Praradau darbą, merginą, sveikatą ir pinigus – norėtųsi tarsi išnykti
0 (0)

gyvenimo-pamokosKlausimas:

Sveiki, aš esu Domas ir man 37 metai.
Prieš kelis metus praradau darbą, buvo tam tikras šokas. Atsigavau, išvažiavau į užsienį, pora metų viskas ok, gerai uždirbau, susitaupiau ir dėl šeimyninių aplinkybių teko grįžti atgal į Lietuvą. Pradėjau ieškotis darbo, susiradau draugę, viskas buvo labai gražu, aš ją mylėjau. Darbo paieškos pradėjo varyti mane į neviltį… Draugė mane paliko. Mėnesį pagėriau. Vėl siunčiau krūvas CV, per draugus ir pažįstamus, dalyvavau konkursuose. Nežinau priežasties, bet sugedo stuburas (išvarža kakle, nutirpusios galūnės, galvos svaigimas), plius kiti sveikatos niuansai. Iki nesėkmių buvau labai aktyvus, daug keliaudavau, pomėgiai nuo valgio gaminimo iki žvejybos ir t. t. Per pastaruosius 4-5 mėnesius konkursuose į darbą vis likdavau antras. Panašu, kad tai mane pribaigė ir viskas, kas ankščiau teikė malonumą, pasidarė absoliučiai neįdomu, nei maistas, nei laisvalaikis, nei gamta. Santaupos ištuštėjo, turbūt artimiausiu metu teks kreiptis dėl pašalpos… Visiškai užsidariau, nenoriu nieko nei matyti nei girdėti, pasidarė sunku bendrauti su žmonėmis, jaučiuosi niekam nereikalingas, tarsi įrašytas į kažkokį juodąjį sąrašą, nematau jokios gyvenimo prasmės. Ne, žudytis nenoriu, nes net tame nematau jokios prasmės, šiaip norėtųsi tarsi išnykti, ištirpti, lyg tavęs niekada nebūtų buvę. Gal per greitai nugyvenau gyvenimą dėl labai aktyvaus būdo, darbo, daugybės komandiruočių, pamačiau virš 20 šalių, buvau padaręs karjerą ir t. t. Paskutinį mėnesį kankina nemiga, žiauri nemiga, miegu po 2-4 valandas, pastovus nuovargis, silpnumas. Artimiausi metu bandysiu kreiptis pas gydytojus, psichologus ar psichiatrus, bet jei gydymas bus labai brangus, tai negalėsiu sau to leisti ir liksiu prie tos pačios geldos. Niekaip nesuprantu kodėl taip nutiko, juk lyg ir visą gyvenimą buvau padorus ir geras žmogus… Sakoma yra balta ir juoda gyvenimo linijos, bet man atrodo esu nei ten, nei ten, o tiesiog juodojoje skylėje.

Lauksiu jūsų komentaro,
Pagarbiai,
Domas (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveikas Domai,

savo laiške rašai, kad darbo paieškos varo Tave į neviltį, konkursuose į darbo vietą vis lieki antras, atsirado sveikatos problemų, paliko mylima draugė. Tapai užsidaręs, nesinori nieko matyti ir girdėti, sunku bendrauti su žmonėmis, jautiesi niekam nereikalingas… Iš to ką rašai, suprantu, kad jauti pasimetimą, bejėgiškumą, liūdesį, vienišumą.

Natūralu, kad esant panašioms aplinkybėms, kai rodos visos nesėkmės užgriūna „visu svoriu”, išgyvename daug nemalonių jausmų. O jie savo ruožtu, gali ir įtakoja fizinę Tavo sveikatą, atsiranda miego problemų, silpnumas ir nuovargis, galbūt tai siejasi netgi ir su stuburu.

Mane neramina Tavo žodžiai, kad jautiesi niekam nereikalingas, kaip rašai „norisi išnykti, ištirpti”, „lyg tavęs nebūtų buvę”, „nematai gyvenimo prasmės”. Tokia besitęsianti būsena gali sukelti ir mintis apie savižudybę. Suprantu, kad nėra lengva suvaldyti ar susitvarkyti su savo pasimetimu, bejėgiškumu, vienišumu, liūdesiu ir iš to kylančiais sunkumais. Kita vertus, tai, kad ieškai išeities iš dabartinės situacijos, man rodo, kad gyventi Tu nori, tik jau be šių jausmų sukeliamų sunkumų.

Suprantu, kad gali būti sunku, tačiau visgi skatinu apie savo sunkumus pasikalbėti su psichologu, tikrai verta.  Savo laiške tu praktiškai išvardinai pagrindinius depresijos simptomus. Su specialistu galėsi plačiau ir giliau pasiaiškinti savo besitęsiančias problemas, atrasti būdus ir galimybes juos įveikti. Laiške rašai, kad nerimauji dėl finansinių aplinkybių, paspaudęs šią nuorodą, galėsi išsirinkti sau artimiausią specialistą, psichikos sveikatos centruose galima ir nemokama pagalba.

Stiprybės Domai!

Pagarbiai,
Psichologas Modestas S.
Tavo psichologas

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

17 Responses

  1. Justas parašė:

    Domai, pradžioj siūlau tau pamėginti ieškoti išeities Šeimos sisteminės konstelecijos pagalba ( VšĮ „Sisteminių sprendimų institutas” )

  2. Bernadet parašė:

    Stiprybės! …kad niekas nevyksta be priežasties, tai faktas. Vėliau paaiškės, kodėl reikėjo pereiti tokį juodą periodą… Man, asmeniškai, padeda išėjimas į miesto centrą, ar parką – persimeti su nepįstamaisiais praeiviais keliais žodžiais ar šypsniu, ir iš karto geriau sieloj :)

    Visur visada ieškokim kažko teigiamo ir už to laikykimės. Įsileidus vieną šviesos spindulėlį norėsis įsileisti daugiau ;)

    Sėkmės!
    B.

  3. Dovilė parašė:

    Labas Domai, niekada nerašau komentarų, tačiau Jūsų laiškas tikrai sujaudino, nuoširdžiai noriu padėti.
    Domai, siūlyčiau pasidomėti Vedų žiniomis, išsiaiškinti ką reikškia karma, reiknarnacija, kokie yra gyvenimo dėsniai. Šios žinios gydo, padeda susivokti, susprasti kas kaip ir kodėl vyksta. Siūlyčiau pas jokius psichologus nesikreipti, tiesiog pradėkite domėtis, kas su Jumis darosi, koks Jūsų (apskritai žmogaus) gyvenimo tikslas. Pradėjus gauti šias žinias viskas pradės gyvenime aiškėti ir taisytis – pažadu. Kai žmogų ištinka tokios egzistencinės krizės, manau joks psichologas nepadės! Tik pats žmogus, ir tik savo pastangomis gali pradėti keisti ir keistis, deja, niekas kitas burtų lazdele nepamojuos ir neišspręs problemų. O kad pradėti keistis reikia žinių – ką daryti, kaip kaistis, kaip gyventi, koks tikslas??? Vienintelės tikros ir teisingos žinios prieinamos žmogui yra vedinės žinios. Pradėjęs domėtis pats supasi kad tai tiesa. O be to tos žinios nieko nekainuoja!!! (neįtikėtina šiais laikais, bet tai tiesa) Pradžiai siūlau paklausyti paskaitų iš šio puslapio: http://www.bhaktijoga.lt skiltis „dalinuosi” bei perskaityti Torsunovo „Laimingo gyvenimo dėsniai” knygą, kurią gali nemokamai parsisūsti iš http://www.esujums.lt/knygos/. Arba paklausyti Dr.Torsunovo bei o.Gadeckio paskaitų: http://www.torsunov.ru Šios žinios padėjo jau daugeliui žmonių (tarp jų ir man) linkiu, kad padėtų ir Jums :)

  4. Olga parašė:

    Zinau si jausma…pati tai isgyvenau.Noredavosi eiti i pieva ir susilieti su gamta, paskesti zoleje ir tokiu budu tapti nematomai…Draugiskas patarimas, buti ten kur tau aplinka neprimintu praeities ir kaip sako Bernadet”persimesti su nepaizstamais praeiviais keliais zodziais, nusisypsoti kazkam”. Viskam reikia laiko…svarbiausia visiskai nepasiduoti siai buseinai ir bandyti ja kontroliuoti, o neleisti jai kontroliuoti saves. Viskas gyvenime laikina, vadinasi ir sis nesekmiu etapas irgi laikinas ;) Sekmes ;)

  5. Daiva parašė:

    Stiprybes Tau, Tu super zmogus, pajegsi susitipreti, kantrybes ir susikaupimo Tau, viso ko geriausio!!! Linkejimai

  6. Elena parašė:

    Paprašyk dievo, kad atsiųstų tau vieną šviesos spindulėlį, kaip ženklą, kad ne viskas prarasta, kad yra vilties, kad nuo to spindulėlio pradės viskas vėl suktis į gerą pusę. Jei netiki dievu, vistiek paprašys. Tada tuo pačiu sužinosi, ir ar jis yra. O po to žiūrėk, ar bus spindulėlis. Tik jau pats žiūrėk, nepražiopsok. Nes jei dievas siųs, o tu jo nepamatysi, nustumsi kaip nereikšmingą, tai tada jau nebe dievas kaltas bus ;) Tikrumo dėlei gali paprašyti, kad dievas siųstų aiškų ženklą. Man taip buvo, paprašiau aiškaus ženklo ir gavau TOOOOOKĮ aiškų, kad patikėk… Sėkmės ;)

  7. kastytis parašė:

    Pirmiausia reikia pripažinti , kad tokia būsena Jus užvaldė… ir ją reikia priimti ir išgyventi. Pasidomėkite neuroninio grįžtamojo ryšio metodika , kuri be kančių keičia gyvenimą (ir be vaistų , be pokalbių …) man padėjo

  8. Tomas parašė:

    Perskaites tavo laiska, issigandau, kad ateityje taip nenutiktu ir man. Savo laisku tu mane ikvepei gyvenime pradeti kazka naujo, kurti, daryti gera :) Kaip ir minejo kazkas komentaruose, niekas nevyksta be priezasties :) Aciu tau uz si laiska, ir linkiu tau dideliausios sekmes!!!

  9. rasa parašė:

    Kaip keista…Esu tokio pat amziaus. Vis nepavyksta rasti darbo. Jauciu, lyg buciau atlikus savo misija gyvenime.Kovoju toliau, bet kartais norisi atsipusti nuo gyvenimo. Zinau, ka tu jauti…ir sakau nepasiduok ir niekada neliesk alkoholio.Nepasiduok ne del kitu,bet tiesiog del saves!!!Nusisypsok pasauliui dar karta…

  10. Paulius parašė:

    Seniuk, kas bebutu – jokio alkoholio!!! Nes jei sugebejai menesi pagert, reiskia pagert megdavai ir seip, turbut nutyli bet cia ir buvo didziausia visu nesekmiu priezastis kurios nenori pripazinti

  11. Rita parašė:

    Manau, kad tau tikrai pagelbėtų Roberto Karvausko seminarai. Pradžiai pažiūrėk kai kuriuos yotube, tai tikrai nieko nekainuoja. Nepasiduok, pagalba tikrai yra.

  12. Donatas parašė:

    Tas pats būna ir su pinigais, kai uždirbi milijoną pamatai kad tie anmai ir automobiliai tiek daug neduoda. Taip ir su karjera ir materialiais tikslais. Manau reiktų dvasinių dalykų įtraukti į kasdienybę.

  13. Domas parašė:

    Ačiū visiems už palaikymą, patarimus, bandysiu kapstytis pradžioje nuo psichikos centro, kad sužinoti kur slypi visų problemų šaknys. Alkoholio nevartoju nes ir be jo galva pastoviai svaigsta. Išeinu ir į Vingio parką ar į centrą, tačiau toks jausmas, kad eini tamsiu tuneliu kur nieko nėra… Esu žiūrėjęs psichologinių seminarų rusų kalba, bandžiau skaityti ir literatūros, tačiau atrodo kad viskas aišku ir net sekantis sakinys pažįstamas. Netradicinių dalykų nebandžiau. Tiesa bandęs Norbekovo kursus ir skaitęs jo knygas, bet nulis emocijų. Sėkmės visiems. Iki

  14. bite parašė:

    Domai, kad ir kaip bebūtų sunku, svarbiausia suprasti, kad ne situacija valdo tave, o tu ją. TU čia šeimininkas ir tark savo tvirtą žodį.
    Sakai, Norbekovo kursai-nulis emocijų…Todėl, kad vėlgi Norbekovui tikėjaisi perleisti vairą. Vairuok pats. Kad ir Norbekovo tiesų giraitėje, bet TU tai turi daryti, o ne kažkas.
    Viskas yra daug paprasčiau, nei atrodo, kai visos atsakomybės ir galios imiesi pats, labai tuo tiki ir kontroliuoji savo mintis, nes protas vis taikysis uzurpuoti valdžią, nenorėdamas TAU užleisti pozicijų, nenorėdamas iš šeimininko tapti tarnu. Jis vis stabdys („aha, geriau išilgai juodos keliaukim, neik į baltą juostą, apaksi nuo šviesos”, „neieškok to darbo, juk ir taip gerai-pašalpas juk skiria” ir t.t.) Protas pilnas baimių ir jomis vadovaudamasis veda į šalikelę. Taigi, pasitelk savyje esančią galią ir imkis tvarkos.

  15. Regina parašė:

    Ha,man Panasonic situacija,bet darba turiu,ir wisiskai nekelia didelios laimes,vaikinas yra ir wis tiek man kazkada negerai…Wisi toliau wis smagiau.manau kad depresija wiska daroma…kuo daugiau deprewuojam tuo labiau nebeptenkinti

  16. Kristina parašė:

    Sutinku, nei kursai ar kt zmones matyt negali padeti (ir tuo labiau nereiktu 100 proc. jais pasitiketi – ar kazkas svetimas zino geriau nei Jus kas Jums tinka, ko Jums reiketu siuo metu? ), pats zmogus turi rasti savyje jegu. Dar Dievas galetu siusti pagalba, bet ir tai, priklausomai kokia pamoka.. Gal kaip tik pamoka ir yra kad pats zmogus turi susivokti kad neteisingai gyveni. Gal pvz reiktu pakeisti ieskomo darbo pobudi ir isbandyti nauja veikla? (pvz. sirdziai miela :) nors ir ne su desimtukstantinemis pajamomis is pradziu :) variantu gali buti daug.

  17. Kristina parašė:

    Komentaras buvo skirtas „bite” komentarui

Komentuoti: Donatas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.