Praradęs save
0 (0)

azartiniai-losimai

Klausimas: Sveiki, esu jaunas vaikinas, man šiuo metu 24 metai. Turbūt retai rašo tokio amžiaus vyrai ir nori prisipažinti turintys problemų. Trumpai apie mane, gyvenu užsienyje, dirbantis, yra šalia šeima, taip pat turiu merginą, tačiau šiems žmonėms esu didelė našta. Esu priklausomas nuo azartinių lošimų. Įdėjau daug pastangų, jog nustočiau žaisti (užsiblokavimai kazino interneto gausybėse, laikymas banko kortelės pas artimą žmogų ir begalę kitų būdų).

Žaidžiu jau apie 5 metus. Per šį laikotarpį ne tik pralošdavau savo algas, tačiau ir prisidariau daug skolų. Per paskutinius 4 metus įvyko daug skaudžių nuokryčių žemyn ir viskas dėl azartinių žaidimų. Išsiskyriau su mergina, praradau butą, gyvenimas gatvėje, milžiniskos skolos. Prasidėjo alkoholis ir visą laiką ta pati rutina. Tik dėl to, jog turiu mylimus žmones, galiu šiltai išsimiegoti ir skaniai pavalgyti, tačiau mano problema nedingo.

Puikiai suprantu, jog esu priklausomas, aš manau, jog esu protingas ir galiu apmąstyti visas azarto sukeliamas problemas, tačiau atėjus tam tikram metui (dažniausiai po algos) mano protas pradeda mąstyti kitaip. Visas pasineriu į lošimus.

Per šį laiką pralošiau labai daug, nekalbu apie tuos milžiniškus pinigus, man svarbus mano gyvenimas, žmoniškumas. Tapau melagis, ir išnaudojantis savo mylimus žmones. Labai noriu pasikeisti ir vieną dieną sau pasakyti, kad tai buvo PRAEITIS. Tačiau šiuo metu galiu tik toliau sau meluoti ir po kiekvieno pralošimo visiem aiškinti, kad tai yra paskutinis kartas.

Šiuo metu mano gyvenimas susideda iš kelių dalykų. Daug dirbu. Skolos, apie kurias galvoju kiekvieną dieną. Stengiuosi jas atiduoti ar bent gumą tempti, jog iki teismu neprieitų. Išlikus priklausomybė azartiniams žaidimams ir noras, kad mano artimi žmonės nenusisuktų nuo manęs ir laikui einant atgauti jų pasitikėjimą. Dažnai pagalvoju, jog galėčiau parašyti knygą apie azartą ir jo pasėkmes, tačiau nuorėčiau, kad ji turėtų laimingą pabaigą.

Ačiū,
„Praradęs save”

Atsakymas: Labas, „Praradęs save“. Iš jūsų išsamios situacijos aprašymo galima teigti, kad yra susiformavęs potraukis lošimams ir jau reikia gydymo. Pradžioje paaiškinsiu kas vyksta su jumis, kokia tai liga ir kaip galite sau padėti suvaldant ligą.

Patologinis potraukis azartiniams lošimams, tai lėtinis progresuojantis susirgimas, dažnai sugriaunantis ne tik paties lošėjo, bet ir jo artimųjų gyvenimus. Patologinis potraukis azartiniams lošimams pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK – 10) apibūdinamas kaip dažnai pasikartojantys potraukio azartiniams lošimams epizodai, kurie taip užvaldo asmens gyvenimą, kad atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeimyninių vertybių bei įsipareigojimų. Patologinis potraukis azartiniams lošimams yra įtrauktas kaip įpročių ir potraukių sutrikimas. Pagrindinis šio sutrikimo požymis – nuolat pasikartojantis potraukis azartiniams lošimams, kuris tęsiasi ir dažnai sustiprėja nepaisant nepalankių socialinių pasekmių – nuskurdimo, sutrikusių šeimos santykių ir asmeninio gyvenimo sužlugimo.

Būdingas priklausomybės lošti požymis yra tai, kad lošiama siekiant patirti malonumą, pakeisti savo emocinę būseną. Potraukį lošti gali paskatinti stresiniai gyvenimo įvykiai ir lošimas tampa tarsi galimybė “pabėgti” nuo problemų, bet atsitinka, kad problemų kiekis tik didėja ir sudėtingėja. Pradžioje azartiniai lošimai, kurie iš pažiūros yra tik įdomi ir linksma pramoga, vėliau tampa sudėtinga psichologine problema, patologiniu potraukiu, atnešančiu daug bėdų tiek pačiam lošėjui tiek jo artimiesiems. Liguistas potraukis lošti azartinius lošimus yra nesutramdomas, nenugalimas.

Streso metu azartas lošti padidėja, atsiranda išankstinis gardžiavimasis pavojumi pralošti, o lošimo sukeltos problemos dar didina potraukį lošti. Lošimas sutrikdo visą asmenybę, griauna šeimą, sutrikdo darbus. Pasitenkinimo jausmas patiriamas, net tais atvejais, kai išlošiama labai nedaug. Deja gera nuotaika lydi tik tol kol lošiama, o baigus lošti sugrįžtama į įprastinį gyvenimą, įprastinę kasdienybę.

Patologinis potraukis azartiniams lošimams formuojasi taip pat kaip ir potraukis narkotinėms medžiagoms: pradėjus vartoti narkotikus prisitaikoma prie pradinės narkotiko dozės ir norint patirti euforiją, didinama jo dozė, vystosi tolerancija.

Pradėjus lošti azartinius lošimus, pradžioje užtrunkama trumpesnį laiką lošimams ir nesunkiai nutraukiama lošimas, o vėliau lošimo laikas ilgėja, atsitraukimas nuo lošimų sunkėja; tai atitinka toleranciją.

Lošėjas nebegalintys arba nebenorintys lošti, išgyvena tokią būseną kaip vidinis nerimas, dirglumas, nemiga, prakaitavimas, drebulys bei galvos skausmai. Tai ne fizinės priklausomybės simptomai, kuri išsivysto dėl kokių nors cheminių medžiagų poveikio į organizmą ar jų trūkumo, o lošėjo psichinės priklausomybės išraiška. Azartiniams lošėjams susiformuoja psichinė priklausomybė – “lošimo manija”. Lošėjas tarsi atsiduria besikartojančio elgesio rate: dirbu-pralošiu-dirbu-einu „atsilošti“ – pralošiu ir vėl ratas sukasi iš naujo…

Jūs rašėte, kad įdėjote daug pastangų suvaldyti savo potraukį „…užsiblokavimai casino; interneto gausybėse; laikymas banko kortelę pas artimą žmogų …“), jūsų išvardinti būdai, daugiau tik savęs kontroliavimas, apribojimas, bet to neužtenka. Kontrolė yra gerai, bet to neužtenka, būtinas ir pagrindinis dalykas tai ligos (savo priklausomo elgesio) pažinimas ir tuomet asmenybės stiprinimas, išmokstant kontroliuoti savo elgesį, išbūti su noru lošti, to nedarant.

Priklausomybes galima prilyginti pvz. slogos susirgimui, visi nenorime sirgti, bet neužtenka pasakyti, kad nepatinka, nenoriu ir tai pasibaigia. Tai vien noru ir protu jokios ligos nesuvaldysime, suvokiame, kad būtinas gydymas. Patologiniai lošėjai kiekvieną kartą kilus norui lošti, nori tikėti, kad jis gali kontroliuoti savo potraukį, tačiau dažniausiai tai baigiasi įprastai: lošimu. Tai yra nekritiškas savo potraukio vertinimas, todėl labai svarbu atstatyti normalų mąstymo būdą, kad lošėjas pradėtų savo situaciją vertinti realiai.

Jūs jau esate teisingame kelyje, suvokiate, kad lošimas jus valdo, o ne jūs lošimą ir, kad būtina pagalba. Gydymuisi labai svarbus suvokimas ir noras, to jums ir linkiu: neprarasti noro sau padėti.

Pirmas jūsų žingsnis padėti sau galėtų būti į Anoniminių Lošėjų (AL) grupę. Taikoma 12 pakopų programa, mokoma naudotis geriausiomis savo savybėmis ir taip įveikti potraukį lošti, bei apsisaugoti nuo atkryčių. Patologinių lošėjų gydymo metodai yra panašus į Anoniminių Alkoholikų (AA) gydymo metodus.

Lietuvoje lošėjai gydosi priklausomybės ligų centruose „Minesotos programoje“, dirbdami su psichologais, gali būti taikomas ir medikamentinis gydymas, pvz. tais atvejais, kai diagnozuojama depresija, ar lygiagrečiai lošimų priklausomybės jau yra ir jūsų situacijoje minimas probleminis ar jau priklausomas alkoholio vartojimas. Dažniausiai psichologinis gydymas paremtas kognityvine psichoterapija, kuri pakoreguoja paciento klaidingą mąstymą, pvz.: išsklaidoma iliuzija, jog žmogus pilnai save kontroliuoja ir moko naujų elgesio būdų, kaip išbūti su noru nelošiant, formuojami nauji socialiniai įgūdžiai.

Pasidomėkite savo gyvenamoje vietoje kokia pagalbą lošėjams ten yra siūloma, arba visada galite grįžti į gimtinę ir gauti reikiamą pagalbą.

Jei bus noras visada bus ir kelias, tereikia tęsti paieškas.

Medicinos psichologė Aina Adomaitytė

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.