Psichiatrė: alkoholio butelis neturi kojų

1

Savaime alkoholis nieko bloga nedaro, bet žmonės jį per daug sureikšmina, sako psichiatrė Vilma Andrejauskienė. „Lengviausia apkaltinti, kad alkoholis sugriovė šeimą, gyvenimą, atėmė darbą, o iš tikrųjų juk pats žmogus paėmė į rankas alkoholį, pats butelis neturi kojų – jį reikia nusipirkti. Iš esamos situacijos žmogus pasirenka patį lengviausią variantą“, – aiškino psichiatrė.

alkoholis

Neblaivių vairuotojų sukeliamos skaudžios avarijos, smurtas šeimoje, savižudybės. Tai tik dalis bėdų, susijusių su alkoholio vartojimu. Ir jos būdingos ne tik gyvenimo paraštėse esantiesiems, bet ir visuomenės elitui.

Trylika litrų absoliutaus alkoholio – vidutiniškai tiek suvartoja vienas Lietuvos gyventojas. Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė V. Andrejauskienė teigia, kad šis rodiklis yra pakankamai baisus.

„Lietuvoje nerasite šeimos, kuri vienaip ar kitaip nebūtų susijusi su alkoholio vartojimo problemomis. Tarkime, jei šeimoje nėra bėdų, geriančio ar piktnaudžiaujančio alkoholiko, tai yra tos šeimos kaimynystėje ar giminėje“, – sako V. Andrejauskienė.

Pasak psichiatrės, alkoholis tik asocijuojasi su nešvara ar panašiais dalykais, tačiau alkoholizmas esą nėra tik asocialių žmonių problema. „Kalbant apie ligą, pirmose stadijose iš žmogaus elgesio apskritai nepasakysi, kad tai yra būsimos alkoholizmo ligos požymiai. Nuo žmogaus pozicijos priklauso, kiek ji progresuos“, – akcentuoja gydytoja.

Jos teigimu, vienas sudėtingiausių etapų, gydantis alkoholizmą, būna tuomet, kai žmogus kurį laiką nevartoja alkoholio, tačiau pats nevartojimas sukelia problemų.

„Kai žmogus negauna pasitenkinimo iš nevartojimo laikotarpio, jis gali sukurti įvairiausių galimybių grįžti su įvairiausiais pasiteisinimais. Nevartoti yra tik pirmas žingsnis. Vėliau reikia susilaikyti, pereiti į sveikimo ir sąmoningo blaivumo procesą. Tai užima ne vienerius ar dvejus metus“, – skaičiuoja V. Andrejauskienė, pridurdama, kad daugelis tikisi greito rezultato.

Be to, anot gydytojos, jei asmuo ilgą laiką gėrė ir aplinkiniai buvo pripratę prie tokio elgesio, tai grįžus iš gydymo įstaigos jam nėra lengva prisitaikyti. „Supantys žmonės sukelia įtampą, nes nežino, kaip elgtis su tuo žmogumi. Kartais jam pasako, kad geriau gertų, nes nemoka elgtis su juo blaiviu. Taigi ir gėrimo, ir negėrimo procese asmuo susiduria su problemomis“, – aiškina psichiatrė.

LRT radijo laidos pašnekovai vardija daugelį priežasčių, kodėl žmonės yra linkę į alkoholizmą. Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo Roberto Badaro, tai esą priklauso ir nuo pasiūlos augimo, kuri formuoja paklausą.

„Akcentuočiau pasiūlos augimą, tikrai ne mažėjimą. Pasiūla visuomet formuoja paklausą – rinkos dėsniai“, – aiškina R. Badaras.

Savo ruožtu V. Andrejauskienė sako, kad tai priklauso ir nuo tradicijų, ekonomikos, politikos, nesaugumo jausmo ir pan.

„Žmonės alkoholiui suteikia per daug vertybių. Pats žmogus ant antpečių, jei taip pavadintume alkoholį, uždeda žvaigždučių. Tiesiogiai pats alkoholis nieko nedaro. Lengviausia apkaltinti, kad jis sugriovė šeimą, gyvenimą, dėl jo prarado darbą. Iš tikrųjų žmogus pasirinko patį lengviausią kelią, butelis juk neturi kojų, jį reikia nusipirkti“, – tęsia gydytoja.

Pasak jos, tai ir pakankamai pigi bei lengvai prieinama priemonė – alkoholį galima įsigyti dieną ir naktį. „Dar viena blogybė – kad žmogus, kuris gali išgerti daug alkoholio, laikomas stipriu, išsiskiriančiu“, – priežastis, kodėl žmonės vartoja alkoholį, vardija V. Andrejauskienė.

Šaltinis: Lrt.lt

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Iš nieko kito vaikai nesimoko kad geria “visi”. alkoholis visuomenėje prilipintas kaip tradicija ir kaip norma. Iš jo valstybė ir pinigus kala. Visur alkoholis, gimtadieniai, nauji metai, savaitgaliai išleistuvės, gimtadieniai, kinas, reklama, televizija. Atrodo žmonės nebemoka be alkoholio nei švęsti nei linksmintis. O kas gi paauglius išmoko gerti? Manot patys išmoksta? Nieko panašaus. Tiek vaikai tiek paaugliai neakli, jie ima pavyzdį iš suaugusių žmonių, o tuo labiau iš tėvų. Jie mato reklamą, jie mato koks visuomenės nupaišytas santykis su alkoholiu. Baisu kokią jaunų alkoholikų kartą užaugino tie patys grumotojai geriančiam jaunimui. Patys gimtadieniuose ir pas draugus per šventes taureles kilnoja, rodo pavyzdį “negeram” jaunimui, kurie patys sėja alkoholikų sėklą lietuvoje ir patys grumoja kad jaunimas geria ir rūko. Ką pasėsi tą ir pjausi. Lietuva alkoholio kraštas. Alkoholyje skęsta seni skęsta jauni. Alkoholis tapo visuomenės norma.

    Didžioji dalis visuomenės pasigėrusi minkštais žodžiais tariant, kuri net neįsivaizduoja jokių švenčių ir linksmybių be alkoholio. Tai kuom tą jaunimą kaltinti. Pradėkit gal nuo savęs, pamatykim patys save kokie esam, kokią sėklą pasėjom, kokį kelią rodom. Savaitgaliais ir kitomis švenčių dienomis alkoholinių prekių skyriuose ir baruose klientų nepristygsta. Pasipila pro daugiabučių langus mėtamų alkoholio butelių kruša. Policija ir greitoji tik spėja važiuoti į išgėrusių pokštininkų trabadūrus.

    Alkoholiniai mastai lietuvoje kosminiai. Baisu jei imi kritiškai mastant suprati ant kiek lietuva pasigerinėja. Kalbu net ir neva apie “Alkoholines tradicijas” apie tai kad visuomenėje “Alkoholis norma” apie tai kad švesti šventes i kilnoti taurelę “nieko blogo”, apie tai kad alkoholis lydi “visur”, apie tai kad į apstinentus visuomenė žiūri negatyviai kaip į kokius nenormalius. Šampanas + neva tradicinis naujų metų gėimas, o vynas kalėdų. Apstinentų tokių kaip aš žmonės nesupranta, atėjus į gimtdadienį esi kaip ateivis tarp pijokų. Ir visa tai naudinga valstybei, kaip ir finansiškai per mokesčius, taip ir morališkai nugirdant tautą, padarius ją neveiksnia tiek fiziškai tiek morališkai.

    Sakote drausti? Ir ką tai pakeis? Ogi nieko. Draudimai ir yra tam kad juos apeit. Be to uždraustas vaisius daug saldesnis. Ne nuo to galo pradeda. Galėtų vietoje to, galėtų užsiimt nuolatiniu šių ydų visuomenės prevenciniu švietimu, tame tarpe ir moksleivių. Pradedant detaliai dėstant kas tas alkoholis, tabakas, paplitimo istoriją, statistiką, rizikos faktorius ir tt. Vietoje to užsiima visuomenės mulkinimu neva reiškiamas susirūpinimas ir imtasi priemonių siūlant visokius draudimus.

    Vos ne ant kiekvieno kampo galime pamatyti rūkantį ar net geriantį paauglį, o aplinkiniai skęsčioja rankom, rodo gilų susirūpinimą. Pasigirsta juokingos replikos tokios kaip “na jau dabartinis jaunimas”. Na o kur buvo tie kas rūpinosi ir tada senais laikais, kai taip pat galėdavote pamatyti paslapčia rūkančius ir geriančius paauglius ir net vaikus. Taip išeina kad tie kas grumoja paaugliams, galimai ir patys pradėjo gerti nuo paauglystės ir gal net geria iki šiol. Sporte tai vadinasi, perdavė estafetę jaunajai kartai. Istorija kaip ir kartojasi.Ką bepridursi, kai duguma tų kurie grūotojų paaugliams, patys gerti ir rūkyti pradėjot nesulaukę pilnametystės. Nejau kažkam tai naujiena? Nejau kažkas mato tame tik šių dienų problemą? Gerbiamieji kur buvote ankčiau? Problema įsisenėjusi ir apima be maž visas lietuvos kartas. Tai kas vyksta šiandien, padėkmė to kas vyko vakar. Nieko nėra be priežasties.

    Taip sutinku kad dabartiniai paaugliai galimai drąsesni mažiau slapstosi, bet gi tai ne naujiena, taip buvo visada, na nebent mastai buvo kiti ir labiau buvo slapstomasi. Tačiau vėl norėčiau paklausti. O kur buvote ankčiau? Kiek jau kartų išaugo rūkančių ir geriančių nuo pat paauglsytės. Kiek patys gryžtate pas savo šeimas būdami suaugę, bet girti kad net sienas ramstydami, kiek patys gebat rodyt blaivaus piliečio pavyzdį jauiniems. Krepiuosi į jus visus. Į tėvus, į paauglių kaimynus, į paauglų matomus preivius pamatytus gatvėje, laiptinėse pro balkoną. Kur gerbiamieji grumotojai buvote ankčiau kai ne viena karta išaugo gerdama ir rūkydama nuo pat paaugystės? Kai patys predėjote gerti ir rūkytio nuo paauglystės. Buvo draudimai, bei gazdinimai, bet ar tai padėjo?

    Patys geria ir rūko, nuodija save ir aplinkinius, o jaunuoliams grūmoja kad šie “per jauni”? Patys gerti ir rūkyti dauguma pradėjot nuo paauglsytės, o jaunuoliams grūmojate kad šie per jauni, kad koks baisus dabartinis jaunimas, geria ir rūko. Ogi patys didžioji dauguma visuomenės net iš tų grūmotojų, švenčių jokių be alkoholio neįsivaizduoja, o jaunimui sako kad šiems dar negalima gerti, dar per anksti. Patys nė vienos šventės negalite apsieiti be taurelės, o kai kurie aplamai savo gyvenimo be cigaretės dantyse. Duodate suprasti kad biški paūgėk ir tu galėsi vaikščiot apsikabinęs dektinės butelį ir tu galėsi pūsti cigarečių dūmą? Biški palūkėk ir tu galėsi nesislapstydamas gerti alų ir rūkyti cigaretes. Kažkas girdėjo kad alkoholis nuodai, bet kadangi rūko ir geria suaugę, švenčia visas šventes, reiškias apie blogybes pasaka vaikučiams apie gandrus ir kopūstus. Niekas nenori laukti, paaugliai ir vaikai skuba tapti suaugusiais, jie juos mėgdžioja. Visi skubam, o tuo labiau jei suaugę taip daro, skaito tai norma, ir paaugliai nori būti suaugusiais. Geria jauni, geria seni, o kalbama kažkodėl labiau tik apie paauglius.

    Alkoholis ir tabakas vos ne visuomenės valdymo įrankis, o įpatingai alkoholis, kuris yra tarsi “normalaus gyvenimo kredo”, nors iš tikro tai tėra abiejais atvejais baisiausi nuodai ir legalūs narkotikai ginami valstybės. Taip tai biausiausi nuodai, legalios narkotinės medžiagos darkančios organizmą ir jo sveiką būvį. Vien alkoholio toksiškumas skilimo metu, kai mes patiriame eilines pagiriais, kiek tuo metu, kai skyla akoholis nuodų patenka į organizmą. O kažkodėl vis šnekama labiau apie paauglius, nors problema turi kur kas platesnį mastą ir apima vos ne didžiają visuomenės dalį.

    Sakote uždrausti įvairiais įstatymais ir viskas tuo išsispręs. Bet visi puikiausiai žinom, kad draudimai ir yra tam kad juos apeit. Be to uždraustas vaisius daug saldesnis. Ne nuo to galo pradedam. Galėtų valstybė vietoje to, užsiimt nuolatiniu šių ydų visuomenės prevenciniu švietimu, tame tarpe ir moksleivių. Pradedant detaliai dėstant kas tas alkoholis, tabakas, paplitimo istoriją, statistiką, rizikos faktorius ir tt. Vietoje to užsiima visuomenės mulkinimu neva reiškiamas susirūpinimas ir imtasi priemonių siūlant visokius draudimus.

    Kodėl visuomenė mulkinama neva imamasi priemonių, kai iš tikro tai tik akių dūmimas kad jai kažkas rūpi ir kažkas ta linkme daroma. Kaip gi imsis valstybė prevencines švietimo priemones taikyt, kai jai pačiai šios prevencijos nenaudingos.

    Prevencinės programos nenaudingos valstybei, nes ši kerta šaką, pati ant kurios sėdi. Valstybei tai nenaudinga, nes pati gauna iš šių ydų milžiniškus mokesčius. Nenaudinga taip pat ir tabako kompanijoms ir alkoholio kompanijoms, kurios dosniai šeria valstybę.

    Be to kuo tūpesn” nusigėrę žmonės, kuo dažniau geria, tuo juos lengviau valdyt kaip kokią avinų bandą. Kuo žmonės labiau serga, tuo ir gi geriau, nes ne vien iš to naudos paturės vaistinės, farmacinės kompanijos, gydytojai, gydymo įstaigos, bet ir pati valstybė, surinkdama vėl gi didesnius pinigus iš viso to bizniuko, bet jau nebetiesiogiai, o per gydymo sistemą ir medikamentus, farmacines kompanijas, iš kurių taip pat surenkama įspūdingai daug mokesčių.

    Vien lietuvoi kiek pridygo vaistinių, nepirktų vaistų nesidaugintų. Reiškias biznis geras. Logiškai mastant valstybei taip pat nereikalingi sveiki ir kritiškai mastantys žmonės, nes šie mažiau serga, tuo pačiu mažiau suneša mokesčių per vaisų pirkimą ir tt. O tai reiškias ir sunkiau daryti jiems įtaką. O tai reiškias ilgiau reikės mokėti ateitį senatvės pensiją, kai šis iki tol valstybei sąžiningai mokėjęs mokesčius ir visaip išnaudotas tapo valstybės aparatui nebenaudingu mėsgaliu, nes nebedirba, mokesčių nebemoka ir jam dar reikia mokėti pensiją kurią uždirbo. Kuo šis mėsgalis gyvens trumpiau, tuo valstybėi geriau.

    Tas pats liečia ir apie darbu ar kenksmingų faktorių suluošintus žmones tapusiais nedarbingais invalidais. Kaip antai vėži išgydyt nenaudinga, geriau žmogų brangiai numarinti, nei jį išlaikyt ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl neretas atvejis, žmonės patys beigydydami vėžį turi daugiau šansų išgyventi. Kaip taisyklė atidavę save medikams jie greit ir brangiai numarinami.

    Gal žiauriai pasakyta, Bet va kritiškai pamasčius, tokia jau ta karti tiesa. Už teisybę, nakvynės negausi. Geriau kai kurie renkasi melą, bet ne karčią ar net žiaurią tiesą. Taip buvo visada. Tiesa sako akis bado, o melas ir abejingumas apakina.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here