Priminimas

0
Iliustracija: Miranda Wipperfurth / unsplash.com

Jaunas žmogus važiavo nauju blizgančiu automobiliu. Nuotaika puiki. Niuniuoja sau kažkokią dainą… Staiga mato vaikai prie kelio sėdi. Vyrukas kiek sulėtino ir atsargiai juos apvažiavo. Tik pradėjo vėl greitėti – bumt akmuo į mašiną. Vairuotojas sustabdė automobilį, išlipo iš mašinos ir stvėręs vieną iš vaikų už pakarpos pradėjo purtyti:

– Šikniau! Kokio velnio mėtai akmenis į mano mašiną! Ar bent nutuoki kiek ji kainuoja?!

– Atleiskit pone, – atsakė vaikis. – Nė nenorėjau gadinti jūsų automobilio. Reikalas tas, kad mano brolis neįgalus, jis iškrito iš vežimėlio ir jis man per sunkus, negaliu jo vienas įkelti. Jau kelias valandas prašome pagalbos, bet nei viena mašina dar nesustojo. Neturėjau kito pasirinkimo, todėl ir mečiau akmenį, juk kitaip ir jūs nebūtumėt sustojęs.

Vyras pajuto gerklėje užstrigusi gniutulą. Be žodžių padėjo įsodinti į vežimėlį neįgalųjį brolį ir tramdydamas ašaras nuėjo savo mašinos link. Naujutelaičio automobilio durelėse pūpsojo grubus įlinkimas paliktas akmens.

Su ta mašina jis važinėjo dar daug metų. Kas kart, kai autoremonto dirbtuvėse jam kas pasiūlydavo įlinkimą ištiesinti jis sakydavo „Ne“.

Įlinkimas primindavo, kad jei ignoruosi šnabždesį – pasipils akmenys.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here