Iki šiol vykdomas profesinis orientavimas nebe atitinka žmogaus poreikių, nes remiasi profesijų paklausos prognozėmis, kurios dėl vis greičiau kintančios aplinkos tampa nepatikimomis. Pasirinkęs mokytis pagal paklausią profesiją, baigia aukštąjį mokslą po 4-6 metų ir tampa bedarbiu.

Profesinis orientavimas pagal profesijų paklausą.
Verslo įmonės, siekiančios išlikti konkurencinėje kovoje yra priverstos įgyti konkurencinį pranašumą prieš savo konkurentus. Tam jos diegia naujoves, modernizuoja veiklos procesus ir kelia didesnius reikalavimus darbuotojams, kurių specializacija gilėja. Iš čia randasi naujos profesijos. Dėl konkurencinės kovos aplinka keičiasi taip greitai, kad patikimai prognozuoti galima tik iki 1 metų laikotarpiui. Ilgesnio laikotarpio prognozės tampa visai netikslios.

Kuo grįsta profesijų paklausa?
Profesijos pasirinkimas pagal jos paklausą remiasi dvejomis prielaidomis. Pirma, kad profesijų paklausa nekis. Pagal tai profesinį orientavimą vykdo tėvai vaikams, mokykla mokiniams, aukštoji mokykla studentams, darbo birža bedarbiams Ši nuostata buvo iš dalies teisinga praeityje, kai profesijų paklausą galima buvo prognozuoti toli į ateitį. Šiandien situacija pasikeitė, o ateityje tie pokyčiai bus dar spartesni. Šiandieninis abiturientas dirbs pagal profesiją, kurios šiandien dar nėra.
Antra prielaida yra ta, kad iš bet kokio žmogaus galima parengti tinkamą specialistą. Vėl gi, tokia prielaida buvo teisinga senais laikais, kai darbininkas prie konvejerio atlikdavo nesudėtingas operacijas ir jį buvo galima lengvai pakeisti kitu. Ar galime šiandien iš dailidės parengti programuotoją? O jei parengsime, tai kokie jo šansai gauti darbą?

Švietimo sistemos “brokas”
Į ką turi lygiuotis švietimo sistema, prognozuodama profesijų paklausą? Ko gero, mūsų universitetai apie ateitį menkai galvoja, nes jų pagrindinis tikslas šiandien  – „iškepti“ kuo daugiau absolventų pigiausiomis sąnaudomis. Tam jie yra gerai pasirengę ir, taupydami kaštus, suteikia geras teorines žinias, nedaug rūpindamiesi praktiniu specialistų parengimu. Rezultatas – turintis geras teorines žinias, bet neturintis praktinės patirties specialistas, pralaimintis konkurencinėje kovoje dėl laisvos darbo vietos. Pasekmės: – 9,2 tūkst. arba 28 proc. absolventų šiemet registravosi tiesiai į bedarbių eiles.

Kuo grįsti profesinį orientavimą?
Žmogaus lankstumą prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos sąlygų galime pasiekti įgalindami jį naudoti savo stipriausias savybes. Tai pasieksime vykdydami profesinį orientavimą grįstą žmogaus labiausiai išlavintais gebėjimais ar net talentais. Profesinis orientavimas pagal Talentą remiasi prielaida, jog žmogus, dirbdamas darbą, kuriam naudoja labiausias išlavintus savo gebėjimus ir polinkius, darbą atliks geriau, greičiau, lengviau. Tokį darbą jis dirbs su malonumu, nes jam viskas seksis. Tokiame darbe žmogus padarys daug daugiau, nei reikia pagal jo pareigas ar funkcijas taip užsitikrindamas gerą karjerą ir atlygį. Taip, jūs spėjate teisingai – tai yra mėgiamas darbas. Dėl to, kad darbuotojas dirba mėgiamą darbą naudos turės ne tik pats darbuotojas, bet ir jo kolegos, vadovybė bei klientai., galiausiai ir visa visuomenė. Keičiantis aplinkybėms toks darbuotojas galės lengviau ir greičiau surasti naują darbą, kuriame galės panaudoti savo gebėjimus.

Parengė:
Mykolas Truncė,
Vadybos konsultantas,
Psichologas.
8 659 54009
msprendimai@gmail.com

Registracija polinkių bei gebėjimų testui čia.

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!