Psichologė: „Žinoti apie neištikimybę kartais netgi geriau nei visai nežinoti“

0
infidelity-379565_640
Foto: Tumisu/Pixabay

Dažnai tiek radijo laidose, tiek iš pažįstamų galima išgirsti klausimą: „Ko negalėtum atleisti savo mylimajam?“. Kaip į šį klausimą atsakytumėte jūs? Neretai girdimas atsakymas yra:„Atleisčiau viską, išskyrus neištikimybę“. Šis atsakymas sufleruoja, kad vienas iš sunkiausių išgyvenimų yra mylimojo neištikimybė. O ką jau kalbėti apie neištikimybės atleidimą.

Kas yra neištikimybė?

Vieniems neištikimybė yra susirašinėjimas flirtuojančiomis žinutėmis ne su partneriu. Kitiems susirašinėjimas žinutėmis ir flirtavimas – tai tik žaidimas, neištikimybė – fizinis prisilietimas, bučiniai. Dar kiti neištikimybę įvardina tik tada, kai esantis įsipareigojęs (esantis poroje) asmuo mylisi (lytiškai santykiauja) su kitu, kuris nėra partneris.

Tad nesistengsiu nubrėžti ribos, kur prasideda tikroji neištikimybė. Galima sakyti, kad tai gana subjektyvu. Pasakyti, kada poroje prasideda neištikimybė, tolygu pasakyti, kokiomis sąlygomis žmogus turėtų būti laimingas. Bandant apibrėžti, kada žmogus turi būti laimingas, tikriausiai dėl daugelio aspektų sutartume. Tačiau tikrai ne dėl visų.

Pavyzdžiui, dažnas jaustųsi labai laimingas gavęs dovanų automobilį. Vis dėlto po internetą prieš kelis metus klaidžiojo filmuota medžiaga, kurioje tėtis nusprendė padaryti dukrai staigmeną ir gimtadienio proga padovanoti automobilį. Kai mergina išvydo dovaną, apsipylė ašaromis. Ne, ne džiaugsmo ašaromis. Ji kupina pykčio šaukė ant tėčio klausdama, kodėl jis jai padovanojo raudoną mašiną, juk ji visada norėjo mėlynos.

Neįmanoma nubrėžti ribos, kada kitas turėtų jaustis laimingu. Panašiai yra ir su neištikimybe. Todėl paprasčiau būtų pasakyti, kad neištikimybė prasideda tada, kai yra peržengiama tam tikra partnerio ir apskritai poros santykių riba.

Nepasiduokite impulsyvumui

Neištikimybė – vienas didžiausių galimų poros išbandymų. Faktas, jog partneris išdavė su kitu asmeniu, sukelia labai stiprius jausmus. Gali kilti didelis noras staiga nutraukti santykius, daugiau niekada nebematyti savo partnerio ir galų gale užmiršti, kad šis žmogus iš viso buvo gyvenimo kelyje. Neretai kyla natūralus noras „bėgti“ nuo tokių santykių.

Esant pirmiesiems, stipriesiems išgyvenimams, visgi nevertėtų priimti skubotų sprendimų. Tokiu atveju vis tik svarbu duoti sau laiko susigaudyti jausmuose, suvokti tai, kas įvyko. Psichologai teigia, kad dauguma jausmų po neištikimybės yra labai panašūs į jausmus po įvairių psichologinių traumų. Emocijos svyruoja tarp išoriškai matomo įniršio ir stiprių vidinių jausmų, tokių kaip gėdos, prislėgtumo, bejėgiškumo bei noro atsiriboti.

Pasak psichologų K. C. Gordon, D. H. Baucom, D. K. Snyder, ši emocinė sumaištis yra dažnai lydima minčių chaoso. Gali atsirasti nuolatinis nekontroliuojamas ir triuškinantis galvojimas apie neištikimybę. Normaliai galvoti trukdo itin stiprios emocijos, tokios kaip baimė, pyktis, sustingimas ar nepasitikėjimas. Šios mintys gali trukdyti susikaupti ir atlikti kasdienius darbus.

Pagrindiniai pokyčiai mąstyme gali būti susiję su nebetikėjimu partneriu, santykiais. Išduotasis gali pradėti nebepasitikėti partneriu ar nesijausti santykiuose saugus. Jei jau partneris buvo įsipareigojęs, tačiau vis tiek buvo neištikimas, gali pasidaryti neramu dėl to, kas dar gali atsitikti ateityje. Jūsų santykiai ir apskritai pasaulis gali atrodyti nebenuspėjamas. Be to, galvoje gali vis suktis klausimas: kodėl partneris buvo neištikimas?

Ar verta atleisti neištikimybę?

Po neištikimybės gali kilti nerimas dėl to, ar mylimasis vėl neišduos. Svarbu sau nuspręsti, ar verta atleisti neištikimybę. O, ar verta, vienareikšmiško atsakymo nėra. Tai būtų tolygų klausimui, ar verta pradėti vieną ar kitą verslą. Rizika visada išlieka. Tačiau sprendimas nebūna priimamas aklai. Tik po ilgų apmąstymų ir analizių verslininkas nusprendžia, ar imsis tam tikro, naujos idėjos įgyvendinimo.

Atleidžiant neištikimybę taip pat rizikuojama. Vis dėlto apsispręsti gali padėti keli klausimai sau:

  • Ar partneris sugeba jus mylėti?
  • Ar partneris pajėgus priimti jūsų skausmą ir ar yra pasiryžęs problemą spręsti kartu su jumis?

Yra žmonių, kurie nėra itin linkę į permainas. Pasak psichologės J. A. Spring, atkurti ir išlaikyti santykius itin sudėtinga gali būti su žmonėmis, kurie yra priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, linkę fiziškai ar psichologiškai smurtauti.

Taigi, tik atidžiai apsvarsčius partnerio savybes ir kitas aplinkybes, reikėtų nuspręsti, ar iš viso naudinga bandyti su partneriu eiti kartu link atleidimo ir santykių išsaugojimo. Juk partneris gali būti ir nepajėgus pasikeisti bei pasiryžti tausoti santykius.

Koks tas atleidimo kelias?

Jei reikėtų pavaizduoti, koks yra neištikimybės atleidimo kelias, tai nupieščiau ilgą ilgą kelią, kuriame reikia kirsti tamsius miškus, gilias upes, lipti per spygliuotas tvoras, eiti per tankius rūkus, kuriuose nežinia, kas slepiasi.

Iš mano piešiamo kelio tikriausiai suprantate, kad atleidimas po neištikimybės yra labai sudėtingas, komplikuotas, lėtas, reikalaujantis pastangų ir ne tik išduotojo, bet ir kito partnerio.

Jei įsivaizduojate, jog pasistengę po savaitės jau galėsite ramiai lyg niekur nieko gyventi, greičiausiai vėliau pajusite didžiulį nusivylimą. Atleisti neištikimybę neretai prireikia mėnesių, metų, o kartais ir dar ilgiau. Jei jau nusprendėte atleisti, pasiruoškite nelengvam procesui. Tikrasis atleidimas ateina pamažu.

Kaip kalbėtis?

Neretai sužinojus apie neištikimybę, patiriamas šokas. Pasak S. Heitler, šiame periode įtūžio demonstravimas, kaltinimai yra normali reakcija. Vis dėlto dauguma sutuoktinių tik ribotą laiką geba toleruoti šias reakcijas. Daug svarbiau emocijas yra išsakyti, o ne leisti pykčiui atvirai lietis. Tylūs jausmų išreiškimai, pvz., „Aš jaučiuosi labai įskaudintas“, gali būti partnerio daug labiau girdimi nei šaukimas ar dramatiškas jausmų išliejimas. S. Heitler teigimu, verkimas dažniausia irgi yra toleruojamas ir priimamas labiau nei smerkiamas pykčio išliejimas.

Įskaudintas partneris gali norėti miegoti skirtinguose kambariuose, nebesidalinti kasdieniais išgyvenimais ir nutraukti bet kokį fizinį kontaktą su partneriu. Šis atsitraukimas gali būti kaip partnerio baudimas. Visgi tai dažniausiai dar labiau nutolina partnerius vieną nuo kito.

Ar tikrai norite žinoti viską apie mylimojo neištikimybę?

Sužinojus apie neištikimybę, kyla daug klausimų: kada tai įvyko, kiek kartų partneris buvo neištikimas, kur visas veiksmas vyko, ar asmuo, su kurio jūsų mylimasis buvo neištikimas, yra už jus geresnis? Nusprendę tęsti santykius, iškamantinėję partnerį, galėtumėte visa tai sužinoti. O juk kaip nukentėjęs turite teisę gauti visą informaciją.

Šiek tiek žinoti apie neištikimybę kartais gali būti netgi geriau nei visai nežinoti. Tuomet mažiau galimybių prisigalvoti baisesnių dalykų nei iš tikrųjų buvo. Kita vertus, per daug informacijos apie neištikimybę gali sukelti dar daugiau skausmo. Neverta klausti klausimų, kurie neduos jokios naudos, tik didins sielos žaizdą. Užtenka žinoti bendrus faktus.

Pavyzdžiui, paklausus, ar išdavusiam partneriui buvo geriau su kitu, galima gauti labai skaudinančią informaciją. O kur vėliau ją dėti – nežinia. Ši informacija gali lydėti visą gyvenimą.

Svarbiausia yra išsiaiškinti, kaip buvo nueita iki neištikimybės, kas atsitiko su jūsų santykiais, kad vienas iš jūsų tapo neištikimu. Gali būti, kad pastaruoju metu ne itin gerai sutarėt. Gal nutolote vienas nuo kito? Gal pastaruoju metu per mažai praleidote laiko kartu? Tai gali padėti abiem partneriams suprasti, kaip buvo ateita iki neištikimybės bei pasidalyti kiekvienam savo atsakomybę. Nors galutinis sprendimas ir pasirinkimas buvo neištikimojo partnerio, neretai abu partneriai būna padarę tam tikrų klaidų.

Anot psichologės S. Heitler, geresnis istorijos link neištikimybės žinojimas padeda užkirsti kelią neištikimybės pasikartojimui. Padarytų klaidų ir blogų sprendimų, kurie paskatino neištikimybę, supratimas gali padėti kurti geresnius santykius ateityje.

Prisiminus santykių pradžią

Naudinga prisiminti santykių pradžią, pirmuosius pasimatymus, susikabinimus už rankų, bučinius, išvykas kartu, galbūt pirmuosius gyvenimo kartu metus. Pradžia yra labai svarbi tolesnei santykių eigai. Padėtis daug geresnė, jei pradžioje draugystė vystėsi pakankamai sklandžiai, kėlė daug džiaugsmo. Tik nederėtų žiūrėti į praeitį per tų nuotaikų, kurios vyrauja po neištikimybės, prizmę. Svarbu nemeluojant sau leisti prikelti neiškreiptus prisiminimus.

Gera santykių pradžia – didelis pliusas gydant neištikimybės paliktas žaizdas. Gera pradžia gali reikšti stiprius santykių pamatus. Pasak psichologės J. A. Spring, jei santykių pradžia buvo stipri, gera, tai dažnai reiškia, kad bandėte spręsti konfliktus konstruktyviai, kad jus siejo nemažai bendrų veiklų, bendra ateities vizija, jautėte abipusius meilės jausmus, o seksualiniai santykiai tenkino jus abu.

Jei santykių pradžia buvo ne tokia džiugi, gali būti, kad atleisti bus šiek tiek sunkiau. Tačiau labiausiai viskas priklauso nuo neištikimybę patyrusio partnerio ir neištikimojo noro bei pastangų. Jei santykių pradžioje buvo ne itin daug pasitenkinimo, vadinasi, šiandien taisant santykius darbo gali reikėti įdėti kur kas daugiau.

Kokios gerosios jūsų mylimojo savybės?

Kai kyla pyktis, paprastai kitame labiausiai pastebime tas savybes, kurios patvirtina, koks kitas yra negeras. Mintys vis sukasi apie tai, kokias nepakeliamai neigiamas savybes turi kitas žmogus. Vis dėlto kiekviename yra ne tik aibė neigiamų savybių, bet daugybė teigiamų savybių taip pat. Po neištikimybės dažnai kyla pasipiktinimas, jog negana to, kad kentėte mylimojo neigiamas savybes, šalia jų atsirado ir neištikimybė.

Visgi praeityje kažkodėl buvo nuspręsta būtent su tuo žmogumi kurti vieną artimiausių santykių – poros santykius. Kažkodėl jūs save, savo laiką, energiją, jausmus skyrėte būtent jam. Tikriausiai tas žmogus turi savybes, dėl kurių buvo verta (o galbūt ir yra verta) būti kartu. Gal jis niekada nepalieka bėdoje, būna ne tik džiaugsme, bet ir tada, kai būnate piktas? Gal šis žmogus jus išklauso taip, kaip niekas kitas? Galbūt partneris dėl jūsų stengiasi taip, kaip niekas iki šiol nesistengė?

Pasak Spring, svarbu tarp erzinančių, nuodijančių santykius savybių įžvelgti ir teigiamių savybių. Jų pastebėjimas skatina santykius įvertinti naujai, ne tik neištikimybės fakto akivaizdoje.

Teigiamų savybių paieška

Tam, kad neužstrigtumėte ties partnerio neigiamomis savybėmis, kurios gali galutinai „sugraužti“ santykius, naudingas vienas pratimas. Kai partneris neištikimas, sunku šalia juntamo pykčio prisiminti jo teigiamas savybes. Nelengva, tačiau reikalinga. Reikalinga ir išduotajam išgirsti, ką gero apie jį mano partneris. Svarbu ir toliau jaustis partnerio mylimam bei reikalingam.

Taigi, iš anksto paskirkite vieną vakarą vienas kitam. Pasiimkite po lapą ir, nežiūrėdami tik iš dabartinės perspektyvos, bet prisimindami praeities dienas taip pat, surašykite tai, kas džiugina jūsų mylimajame. Kai pajusite, jog jau išsisėmėte, paskaitykite vienas kitam, ką parašėte.

Tai nereiškia, kad tuoj pat turite užmiršti skaudinančios neištikimybės faktą. Veikiau tai būtų savęs apgaudinėjimas. Turbūt pati ar pats pajusite, kada tam jau atėjo laikas. Šis pratimas leidžia pamatyti jūsų santykius plačiau, ne tik neištikimybės ribose.

 

Taigi, neištikimybės atleidimas – nelengvas procesas. Ir vis dėlto, ar įmanoma atleisti neištikimybę, labiausiai priklauso nuo abiejų partnerių noro, pastangų, tikėjimo. Kartais po santykių krizių, įvairių gyvenimo išbandymų pora dar labiau suartėja, dar labiau vertina vienas kitą.

Jei nusprendėte atleisti neištikimybę, gali būti, kad jūsų skausmas, tikėjimas, pastangos nuves jus į didesnį artumą, šilumą ir santykių tvirtumą. Galbūt šį kartą žengsite tvirčiau koja kojon, ir gyvenimo vargai drauge jau bus dvigubai mažesni, o džiaugsmai – dvigubai didesni.

Sena tiesa: pasidalink skausmu – ir jis taps dvigubai mažesnis, pasidalink džiaugsmu – jis taps dvigubai didesnis. Beje, ši tiesa labiausiai tinka artimiausiems žmonėms.
.
Parengė psichologė Birutė Kazlauskienė / Ji24.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here