Psichiatrija: civilizuotuose kraštuose negalima savo piliečių laikyti uždarytų

1

Lietuvoje išlieka pažymos, kurias psichiatrai išduoda vairuotojams ar medžiotojams, tačiau civilizuotuose kraštuose taip nedaroma, sako psichiatras Dainius Pūras. Anot jo, Lietuvoje vyraujanti sistema siekia caro laikus, psichiatrija priklausoma nuo vaistų, o žmonės vis dar uždaromi į pensionus.

Čia ir prasideda problemos, nes psichiatrijos ypatumas tas, kad kai kurios valstybės psichiatriją nori naudoti kaip represijos įrankį, perleisti jai žmonių socialinės kontrolės funkciją, sako psichiatras Dainius Pūras, komentuodamas Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasisakymą, kad Lietuvoje mažėja psichikos negalią turinčių asmenų diskriminacija.

„Psichiatrai, padarykite, kad čia nebūtų kokių nors nusikaltimų. Arba – psichiatrai, užtikrinkite, kad tie, kurie vairuoja ir medžioja, netraiškytų ar nešaudytų kitų. Noriu pasakyti, kad civilizuotuose kraštuose psichiatrai tokių pažymų neišduoda“, – ironizuoja D. Pūras.

O Lietuvoje, anot jo, išlieka visos pažymos, ir nežinia, kieno čia didesnė problema – ar visuomenės, ar valdžios, ar psichiatrų profesinės grupės. Be to, pastebi psichiatras, kas būtų jei psichiatrų profesinė grupė atsisakytų tokias pažymas išduoti, tarkim, asociacija praneštų, kad nuo kitų metų sausio pirmos tokios nesąmonės nedarys.

„Sistema labai sena – sovietinė ar apskritai iš caro laikų, o absoliuti dauguma lėšų, skirtų psichikos sveikatos priežiūrai, nusėda atskiros psichiatrijos ligoninėse ir tuose garsiuose internatuose, dabar vadinamuose pensionatais. Bet tai tos įstaigos, kuriose žmones uždaro“, – pabrėžia D. Pūras.

Jo teigimu, Europoje permainos prasidėjo gana greitai, po Antrojo pasaulinio karo. Tada dauguma Europos valstybių nutarė, kad negalima savo piliečių laikyti uždarytų – reikėtų juos išmokyti gyventi laisvėje: „Tai bendruomeninės paslaugos. Jie gyvena keturiese ar šešiese kokiame „group home“, kiekvienas turi savo kambarį, yra bendra virtuvė. Kartais su jais pabendrauti ateina socialinis darbuotojas, ir visi laimi.“

D. Pūro įsitikinimu, tai geriau ir visuomenei, ir pigiau, ir patiems žmonėms geriau, nes jie gyvena laisvėje, mokosi atsakingai elgtis.

D. Pūro nuomone, Lietuvos psichiatrija tapo pernelyg priklausoma nuo vaistų: „Seniai įrodyta, kad vaistai nėra pagrindinis gydymo būdas. Mano apytiksliais skaičiavimais, psichiatrijos sistemai per metus skiriama apie 200 mln. eurų. Kaip sakiau, dauguma įstaigų tą stigmą ir diskriminaciją tik didina.“

Pasak psichiatro, didelėms psichiatrijos ligoninėms reikia daug pinigų, o kuo didesnė ligoninė, tuo labiau ji vertinama. „Lietuvoje padaroma gudrybė, vyrauja saviapgaulė. Prieš kelis metus beveik visos psichiatrijos ligoninės buvo prie ko nors prijungtos. Pavyzdžiui, ligoninė Švėkšnoje prijungta prie vienos iš Klaipėdos ligoninių“, – tikina pašnekovas.

D. Pūras teigia, kad dėl tokio prijungimo ligoninė dingsta iš sąrašo: „Sistemos gynėjai sako – dabar pas mus nebe vienuolika, o tik dvi psichiatrijos ligoninės, tik Naujojoje Vilnioje ir Vasaros gatvėje, visos kitos išnyko. Tiesa ta, kad jos neišnyko, viskas kaip buvę, jos tik tapo filialais ir statistikoje buvo paslėptos. Tačiau žmones ir toliau iš Skuodo veža į Švėkšną, kaip ir anksčiau.“

Parengė LRT.lt

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Psichiatrija Lietuvoje yra vis dar subjektyvus mokslas.
    Psichologiskai paluzus kreipiausi i psichiatrine ligonine, patekes supratau kad tai yra tik izoliatorius – uzdaro menesiui be jokios veiklos ir girdo vaistais. Pokalbiai su daktarais baigdavosi pareiskimais cia liga, reikia gerti vaistus – kuriuos keite vis kitais kaskart vis patekus i ligonine; \”smegenu cheminis balansas\” – nors jokio cheminio testo niekada nebuvo atlike; pasiulymai keliauti i pensionata – apie ka zinojau is kitu pacientu, kad tai vienpusis bilietas visam gyvenimui. Ir visa tai man sukisus, as turejau vis grizti i smurtine ir asocialine aplinka ir stebuklingai kazkaip jaustis gerai bei funkcionuoti kaip pasveikes visuomenes narys, deja…
    \”Diskriminacija mazeja\” – grazus zodziai, o realybeje tik kad karta gulejau ligonineje, kur turejo priskirti kazkokia diagnoze, netekau teisiu. Ivykus eiliniams konfliktams aplinkoje, jau ne policija surinkdama parodymus, vykdydama tyrima ir perduodant teismui, o greitoji vezdavo i psichiatrine ligonine kur pateikdavo pasirasyti tuscius blankus sutikimui gydytis, o jei nusutikdavau jega surisdavo, apsvaigindavo vaistais ir po keliu dienu atnesdavo teismo nutarima, paremta gydytoju subjektyviom isvadom, priverstinai gydytis, be jokios galimybes apsiginti teisme. Zinoma pasirasydvau, nes priverstinai gulintis negali iseiti i lauka ar nueiti i psichologine grupes kol guli.
    Dziugu girdeti kad diskriminacija mazeja, bet man nera suvokiama kodel isvis tokia diskriminacija egzistuoja!
    Duok zmogui valdzia, pamatysi jo tikra veida. O psichiatrai kaip ne keista turi tokia pacia valdzia kaip ir teisejai, tik nereikalaujama, nei kas tikrina, ar ju sprendimai yra objektyvus.
    Gera naujiena ta, kad ir nesulaukus pagalbos is musu psichiatrijos, kas labiau trukde nei padejo su dezinformacija, susitvarkiau problemas savo pastangom. Privatus (ne valstybiniai) psichologai, paramos grupes, religines socialines organizacijos ir savisvieta istrauke mane is duobes.
    Taciau, negaliu zinoti bet galeciau lazintis, kad nepriklausomos Lietuvos istorijoje joks psichiatrines ligonines pacientas nebuvo israsytas kaip sveikas, ar po kazkurio laiko pripazintas sveiku. Karta atsigules, etikete psichinio ligonio ir kokio nors psichinio sutrikimo yra visam gyvenimui, o kartu ir suvarzytos teises.
    Po tokios patirties kyla klausimas, kam isvis psichiatrinis gydymas reikalingas? Atsakymas, jei kyla financiniu sunkumu, kreipiesi i psichiatrus ir sakai kad girdi balsus, bei kaip visko negali del to. Po keliu gulejimu gauni laikina neigaluma ir pensija. Gavus neigaluma, lankaisi reguliariai pas psichiatra kuriam kartoji kaip viskas blogai, nusiperki kompensuojamus vaistus ir juos ismeti. Taip prasitesdamas neigaluma, gauni pensija prie algos kuri auga priklausant nuo tavo darbo stazo. Taip pat ir su pensionatu, tik kad ten patekus jau neiseisi be artimuju pagalbos. Daugiau naudos ten nera.

    Gana svaiginti pilieciu alkoholiu, psichotropiniais vaistais kad funkcionuotu kaip robotai ar vergai. Atgavom kaip tauta laisve, laikas suteikt laisve Lietuvos zmoniu protams ir sieloms. SVIESKIT ZMONIU PROTUS, O NE ADATOM BADYKIT!
    Smugdete mane i duobe, islipau, o dabar mokekit man pinigus is biudzeto iki gyvenimo galo, besieles sistemos zmogystos.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here