaustis netobulai, o, tuo labiau, kitiems tai pripažinti. Juk taip norisi tikėti, kad viską darau geriau už kitus. Daugelis juk norime atrodyti geriausi, šauniausi, tobuliausi ir dar visokie kitokie – iausi… Besielgdama savaip, bijau nenuspėjamos kitų reakcijos, atstūmimo. Juk jeigu tau atnešiu tokią dovaną, kokia patinka man, yra rizika, kad ji gali tau nepatikti. Ji gali neatitikti tavo lūkesčių. Tačiau suvokiau, jog pastangos įtikti kitiems – per didelė kaina už gaunamą pritarimą.

Įsibėgėjame gyventi neklausydami savęs, nepaklausiame savo širdies – kaip jaučiasi ji, ko nori? Tačiau pokyčiai gali įvykti tik tada, kai ryžtamės dezinfekuoti žaizdą, nors žinome, kad baisiai grauš.

– Ar galiu prisipažinti, jog bijau išsakyti savo nuomonę? Jog, vengdama atsakomybės už savo veiksmus, keliauju su banda? Ar aš laiminga, kai bandydama kažkam įtikti, neklausau savo širdies?

Buvo labai sunku tai pripažinti, nes nenoriu būt baili, nedrąsi, neryžtinga (juk noriu būti tokia ohoho… :-D).  Keista, bet tada užplūdo palengvėjimas, įkritau į ramybės patalėlius.

Kai sau prisipažįsti, kad kažkokioj srity esi silpnas, gali pasirinkti – ar toks ir nori likti, ar nori tobulintis. Visiškas nebegalėjimas atveria vartus pokyčiams.

Valdemara Butkevičienė | pokyciudinamika.lt
Asmenybės ugdymo lektorė

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here