Prieš netikusią sistemą studentai protestuoja išvažiuodami

0

protai-iskrenda

Medicinos studentai jau penkerius metus girdi iš skirtingų politikų kalbas apie priverstinį jų įdarbinimą provincijos ligoninėse. Tie, kuriems šie grasinimai pabodo, kraunasi lagaminus ir vyksta į kitų šalių gydymo įstaigas. Jie ten dirbs, o jei liks Lietuvoje – bus dar 4-7 metus vertinami kaip studentai. Tokio precedento Europoje nėra, kad žmogus dirbtų ir dar už darbą mokėtų po 18 tūkst. litų per metus.

Studentų per daug

Kasmet vien Vilniuje medicinos mokslus baigia apie 160 studentų, Kaune dar daugiau – apie 220. Pasak Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Medicinos fakultete pirmininkės Eglės Budrytės, nė vienas stojantysis nežino, ar turės galimybę kur nors atlikti rezidentūrą, o baigęs rezidentūrą dirbti. Rezidentūros klausimas itin opus, nes Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamos rezidentūros vietų skaičius visiškai nesutampa su pagrindinių studijų vietų skaičiumi. Studentai kelia retorinį klausimą – kodėl įstatyminėje bazėje jau koduojamas sprendimas, kad studentas turi išvykti?

Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys Vainius Rakauskas įsitikinęs, kad valdžios institucijų pastangos demonizuoti prabilusius medicinos studentus yra beprasmės.

„Jei yra daugiau studentų negu numatyta rezidentūros vietų, tai kas gali būti įžūliau? Kaip po šio fakto jie gali kalbėti apie tai, kad išvažiuojantis studentas spjauna į veidą savo šaliai ir pan.? Jei nėra sąlygų toliau čia mokytis, tai ką mums daryti?“ – klausė V. Rakauskas.

Susimokėti už darbą

Absolventė Agnė (vardas pakeistas) išvyksta mokytis į Šveicariją, nes, jos manymu, Lietuvoje esantis rezidentūros planavimas yra neteisingas.

„Šveicarai, išgirdę, kokia pas mus tvarka, kraipė galvas. Niekam neatrodo normalu, kad žmogus eina į darbą ir už tai moka pinigus. Kodėl rezidentūra kainuoja? Tokia sovietinė sistema ir žlugdo studentus. Šveicarijoje po šešerių metų pagrindinių studijų medicinos studentas darbinasi gydytojo asistentu ir penkerius metus dirba, gaudamas algą. Ne stipendiją ir juolab pats nemoka“, – sako medicinos studijas baigusi Agnė.

taupymas

Lietuvoje medicinos rezidentas, jeigu jam nereikia susimokėti už rezidentūrą, gauna minimalią algą ir stipendiją. Suma nesiekia 2000 litų.

Į Vokietiją išvyksianti dirbti absolventė Indrė (vardas pakeistas) gaus 2000 eurų, buto nuoma jai kainuos apie 600 eurų, likusius pinigus galės skirti sau.

Kasmet 700 naujų rezidentų užsivelka baltus chalatus ir ima dirbti Vilniaus Santariškių ar Kauno klinikose, 15 proc. iš jų už šį darbą turi kasmet sumokėti 18 tūkst. litų. Grubiai paskaičiavus, valstybės biudžetą jie papildo (ir į skolas ilgiems metams įlenda) šiek tiek mažiau nei 2 milijonų litų suma.

Taip pat mūsų šalyje medicinos studentai nėra skatinami įgyti kelias kvalifikacijas, už antrą kvalifikaciją vėlgi reikia susimokėti. Vokietijoje vadinamiesiems rezidentams suteikiama teisė įgyti kelias kvalifikacijas ir metus laiko skirti mokslinėms studijoms, kurios vėliau gali pasitarnauti doktorantūroje. „Ir už tai nereikės mokėti, tau mokės“, – pabrėžia Lietuvą paliekantys studentai.

Visi į kaimą!

Anesteziologe Šveicarijoje dirbsianti absolventė Agnė stebisi „Santariškių fenomenu“. Pasak jos, visi nori dirbti vienoje gydymo įstaigoje.

„Pacientų srautai nukreipiami tik į dvi šalies gydymo įstaigas, pacientų nelieka provincijoje ir ten nėra gydytojų. Santariškėse dirba stipriausi savo srities specialistai, natūralu, kad studentai irgi nori čia būti rezidentūroje ir mokytis iš geriausių. Dabar mums siūlo (priverstinai siūlo) vykti į provinciją, tačiau kaip mes ten tobulinsimės? Man neseniai teko patirti, ką reiškia mažo miestelio ligoninė. Stebėjau, kaip nakties metu atvykę žmonės prašė padaryti rentgeną, nes ten buvo akivaizdus kaulo lūžis, tačiau nė vienas ten buvęs medikas nemokėjo ta modernia įranga naudotis! Dabar teko girdėti, kad trečio lygio neurochirurgai dirbs tik Kaune – čia jau tiesiog trūksta žodžių“, – sako mergina.

Jai antrina Diuseldorfe gydytojos padėjėja dirbsianti Indrė, kuri pasirinko plačią anesteziologijos sritį.

„Vokietijoje aš matau, kaip vyresnio amžiaus, daug patirties turintys gydytojai dirba mažesnių miestų ligoninėse. Ir jie visuomet apsupti jaunų, tik ką mokslus baigusių medikų. Jei medicinos studentai prievarta bus siunčiami į šalies regionines ligonines, iš ko jie ten mokysis? Tegul tada į tą regioną su būreliu studentų važiuoja ir koks profesorius. Mums reikia mokytojų, paskui juos mes traukiame“, – sako Indrė.

Heidelbergo mieste, turinčiame vieną stipriausių medicinos universitetų, planuojantis dirbti Justas (vardas pakeistas) pabrėžia Vokietijos ligoninių atmosferą.

„Kodėl mes nesakome jums savo vardų? Nes tik Lietuvoje tave gali išvadinti išdaviku už tai, kad palieki vieną įstaigą ir eini dirbti ten, kur matai geresnę profesinę perspektyvą. Darbo atmosfera, krūviai, santykis tarp gydytojo ir paciento – būtent tai mane traukia. To nėra Lietuvoje ir to mes čia nesukursime, per daug žmonių dar gyvena nostalgiškomis sovietmečio nuotaikomis“, – kalba Justas.

medikai

Galbūt grįš

Nors jaunieji medikai ir turi palaikymą iš įvairių gydytojų susivienijimų ir organizacijų, jie sako, jog visgi jaučia neigiamus vertinimus, pasmerkimus dėl sprendimo išvykti iš šalies. „Mes negalvojame likti tose šalyse visam gyvenimui, norime grįžti, todėl dabar ir nesakome savo vardų pavardžių, atvirai nedrįstame kritikuoti sistemos. Nenorime išsikasti savo kalbomis duobės, nes gal po penkerių metų grįšime į tą pačią sistemą. Labai tikimės, kad ji bus pasikeitusi į gerą pusę“, – sutartinai kalbėjo jaunieji medikai.

Ne taip seniai sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis viešai diskusijai iškėlė klausimą apie priverstinį medicinos studentų nukreipimą dirbti į regionus. Atlikta studentų apklausa parodė, kad 75 proc. absolventų tai būtų rimtas argumentas svarstyti emigraciją. Lietuvos švietimo tarybos narys Arminas Varakauskas sako, jog reikia kalbėti ne apie privalomą atidirbimą, o ieškoti būdų, kaip įtikinti studentą savo noru vykti į provinciją gyventi ir dirbti vietinėje gydymo įstaigoje.

„Turime pripažinti, kad profesinio tobulėjimo galimybės mūsų šalies regionuose yra labai menkos. Sveikatos apsaugos ministerija ar didesnės šalies ligoninės turėtų pagalvoti apie studentų paskatinimus stažuotis užsienio gydymo įstaigose. Tai yra skatinantys motyvai, jie veikia geriau nei dabar siūloma „bausmė“ – priverstinai dirbti“, – sako A. Varakauskas.

Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys V. Rakauskas įsitikinęs, kad tokie „bausmių“ pasiūlymai, vis iškeliami į viešumą jau ketveri metai, labai destabilizuoja jauno žmogaus saugumo jausmą.

„Visi norim, kad mus gydytų XXI a. žiniomis besivadovaujantis medikas? Tai kodėl ištraukiamos naftalininės idėjos, kurios veda prie žemo lygio medicininių paslaugų? Dabartinė sistema koduoja medicinos studentų migraciją. Jei būtų sprendžiamas studentų klausimas, spręstųsi ir kiti“, – įsitikinęs V. Rakauskas.

Žeminantys orumą kyšiai

Absolventė Agnė ir Justas prisiminė kelis atvejus, kai už menką pagalbą pacientai jiems kišo pinigus. Tokį paciento ir gydytojo santykį jie apibūdino kaip abi puses žeminantį, jie nenorėtų, kad ateityje tai būtų jų darbo kasdienybė.

Nedirbatieji sveikatos sistemoje gal šiek tiek kūrybiškiau ir ramiau žiūri į sistemos ydas ir bando jas keisti. Štai Vilniaus dizaino kolegijos studentė Miglė Kartanaitė šią savaitę gina fotografijos darbą iš socialinių projektų srities. Kelių aktyvių žmonių sugalvotas projektas „Ačiū, daktare“ jai paliko įspūdį ir įkvėpė imtis fotoaparato. Jos sukurtose nuotraukose pateiktas sprendimas, kaip galima padėkoti gydytojui nebrukant jam pinigų. Taip pat Miglė parengė atvirukus, kuriuose siūloma įrašyti gydžiusiam gydytojui padėkos žodžius.

Pasak Daugiavaikių šeimos asociacijos „MES“ ryšių su visuomene specialistės Skaidrės Vainikauskaitės, Miglės darbai – puiki proga vėl pakalbėti apie kyšių davimą gydymo įstaigose ir šią praktiką keisti.

„Mūsų „Svajonių karavanas“ keliauja per Lietuvą. Mes planuojame kartu su Sveikatos žurnalistų asociacija išleisti šio projekto atvirukus, juos rasite mūsų palapinėje. Joje mes įkursime „Padėkų fondą“, nemokamai gavę atviruką galėsite parašyti padėką, o mes sugalvosime, kaip jūsų padėką įteikti gydytojui“, – sako S. Vainikauskaitė.

Daiva Ausėnaitė
Šaltinis: vlmedicina.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here