Ar posakis „Į tą pačią balą įbrido antrą kartą“ galioja ir santykiams? Ar įmanoma tą patį žmogų pamilti iš naujo? Tai ne vienintelis klausimas, kankinantis užgesusį meilės židinį dar kartą įžiebti bandančius du žmones.

Santykiuose klaidų nebūna?

Naują gyvenimą su buvusiu mylimuoju pradėjusieji būna tvirtai įsitikinę, kad šįkart viskas tikrai pavyks. Ar tai reiškia, kad išsiskyrimas buvo klaida? Krizės ir problemos ištinka visus, bet šiuolaikinių porų, nesugebančių ar nenorinčių spręsti problemų, santykiai ypatingai greitai baigiasi skyrybomis.

Partneriai jaučia, kad nėra laimingi, tačiau nieko nedaro, kad situacija pasikeistų. Daugeliui paprasčiau prieiti išvados, kad visa tai vyksta dėl to, kad išsirinkau ne tą žmogų. Ypač jaunos poros dažnai išsiskiria po kokio nors rimto ginčo. Ir pagrindinė priežastis – noras atkeršyti partneriui už patirtą nuoskaudą.

Dažnai tos pačios priežasties vedini abu iš karto sukuria šeimas su naujais partneriais, o po daugelio metų susitinka ir supranta, koks beprasmis buvo jų poelgis. Tokie siužetai tampa daugelio kino filmų scenarijaus pagrindu, nes naujuose santykiuose su tuo pačiu žmogumi drama, tragedija ir komedija eina greta.

Pora, kuri santykius bando atkurti iš naujo, buvusių skyrybų neturėtų laikyti klaida. Tuo įsitikinusi šeimos psichoterapeutė Ana Varga, teigianti, kad santykiuose klaidų apskritai nebūna. Kažkuria prasme santykiai visada klaidingi ir visada teisingi. Visai įmanoma, kad skyrybos tuo momentu atrodė vienintelė išeitis, abu buvo įsitikinę, kad visas susikaupusias problemas gali išspręsti tik tuo būdu, ir pasielgė, kaip jiems atrodo teisinga. O jeigu atsitinka taip, kad tie patys žmonės vėl „susibėga į krūvą“ – tai taip pat ne klaida, o poelgis, kuris abiems atrodo teisingas.

Meilė ar ilgesys?

Klaida įvyksta tada, kai supainiojamas buvusios meilės ilgesys su realiomis galimybėmis atkurti santykius. Praleista naktis su ex dar nereiškia, kad žmonės turi ketinimų iš naujo sujungti savo gyvenimus. Čia greičiau suveikia noras išsaugoti valdžią buvusio partnerio atžvilgiu ir poreikis padidinti savivertę: „Jis negali manęs pamiršti“, „Aš geriausias vyras jos gyvenime“.

Tokių minčių užliūliuoti visiškai neabejoja, kad kartu su rytu išaus ir naujas bendras gyvenimas kartu. Ir oi, koks nusivylimas laukia, kai taip neįvyksta!

Gyventi vienam sunku. Artimieji ir draugai kritikuoja dėl įvykusių skyrybų, ateitis atrodo neaiški, dėl to baugina… Todėl nenuostabu, kad pradedama ilgėtis to, kas buvo. Ir vis tik vien prisiminimai neturėtų būti dingstis atnaujinti santykius. Nostalgijos pagrindu atkurti jie gali vesti prie naujos griūties, kurios skeveldros šį kartą sužeis daug stipriau nei pirmąsyk.

Bėgant metams tampame kantresni, esame pasiruošę priimti partnerio trūkumus ir nesiekiame iš santuokos gauti visko iškart. Ankstyvoje jaunystėje santuokos saitais neretai susisaistome siekdami pripažinimo, pagarbos ir noro pajusti, kad esame kažkam reikalingi. Bet vėliau gimsta vaikai ir reikalingumo jausmas realizuojasi, padarome karjerą ir kartu su ja didėja savigarba. Šie dalykai ateina savaime. Todėl kai iš naujo susitinkame su buvusiu partneriu, atsiranda troškimas ne imti, o duoti, rūpintis, kurti jaukią aplinką.

Po išsiskyrimo dažnai atrodo, kad buvęs sutuoktinis – ištisas pačių nemaloniausių bruožų, įpročių ir savybių rinkinys. Tačiau kai atsiranda nauji partneriai, kurie tiesiog automatiškai pradedami lyginti su buvusiuoju, pastarasis vis labiau atrodo pozityvus, ypač kai po skyrybų praeina daugiau laiko.

Taip atsitinka dėl to, kad prasidėjusi rutina su nauju žmogumi atskleidžia ir visus tikruosius jo asmenybės bruožus. Tuo tarpu bėgant laikui buvę sutuoktiniai dažnai atleidžia vienas kitam, nes negyvenant kartu nekyla naujų pykčių ir konfliktų, o atmintyje lieka tik šilti prisiminimai. Ir galvoje pradeda kirbėti mintis: „Gal nevertinau, ką turėjau“.
Kartais naujos poros gyvenimas nesiklosto dėl to, kad iki galo neužbaigti santykiai su buvusiu partneriu: skyrybos buvo audringos ir sutuoktiniai tiesiog nesikalbėjo apie jų priežastis. Būtent šis neužbaigtumo jausmas gali sugrąžinti žmogų į buvusio partnerio gyvenimą ir, beje, neretai sėkmingai.

Dar kartą susibėgame ir dėl to, kad į pamainą audringų santykių poreikiams ateina paprasto palaikymo, supratimo ir bendravimo poreikis. Bėgant metams meilė gali virsti draugyste, giliu ir stabiliu jausmu, prie kurio žmogus ir sugrįžta.

Nauja bendravimo schema

Tam, kad būtų galima pradėti viską iš naujo būtina suprasti, kodėl pirmą kartą nepavyko. Pirmiausia turite išsiaiškinti, ką jums reiškia dvi frazės: „Mes nebemylime vienas kito“ ir „Mes iš naujo pamilome vienas kita“. Ar išsiskyrėte dėl to, kad nebesupratote vienas kito, netenkino seksualinis gyvenimas, trūko dėmesio ar pagarbos? O kas jus traukia grįžti atgal į tuos pačius santykius?

Atvirai ir smulkiai kalbėdami apie savo jausmus geriau suprantame vienas kitą ir lyg atrandame partnerį iš naujo, nors atrodė, kad kiaurai jį permatome. Tik tuomet galima kurti kitą asmeninio bendravimo schemą, pakeisiančią tą, kuri kažkada privedė prie skyrybų.

Būtina stengtis, kad naujų santykių netemdytų senos problemos. Atleidimas ir susitaikymas suteikia galimybę susitelkti ne į buvusias nuoskaudas, o į teigiamas bendro gyvenimo puses ir ant jų statyti laimingą ateitį. Jeigu žmonės po skyrybų taip ir neišmoko ieškoti kompromisų, jų šeimoje greičiausiai susiklostys ta pati negatyvi situacija, kaip ir anksčiau.

Atleisti nereiškia užmiršti

Viltis atkurti tokius pačius santykius, kokie buvo iki skyrybų ves į sumaištį. Poroje vykstančios krizės keičia santykius, o skyrybos – juo labiau. Todėl nereikia tikėtis to, ko tikrai nebus. Skyrybų procesas atskleidė ne tik visus partnerio trūkumus, bet išgrynino ir jūsų. Tokie išbandymai aiškiai parodo, kad meilė tai ne besąlygiški mamos ir vaiko santykiai, o dviejų individualybių sąjunga.

Bet taip pat nereikia bendro gyvenimo kurti kaip su nauju, visiškai nepažįstamu žmogumi, juk grįžtate pas buvusį partnerį, su visais jo įpročiais, problemomis ir trūkumais, kuriuos jau žinote ir kurių nepamiršote. Nereikia tikėtis, kad buvęs sutuoktinis radikaliai pasikeitė per tą laiką, kai nebuvote kartu. Toks mąstymas destruktyvus. Todėl žmogų reikia priimti tokį, koks jis buvo anksčiau, o štai santykius – kaip naujus.

Pamilti tą patį žmogų antrą kartą reikia drąsos. Reikia peržiūrėti praeitį ir su ja susidoroti, nebijoti išgirsti ne visada malonią tiesią apie save, prisiderinti prie partnerio ypatumų. Tai yra labai sunkūs namų darbai, bet tik juos sėkmingai atlikę galite leisti sau pasvajoti, kad antrą kartą įlipti į tą pačią balą jums pavyks. Ir šį kartą vanduo joje bus daug šiltesnis.

Parengė: psichologė Rasa Aukštinaitytė | psichologerasa.eu
Tel. 8~659 53916, el. paštas: rasa.aukstinaityte@gmail.com
Iliustracija: Hannah Busing

loading...