Proaktyvumas ir reaktyvumas arba kaip tapingas pakeičia orą?

2

tapingasAuka ar šeimininkas?

Ką daro žmogus, kai rašo piktą komentarą internete? Ko gero, jį kažkas labai papiktino. Ir jis pasipiktinimą išreiškia, kitaip sakant, sureaguoja į dirgiklį. Kitas gi, kurį irgi papiktino ta pati informacija, pasipiktina, bet sustoja, pagalvoja ir priima kitokį sprendimą. Vienas jų yra reaktyvus, kitas pasirinko atsaką, vadinasi, yra proaktyvus.

Proaktyvus elgesys yra pasirinktas atsakas, tuo tarpu reaktyvus – tai nuolat pasikartojantis (angl. re-action) instinktų ir įpročių nulemtas veiksmas. Reaktyvumas yra naudingas daugeliu atveju, bet ne visada. Prilietus karštą viryklę, instinktyvus atitraukimas išgelbėja nuo nudegimo arba, kai avarinėje situacijoje vairuojant automobilį prireikia staigiai spausti stabdį, laimei, smegenys turi šią reaktyvumo savybę ir stabdžiai būna nuspausti greičiau nei spėjame paanalizuoti situaciją.

Tačiau daugelyje visiškai neekstremalių gyvenimo situacijų reaktyvumas nėra labai pageidautinas, nes reaktyvus žmogus jaučiasi aplinkybių auka, jis tarsi neturi jokio pasirinkimo – gyvenimo įvykiai jį užklumpa ir kaltų aplink dėl to pilna, o pakeisti nelabai jis ką gali, tad jaučiasi bejėgis. Proaktyvus atsakas į įvykius yra įtakotas žmogaus intelekto ir valios, tuo tarpu reaktyvumas laikomas automatiniu, tad ne itin protingu… Gal labiau panašu į Pavlovo šunelių išugdytus refleksus. Ir kaip sako Stephen Covey (knygos „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“ autorius): „jei esi proaktyvus, tau nereikia laukti, kol kažkaip palankiai susiklostys aplinkybės ar žmonės ims galų gale elgtis tinkamai, tu pats kuri tas aplinkybes“. S. Covey mano, kad proaktyvumas yra viena svarbiausių sėkmingo žmogaus savybių.

Pauzės mygtukas

Viktoras Franklis knygoje „Žmogus ieško prasmės“ rašo, kad tarp dirgiklio ir atsako yra tarpelis, o jame ir glūdi didžiulė galia, kai tik suvokiame jį esant. Kartais tas tarpelis gali būti įsivaizduojamas kaip didžiulis pauzės mygtukas. Jį nuspaudus, atsiranda galimybė pasirinkti atsaką. Bet tos pasirinkimo galios dažniausia nesame atradę, dėl to metų metais kartojasi tas pats elgesys, tie patys scenarijai. Reaktyvumas yra lengvas, nes jis tiesiog ištinka, proaktyvumą reikia ugdyti. Tačiau net ir suvokus tai ir girdint patarimus, kaip panaudoti stiprią valią ir pakeisti viską, ar taip paprasta proto ir valios pastangomis įtakoti tai, kas beveik instinktyvu? Ar ne dar didesnis bejėgiškumas apima, jei to mygtuko nepavyksta nuspausti…

Pasąmonės įrašai

Nes jei reaktyvumas yra automatinis, tai gal žmogus net ir išklausęs išmintingus patarimus, kaip savo valia būti proaktyviam, nelabai ką gali pakeisti, nes už automatines reakcijas atsakinga ta smegenų dalis, kuri su visomis užduotimis puikiai susitvarko savarankiškai. Kad kiekvieną kartą įkvėptume ir iškvėptume, būtų pumpuojamas kraujas, protui kištis nėra reikalo, tai smegenys sėkmingai atlieka ir be jo.

Taip ir kitos automatinės reakcijos jau patogumo dėlei įrašytos pasąmonėn, kyla savarankiškai. Ir kartais tai tikrai patogu – ar galvojame kiekvieną kartą, kaip palenkti durų rankeną? Net vairuojame gatvėse itin stipriai nebegalvodami.

Kaip pakeisti orą?

Kiekvienas norėtume būti tuo sąmoningu savo gyvenimo šeimininku, bet ar tikrai visur ir visada galime viską kontroliuoti? Norėtųsi, nes tai suteikia saugumą. Pavyzdžiui, kontrolė orui. Už lango lyja ir žvarbu, kaip į tai reaguojame. Vienas variantas: „kaip liūdna čia gyventi, ta tamsa ir šaltis mane siutina ir veda į depresiją, aš juk nieko negaliu pakeisti…“ arba kita: „taip, šio rudeninio oro aš pakeisti negaliu, bet galiu jaukiai ir šiltai praleisti vakarą su karštos arbatos puodeliu ir dėmesį nukreipti į dalykus, kuriuos aš galiu keisti“. Dvi skirtingos reakcijos. Jau yra mažiausia du pasirinkimai. Kai atsiveria bent keli pasirinkimai, randasi proaktyvumas. Net jei man liūdna, laisvanoriškas pasirinkimas paliūdėti išlaisvina nuo aukos jausmo.

„Kovokbėksustink“ ir racionalaus proto išeiginė

Bet yra situacijų, kai labai norisi pasirinkti, o nei kūnas, nei protas nesileidžia į jokias kalbas. O protas dar ir praranda priėjimą prie racionalumo, tad pasirinkimų tiesiog nematyti. Taip nutinka patiriant stresą. Baimę keliantis dirgiklis užveda ūmią automatinę organizmo reakciją „kovok / bėk / sustink, antraip neišliksi“, tad apie pauzės mygtuką nepasvajosi, ir jokių pasirinkimų protas nemato. Liūdniausia, kad ši taip stipriai „gelbėjanti“ reakcija visiškai nepadeda, kai reikia aštraus proto ir racionalaus mąstymo. Patiriant stresą, į smegenų dalį kaktos srityje, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą, priteka net 80 proc. mažiau kraujo. Tad nei pasirinkimų, nei sprendimų protas nesugeneruoja. Būsenoje „kovok / bėk“, organizmas paruoštas kovoti su priešu. Taip jau numatyta evoliuciškai, nepaisant to, kad realaus priešo čia nėra… Tad organizme vyraujantys streso hormonai padėtų lekiant nuo kokios meškos, bet civilizuotame gyvenime tai nė kiek nepadeda.

Tapingo mygtukai

Tad kas gali padėti nuspausti pauzės mygtuką? Šalia įvairių proto raminimo, valios stiprinimo pratimų, aktyvių vizualizacijų, atpalaiduojančių meditacijų, įsisąmoninto dėmesingumo (mindfulness) praktikų, galima išbandyti galingą ir paprastą metodą – tapingą (arba EFT). Ši rytų medicinos ir vakariečių psichologijos principus apjungianti technika kaip tik ir nuramina ūmią „kovoti / bėgti / sustingti“ reakciją, kas ir leidžia pastebėti pauzės mygtuką ir dar atsiranda erdvė jam nuspausti. O tada racionaliam protui žymiai paprasčiau imtis darbo ir kurti pasirinkimus. Jei anksčiau reaktyvumas sukeldavo kasdieninius nusivylimus, taikant tapingą, netikėtai net įsisenėjęs elgesys ima natūraliai ir be jokių valios pastangų keistis. Jei smegenys gauna raminantį signalą, kad čia saugu ir nėra su kuo kovoti, nei nuo ko bėgti, nei dėl ko sustingti, tarpelis tarp dirgiklio ir atsako padidėja, ir čia galų gale galima pradėti jaustis proaktyviam.

Sandra Varanavičė
VšĮ TAPINGO STUDIJA
www.facebook.com/tapingas

Kviečiame į TAPINGO KLUBO emocijų higienos treniruotes
https://www.facebook.com/events/592045870837485/

Kaune:
spalio 10 d., 17 d., 24 d., 31 d. 18 val. Saviugdos centre „Arkanas“, Sąjungos a. 6
lapkričio 7 d., 14 d., 21 d., 28 d. 18 val. Saviugdos centre „Arkanas“, Sąjungos a. 6

Vilniuje:
lapkričio 5 d., 12 d., 19 d., 26 d. 18 val. „Gyvenimo meno“ centre, Trakų 9/1 – 213
Registracija: info@tapingas.lt, 8687 36663

Dalintis:

2 COMMENTS

  1. Cia naujas reklamos budas? Pabudriname smegenis apie nieka, kad zmogus investuotu 5min laika skaitydamas beverti straipsni, ir tada jis lengviau sutiks pirkti kitas paslaugas – dar daugiau smegenu pudrinimo… Gaila, kad sitam portale kuo toliau, tuo maziau tikru strapsniu su turiniu… (Parasiau atsakyma po pauzes – tikrai noreciau, kad redakcija paskaitytu).

Komentuoti: Tadas Cancel reply

Please enter your comment!
Please enter your name here