Psichiatrė: „Šventės apnuogina žmogaus vienišumą“

0

vienatve

Didžioji savaitė – laikotarpis iki Velykų – nebūtinai sunkesnis jautresnės prigimties žmonėms. Nors šiemet per Verbų savaitgalį Marijampolės bažnyčioje visų akivaizdoje nusišovė 45 metų vyras, psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun teigė, kad artėjanti religinė šventė niekuo dėta.

„Tai greičiau sutapimas. Juk kartą per šimtą metų gali nutikti nelaimė per šventes ir bažnyčioje“, – pripažino gydytoja.

Įtikėjusių asmenų, kad tapo apaštalais ar Jėzaus mokymo skelbėjais, nebūna daugiau nei kitomis dienomis, nes psichikos sutrikimų priežastys glūdi smegenų biologijoje, kurios ritmai nesutampa su valstybinių ar religinių švenčių kalendoriumi.

Tuo tarpu Romos ir Jeruzalės miestuose, kur prieš Velykas plūsta minios piligrimų, psichiatrijos ligoninėse statoma papildomai lovų ligoniams, kuriems staiga sutriktų psichika.

N.Goštautaitė-Midttun mano, kad tai nieko nuostabaus. Ten, kur susirenka dešimtys ir net šimtai tūkstančių turistų, santykinai daugiau į vieną vietą suplaukia ir psichikos ligomis sergančių žmonių, kuriems neįprastoje aplinkoje būsena gali pablogėti dėl įvairiausių priežasčių.

„Dideliuose renginiuose pasitaiko ne tik prastos psichikos sveikatos žmonių. Taip pat dažnesnės yra traumos, sąmonės netekimas, infarktas, insultas, gali paūmėti kitos lėtinės ligos. Ne veltui daugelyje renginių budi greitosios pagalbos medikai“, – sakė N.Goštautaitė-Midttun.

Nelaimingas įvykis, liga ne visada turi tiesioginį ryšį su kokia nors religine švente. Gydytojos nuomone, didžioji savaitė, kai dvasininkai kviečia susimąstyti apie Jėzaus kančią ir pasiaukojimą, nėra psichiškai sunkesnė nei kitos.

Tikintiesiems šv. Velykos kaip tik žadina viltį, padeda kitaip pažvelgti į savo rūpesčius.

Lietuvoje apie 80 proc. gyventojų vadina save katalikais, tačiau reguliariai maldos namuose lankosi nedidelė dalis tikinčiųjų, neretai tik prieš didžiąsias šventes bažnyčiose padaugėja besimeldžiančiųjų.

Sunkiąja savaite kai kurie medikai vadina ne tik laikotarpį iki Velykų, bet ir tarpušventį tarp Kalėdų bei Naujųjų metų. Sunkių savaitgalių gali būti artėjant Joninėms ar Žolinei.

N.Goštautaitė-Middtun juokavo, kad savaitė prieš Velykas ne tiek psichiškai, kiek fiziškai dažniau sekina moteris. Juk vienu metu pečius užgula pavasarinė namų ruoša, valgių šventėms gaminimas, kiaušinių marginimas.

„Kepti pyragus, skalbti drabužius, valyti langus – visi šie darbai nėra lengvi, bet tai tik nedidele dalimi susiję su didesne įtampa. Net ir jos galima išvengti į darbus įtraukiant visą šeimą. Ir kiaušinius marginti smagiau su kaimynais ir draugais“, – įsitikinusi pašnekovė.

O sunkieji Joninių savaitgaliai labiau siejasi su piktnaudžiavimu alkoholiu nei su pagoniškais ritualais.

Pagaliau šventės neilgai trunka, todėl jos negali tapti didesniu streso ir įtampos šaltiniu nei kasdieninis darbas, įprastos nelaimės ir kiti nemalonumai.

Lietuvoje nėra statistinių duomenų, liudijančių, kad prieš Velykas ar kitas šventes daugiau žmonių pakelia ranką prieš save. Kasmet šalyje nusižudo daugiau nei tūkstantis gyventojų, vyrų – penkis kartus daugiau nei moterų.

Kita vertus, šventės, ypatingos progos giliau įstringa į atmintį. Žmonės geriau prisimena, jei tuo metu nutiko kas nemalonaus, nes įvykius ir jausmus lengviau susieti su konkrečia data.

Yra pastebėta, kad žmonės daugiau kalba apie savo būseną ir jausmus taip pat tomis dienomis, kai visi švenčia.

„Negalime pamiršti, kad dalis vienišų žmonių per šventes pasijunta dar vienišesni nei įprastai. Turime pagalvoti, kaip sustiprinti šeimyniškumo ir bendruomeniškumo pojūtį“, – priminė gydytoja psichiatrė N.Goštautaitė-Middtun.

Šaltinis: lrytas.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here