Posakis, kad priešingybės traukia tėra mitas?

0

holding-hands-1149411_640

Turbūt kiekvienas esame girdėję posakį, kad priešingybės traukia. Vis dėlto mokslininkai atliko susituokusių porų genetinius tyrimus ir padarė kitokią išvadą. Pasirodo, kad gyvenimą praleisti kartu renkasi vis panašesni žmonės, rašo „The Daily Mail“.

Tyrėjai išsiaiškino, kad žmonės, kurie pasižymi panašiomis genetinėmis savybėmis, tokiomis kaip ūgis, bei turintys panašų išsilavinimo lygį vis dažniau renkasi vienas kitą į porą. Tačiau tyrimai rodo, kad tai neskatina jokių pokyčių genofonde. „Pagal šią tendenciją, genetiškai panašūs žmonės yra linkę susituokti, tačiau nepanašu, kad tai vyktų dažniau nei anksčiau, nors kai kurie baiminasi, kad tokiu būdu nelygybė gali įsišaknyti giliai mūsų genuose“, – kalbėjo sociologijos, medicinos ir viešosios tvarkos profesorius Niujorko universitete bei šio tyrimo autorius Daltonas Conley.

Renkasi panašius partnerius

Mokslininkai siekė ištirti, ar tokia tendencija veikia genofondą. Pavyzdžiui, jei aukštaūgiai būtų linkę susituokti ir susilaukti daug vaikų, o žemaūgiai – mažai. Tariant, kad šių žmonių ūgis atspindi jų DNR įtaką, būtų galima tikėtis, kad bėgant laikui žmonių populiacijoje atsirastų daugiau aukštaūgių genų.

„Gaunant vis tikslesnius genotipų matavimus ir turint vis didesnį duomenų fondą bus svarbu šiuos tyrimus atnaujinti ir tokiu būdu sekti, kaip socialinės jėgos, tokios kaip didėjantis pajamų skirtumas ir besikeičiančios santuokos normos, gali veikti pasaulio gyventojus genetiniu lygmeniu“, – teigė D. Conley.

„Mes aiškinamės, kokie yra sutuoktiniai, kaip tai veikia palikuonių skaičių, bei kaip šie aspektai keičiasi bėgant laikui“, – sakė Stanfordo universiteto podiplominių studijų švietimo instituto docentas bei vienas iš šio tyrimų autorių Benas Domingue. „Pastebėjome didesnį visuomenės pasitenkinimą sueitimi ir dauginimusi, tačiau tai neatsispindi genetiniuose pokyčiuose“, – tęsė mokslininkas. „Jei sutelksite dėmesį į tai, kad žmonės santuokai renkasi panašius partnerius, galite susidaryti įspūdį, kad yra genetinių pakitimų, kurie lemia pasirinkimus susijusius su santuoka bei dauginimusi“, – aiškino B.Domingue. „Bet mūsų tyrimo išvados rodo, kad tendencijos, kurios yra susijusios su tokiomis savybėmis, kaip ūgis, nedaro jokių pokyčių genetikai“, – teigė docentas. „Jei būtume turėję informaciją tik apie fenotipą ir bandę ja remdamiesi paaiškinti, kas vyksta genetiniu lygmeniu, būtume gavę klaidingus rezultatus“, – aiškino jis.

Pokyčių genetikoje – nepastebėjo

Šiam tyrimui mokslininkai išanalizavo 4686 baltųjų saugusiųjų, kurie nėra ispaniškos kilmės, bei jų sutuoktinių genetinius duomenis. Buvo tiriami kiekvieno dalyvio genetiniai duomenys, kurie yra siejami su keturiomis savybėmis: moksliniais pasiekimais, ūgiu, kūno masės indeksu ir depresija. Šių keturių savybių genetiniai aspektai buvo apibrėžti remiantis DNR matavimais. DNR grandinės spiralinių kopėčių struktūroje buvo tiriamos bazinės pakopų poros – iš viso apie tris milijardus. Didžioji šių porų dalis visų žmonių DNR yra vienoda, tačiau maždaug 1 iš 300 bazinių porų yra kitokia. Jos ir lemia žmonių skirtumus. Tam, kad išsiaiškintų dauginimosi polinkius, mokslininkų komanda išanalizavo apie 1,5 mln. šių DNR porų, remdamiesi ankstesniu tyrimu, kuris jas susiejo su atitinkamomis savybėmis. Tyrėjai išsiaiškino, kad sutuoktinių genai, kurie lemia išsilavinimą ir ūgį yra susiję. Taip pat buvo pastebėta, kad aukštesni ir labiau išsilavinę žmonės yra linkę susilaukti mažiau vaikų. Išsilavinimas yra vis stiprėjantis veiksnys lemiantis palikuonių skaičių bei visos šeimos išsimokslinimo lygį pastarosiose gimimo kohortose. Tačiau ši tendencija nėra susijusi su pokyčiais genetinėse savybėse, kurios yra siejamos su išsilavinimu.

Parengė lrytas.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here