Žmogui iš prigimties būdingas bendrumo su kitais jausmas, dėmesio, pripažinimo poreikis, ir natūraliai, kiekvienas to siekia. Dažnai žmogus, sulaukęs palankaus aplinkinių vertinimo, dėmesio, įgauna pasitikėjimo savimi, pasijaučia esąs svarbus, vertingas.

pasitikejimasNepasitikintis savimi žmogus dažnai nedrįsta išsakyti savo nuomonės, nes bijo kritikos, nenori būti atstumtas, jo paties savivertė priklauso nuo aplinkinių vertinimo, kas ilgainiui didina menkavertiškumo jausmą, atsisakoma savo norų, siekių įgyvendinimo – „aš juk niekam tikęs…“

Šioje vietoje, užuot iš anksto pasmerkus save nesėkmei, labai prasminga pasvarstyti apie žmogaus vertę apskritai. Svarbiausia tai, kad asmeninė vertė nėra apčiuopiama, pamatuojama, ir juo labiau nėra proporcingai susijusi su pasiekimais ar išoriniu pripažinimu.

Žmogus vienodai vertingas visais gyvenimo atvejais, ir niekas neturi tokios galios sumenkinti jo gyvenimo vertę ar prasmę, jei tik pats žmogus tuo nepatikės. Vadinasi, paties žmogaus savivertė, jo mintys ir įsitikinimai sustiprina arba paneigia kitų vertinimus, nepritarimą, kas nulemia jo savijautą ir pasirenkamus veiksmus – siekti užsibrėžto tikslo ar atsitraukti, jausti pasitenkinimą ar liūdesį, nusivylimą.

Paprastai, įsitikinimus apie save, pasaulį ir kitus, žmogus atsineša iš vaikystės, ir jeigu augdamas vaikas būna dažnai kritikuojamas arba pernelyg saugomas nuo galimų pavojų, to pasekoje susiformuoja įsitikinimai, kad „aš nieko nesugebu, esu niekam tikęs, bejėgis; kiti svarbesni, gabesni, geresni už mane.“

Tačiau, suaugęs žmogus turi galimybę realiai įvertinti savo įsitikinimus, kiek jie teisingi, o gal klaidingi, ir kiek prasminga savo vertę sieti su pasiekimais bei išoriniu pripažinimu, ar mokytis priimti, gerbti, mylėti ir vertinti save pačiam. Tiesa ta, kad tik pats žmogus gali padaryti save laimingu.

Nuo ko pradėti?

  • Pirmiausia, nustokite save menkinti! Neklijuokite sau etikečių ir vertinkite objektyviai. Užuot klausius kitų vertinimų ir savo paties negatyvių minčių, mokykitės racionaliai atsikirsti, nes visada rasite argumentų, kodėl ir kokiose srityse nesate „nevykėlis“.
  • Nevartokite kraštutinių vertinimų, kaip „viskas“ arba „nieko“, nes realybėje taip nebūna. Paieškoję atrasite, kad ne „viskas“ blogai ir kad ne visiškai „nieko“ nesugebu.
  • Jeigu kažkas jus atstūmė – pagalvokite, gal tai ne jūsų kaltė. Natūralu, kad skiriasi žmonių norai, skoniai, potraukiai, ir neįmanoma visiems patikti, įtikti, ir kiek to reikia? Galgi, geriau išlikti savimi, tačiau patobulinti savo bendravimo įgūdžius, pakeisti savo nenaudingą savybę ar elgesį, tikrai verta.
  • Mokykitės priimti kitų pastabas apie galimas jūsų klaidas – juk visai nebūtina dėl to jaustis bjauriai, verčiau pagalvoti, ko galima iš to pasimokyti.
  • Gerbkite save nepriklausdomai nuo išorinio įvertinimo, pastebėkite apie save gerus dalykus, pasidžiaukite kažką gero padaręs. Kai pats žinosite, kad nesate nevykėlis ir nebesijausite tokiu, nebeliks jokios prasmės to įrodinėti kitiems.
  • Užuot siekus išorinio pripažinimo, siekite pasitenkinimo dabar – spręskite šiandienos problemas, kelkite sau realius tikslus, siekite asmeninio tobulėjimo, domėkitės, bendraukite, užsiimkite jums patinkančiais dalykais, juk daugybė gyvenimo malonumų, kaip pasivaikščiojimas, pokalbis, knyga, muzika, prieinami kiekvienam.
  • Patikėkite, kad patirti laimės pojūtį, nebūtina būti daug pasiekusiu ir ypatingu. Tai labiau susiję su vidine ramybe, savigarba, pasitenkinimu.
  • Ir pagrindinė taisyklė – jeigu nebepriklausysit nuo aplinkinių nuomonės, jausitės vertingu, mylėsite save ir spinduliuosite vidiniu džiaugsmu, kiti tikrai tai pastebės ir vertins jus teigiamai. Tad išmėginkite tai!

P.S. Jei abejojat ar nedrįstat to mokytis pats vienas, mes visuomet pasirengę padėti pažvelgti į save kitaip.
.
Psichologė Vilma Stundžienė
el. paštas: vilmastundziene@gmail.com

loading...