Pravieniskes
Kitąmet reabilitacijos centrą žadama įkurti Pravieniškių pataisos namuose. Kol kas tokie centrai veikia trijose įkalinimo įstaigose. Kalėjimų departamento nuotr.

Kaliniai, priklausomi nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, gydomi kitaip nei esantieji laisvėje. Jiems neskiriami medikamentai, o į reabilitacijos įstaigas patekti gali tik ypač motyvuoti.

10 įstaigų, 3 reabilitacijos centrai

Iš 10-ies įkalinimo įstaigų Lietuvoje tik trijose yra įrengti reabilitacijos centrai. Ketvirtas bus atidarytas kitąmet. Į šiuos centrus per metus patenka nedaug nuteistųjų – tik labai stipriai motyvuotų. Taip portalui sakė Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus vedėjas Gintautas Klimavičius.

„Motyvacijos testas atliekamas parengiamuosiuose grupių užsiėmimuose, – aiškino vedėjas. – Taigi nuteistieji teoriškai gali išreikšti norą gydytis nuo priklausomybės, bet nežinia, kiek iš tikrųjų būna tos tikros motyvacijos. Dažniausiai jų interesas būna kitoks. Prisidirbę įstaigose jie nori pabėgti nuo skolų, tokiu būdu užsitikrinti saugumą, pasislėpti. Bet į šiuos centrus gali patekti įkalintieji iš bet kurios kitos įstaigos“.

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė aiškino, kad medikamentinis gydymas – pakaitinė terapija laisvės atėmimo vietų įstaigose netaikoma, bet taikoma detoksikacija ir simptominis gydymas.

„Asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ar psichoaktyviąsias medžiagas, terapija laisvės atėmimo vietų įstaigose remiasi elgesio korekcijos principais ir pacientų motyvacija blaiviam gyvenimui“, – sakė B. Semėnaitė.

Iš viso – 6 programos

Iš viso įkalinimo įstaigose taikomos 6 programos, bet ne visos – kiekvienoje iš jų: priklausomų asmenų reabilitacijos grupės, individuali penkių motyvuojančių pokalbių, Minesotos 12-os žingsnių, kognityvinės-elgesio korekcinės programos nepilnamečiams bei „Tik tu ir aš“. Kaip atskirą programą Kalėjimų departamentas išskiria ir laisvą nuo narkotikų zoną.

Priklausomybės ligų specialistai įkalinimo įstaigose nedirba – tik kai kuriose iš jų dirba gydytojai psichiatrai.

„Pastarųjų labai trūksta, nes šių specialistų trūkumas yra deklaruojamas ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Su priklausomybių turinčiais suimtaisiais ir nuteistaisiais dirba psichologai, socialiniai darbuotojai“, – sakė B. Semėnaitė.

Gydytojas psichiatras prof. dr. Aurelijus Veryga aiškino, kad laisvėje šiems pacientams gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas.

„Kiekvienu atveju sprendžia gydytojas. Gydant alkoholizmą gali būti skiriami vaistai, mažinantys potraukį alkoholiui, arba psichostimuliatoriai, antidepresantai. Gydant priklausomybę psichotropinėms medžiagoms gali būti skiriamas metadonas, kuris irgi yra opiatas, bet jo skyrimo tikslas – padėti lengviau nutraukti vartojimą. Žinoma, apie jo skyrimo tradicijas Lietuvoje vertėtų atskirai kalbėti, nes pasitaiko atvejų, kai asmuo jį vartoja net kelerius metus, nors išskirtinu atveju ilgiausia jo vartojimo trukmė turėtų būti mėnuo. Tačiau tam tikrais atvejais jis padeda lengviau mesti, nes nuolat leidęsis, pavyzdžiui, heroiną ir staiga liovęsis asmuo patenka į baisią abstinenciją. Simptomai dar gali būti slopinami ir antipsichotikais. Esant sunkiai abstinencijai gali vystytis ir alkoholinė psichozė“.

A. Veryga pabrėžė, kad detoksikacija, nors jos metu ir skiriami medikamentai, jokiu būdu nereiškianti priklausomybės gydymo.

„Iš tiesų neturėtume sureikšminti įkalinimo įstaigų. Juk jeigu nuteistasis suserga apendicitu, niekas gi jam nesako, kad tu kalinys, gali ir numirti, mes tavęs negydysim. O sergantieji priklausomybėmis irgi yra ligoniai, ir pačiam žmogui pageidaujant gydymas privalo būti skirtas, – įsitikinęs psichiatras. – Tačiau ką čia priprašysi, jeigu ilgalaikio gydymo nėra. Pagaliau ir psichiatrai, ir psichologai nelabai nori ten eiti“.

Specialistas pasakojo, jog jam ne kartą yra tekę skaityti paskaitas nuteistiesiems. „Ir jie nori kalbėtis, yra tokių, kurie nori gydytis, – sako A. Veryga. – Tačiau priklausomybių gydymas Lietuvoje apskritai labai sudėtingas ir komplikuotas“.

Diagnozuoja 36 proc. naujokų

Reabilitacijos centrai veikia Panevėžio, Vilniaus ir Alytaus pataisos namuose. Šiuose centruose iš viso yra 77 vietos pacientams. Per metus jų čia apsilanko apie 100.

Kalėjimo departamento duomenimis, per metus į tardymo izoliatorius naujai patenka apie 5 tūkst. asmenų. Pirminės apžiūros metu iš anamnezės ar vėliau išryškėjus abstinencijos simptomams, psichikos ir elgesio sutrikimo diagnozės nustatomos apie 30-40 proc. naujai į tardymo izoliatorius patekusių asmenų. 2014 m. tai sudarė 36,5 proc. naujai atvykusiųjų.

Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose įkalinta daugiau nei 7,5 tūkst.

Ligita Sinušienė | vlmedicina.lt

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!