Pradėjus dirbti – ėmė blogėti santykiai su drauge

1
heart-19838_640
PublicDomainPictures / Pixabay

Klausimas: Sveiki, mane neramina viena situacija ir nežinau kaip būtų geriau joje pasielgti. Įsidarbinau vienoje įmonėje, kad užsidirbčiau pinigų šeimai. Pradėjus dirbti mano santykiai su drauge pradėjo blogėti. Aš nepakeliu tos įtampos, tiek darbe, tiek iš jos pusės. Turėjau mintį – išeiti iš darbo, tačiau, sako draugė, jog reikia dirbti, nes nebus pinigų. Nors, iš kitos pusės, labai kenčia mūsų santykiai, nėra darnos. Dar, priedo, pačime darbe jaučiu spaudimą (tiksliau patyčias) iš bendradarbių… Ties šitu ir užstrigau aš ir nežinau kaip pasielgti.
Mantas (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveiki, Mantai! Dėkoju už laišką! Savo situaciją aprašai labai apibendrintai, dėl to patarimai irgi gali būti tik bendro pobūdžio.

Susidaro įspūdis, kad gyvenime esi linkęs užimti aukos būseną, vyro, kurį skriaudžia draugė, bendradarbiai ir gyvenimas apskritai. Rašai, kad įsidarbinai, kad uždirbtum pinigų šeimai. Aišku, tai kilnu, bet, ar pinigų visų pirma nereikia užsidirbti ir sau? Ar darbas neturi būti ir savirealizacijos priemonė? Panašu, kad viso to Tau trūksta, ko pasekmė – atsiranda nepasitenkinimas, nerimas, kuris, žinoma, sąlygoja ir santykių su artimiausiais kokybę. Nenoriu veltis į teorinius samprotavimus, tik paminėsiu, kad, pagal transakcinės analizės principą, žmogus, santykiuose užimantis „Gelbėtojo“ vaidmenį („Aš uždirbu šeimai pinigų“) labai lengvai „pakliūna“ į „Aukos“ vaidmenį („Nepakeliu įtampos darbe ir iš draugės pusės, jaučiu patyčias iš bendradarbių…“).

Taigi, kokios būtų rekomendacijos:

  • Nustoti būti „Gelbėtoju“. Dirbti ir gyvenenti ir dėl savęs – realizuoti nuosavus tikslus ir norus profesinėje veikloje. Negalvoti, kad draugė yra bejėgiška, ir, jeigu neuždirbsiu pinigų, ji negalės pasirūpinti savimi. Su drauge elgtis kaip su lygiaverčiu partneriu, tuomet ir santykiai normalizuosis.
  • Nustoti būti „Auka“. Prisiimti asmeninę atsakomybę dėl dabartinės situacijos ir būsimų sprendimų dėl darbo. Nesijausti skolingu prieš draugę. Neįsižeisti ir nepykti dėl bendradarbių patyčių, tiesiog bendrauti su jais kaip lygaverčiais nereaguojant į tam tikrus „įkandimus“ – per tam tikrą laiką jie išnyks.

Ir, pabaigai. Niekada nebus, kad visos aplinkybės bus teigiamos ir niekas mums nekels diskomforto. Prieš priimant sprendimus, visuomet reikia įvertinti, ar tikrai reikia būtent dabar ką nors keisti? Gal iš tikrųjų, šiuo metu situacija yra tokia, kad turite uždirbti pinigų ir turite atlaikyti ne visai malonų gyvenimo periodą dirbant ne visai mėgstamą darbą su ne visai mėgstamais kolegoms. Brandus žmogus nekenčia visą gyvenimą, o keičia aplinkybes sau tinkama linkme, tačiau supranta, kad būna situacijų, kuriose tiesiog reikia atsilaikyti ir sugeba tai atlikti.

Psichologas Juris Belte
Tel.: 869836364
El. P. juris@mba-baltic.com
Tinklapis: mba-baltic.com

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Ne visas kovas reikia kovoti, reiki mokėti atsirinkti, nes visoms neužteks jėgų. Tačiau jeigu tyčiojasi, reikia mokėti ir atsikirsti. Atsikirtimą geriau padaryti “parodomąjį”, kad kuo daugiau kolegų pamatytų ar jis kitaip kaip nuskambėtų, o tada jau likusius galima ir pro ausis praleisti… Vistik jeigu aukos vaidmuo nusistovėjo, tai vien tik praleidinėjimo pro ausis neužteks. Reik pakeist situaciją, neleist jam įsisenėti.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here