Prieš nemažą laiko tarpą mane paliko mylimas žmogus ir vis dar pagaunu save galvojant apie jį

4

myleti-saveKlausimas:

Sveiki,
bandysiu kaip ir visi ieškoti patarimo. Manau, kad aš ne viena taip jaučiuosi. Esu be galo vieniša. Būnant dvidešimete, tikrai ne mažai pasiekiau. Turiu du gerai apmokamus darbus, mokslai sekasi labai gerai, turiu draugų. Bet viduje man kažko trūksta.
Prieš nemažą laiko tarpą mane paliko mylimas žmogus ir vis dar pagaunu save galvojant apie jį. Kartais verkiu, kad negaliu susigrąžinti to, kas man buvo brangu. Kai mane paliko, nenorėjau nieko matyti. Nenorėjau nei bendrauti. Po kažkiek laiko vis įsiveldavau į trumpus romanus su kitais. Bet vistiek jaučiausi suvaržyta ir galiausiai palikdama viską – bėgdavau. Manęs nedomina nei klubai, nei pasimatymai, praradau interesus ir hobius. Jausmas toks, kad nieko nenoriu veikti, tik miegoti ir niekada neatsibusti. Viskas, ką matau šiuo metu, tai tik darbas, ir laukiu kada vėl prasidės nauji mokslo metai.

Draugai manęs nesupranta, pradėjau jaustis savo draugų kompanijoje svetima ir nereikalinga, todėl dažniausiai leidžiu laisvalaikį viena. Išsipasakojau mamai, nes galvojau kad supras, bet vienintelį dalyką ji man pasiūlė – psichologą.
Rašau, nes nežinau kaip susitaikyti su tuo kas buvo ir kaip yra, nežinau kaip gyventi ir atrasti dienos šviesą. Pamiršau ką reiškia vertinti kiekvieną akimirką. Nemoku atsipalaiduoti, ir nuvyti šalin neigiamas mintis. Aš nesuprantu kodėl man taip yra, draugai pavydi, kad man sekasi gerai, ir viską turiu ko man reikia, bet kodėl mano vidus plyšta iš skausmo?
Gabija (vardą pakeičiau)

Atsakymas:

Sveika,
visų pirma noriu pagirti, jog būdama tokia prislėgta, kaip minėjai, abejinga viskam pasiryžai išsakyti savo jausmus ir ieškoti pagalbos. Tu visiškai teisi, tikrai nesi viena išgyvenanti panašią situaciją, asmeniškai man ji labai pažįstama.

Rašai, jog esi vieniša, tačiau, kaip suprantu, turi daug patikimų draugų, supratingą, mylinčią mamą (išklausiusi ji neliko abejinga tavo problemoms, pasiūlė kreiptis į psichologą). Šeima, draugai labai tvirtas pagrindas būtinas kuomet išgyvenam sudėtingiausius gyvenimo momentus.

Vis dėlto nepaisant profesinės sėkmės, aplinkinių, kurie yra šalia tavęs, jautiesi nusivylusi, liūdna, varžoma. Tai suprantama žinant, jog teko išsiskirti su mylimu žmogumi, kuris daugiausiai laiko praleisdavo kartu ir svarbiausia su kuriuo kūrėte savo bendrą pasaulį. Išsiskyrimas su brangiu žmogumi sukelia stipriausius išgyvenimus, nes prarasdama jį – prarandi ir dalelę savęs. Galima pastebėti, jog dar nesi pasiruošusi palikti brangius prisiminimus, laiką, savo išgyventus jausmus kartu su draugu.

Akivaizdu, jog norėdama judėti tolyn, kurti ateitį, turi prižadėti, jog praeitis yra saugiai palikta ir nebesikankinsi besigręžiodama atgal. Tačiau, kad viskas nurimtų, geriau suprastum savo dabartinius jausmus, tau būtina pabūti vienai. Nesi vieniša, tiesiog dabartinis laikas skirtas pabūti su savimi. Neprivalai po išsiskyrimo iš karto gyventi taip lyg nieko neatsitiko ar užmegzti naujus santykius, nuo kurių, kaip pati jauti “norisi tik bėgti”.

Kuo daugiau pokyčių vienu metu tenka patirti, tuo daugiau mūsų prisitaikymo resursų tai pareikalauja bei sukelia daugiau streso. Todėl rinkis, kas tau dabar maloniausia, judėk savo tempu ir neversk savęs daryti tai, ką dar nesi pasiruošusi.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com

Dalintis:

4 COMMENTS

  1. Tai, kas mūsų nenužudo – mus užgrūdina ;) Per skausmą ir kančią tobulėjame.
    Nereikia pamiršti buvusios meilės – reikia dėkoti aukščiausiai valiai, jog ji mums buvo duota. Iš jos mes kažko pasisėmėme, kažko išmokome, kažką išgyvenome.
    Ateis ir ta kita meilė. Ir ji bus šios buvusiosios pagrindu dar didesnė, audringesnė ir stipresnė… ir t.t. ir iki begalybės arba beprotybės – tau rinktis :D)

  2. Kad auksas taptu auksu jis turi pereiti per ugni ;] patikek viskas baigsis krutine vel uzsipildys jausmu ir gyvenimas vel tekes ;] tik reikia sulaukti ;]

  3. Nueik i jogos kursus, daug skaityk, ieskok atsakymu…Patikek, taip ne tau vienai, o tai isgyvenus vel dziaugsies gyvenimu, tik buti dar stipresne..;)

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here