Net 16 proc. Lietuvos gyventojų apsidraustų nuo įtampos darbe ir vadovų bei kolegų nuotaikų kaitos, rodo naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Tačiau, pasak Mykolo Romerio universiteto docentės Jolantos Sondaitės, stresą darbe sukelia ne tik organizaciniai veiksniai. „Visada yra ir reakcija į stresą, tai – individualūs veiksniai. Tačiau juos žmonės gali kontroliuoti. Atsparumą stresui galima lavinti tobulinant tam tikrus įgūdžius“, – pastebi ji.

stresas-darbePsichologės teigimu, stresui atsparių žmonių yra nedaug – didžioji dalis turėtų mokytis valdyti savo mintis, emocijas ir atsipalaiduoti. Todėl, mano ji, apklausos rezultatai yra ženklas, kad įmonės turėtų skirti daugiau dėmesio prevencinėms programoms, stiprinančioms atsparumą stresui.

– Ponia Sondaite, Jus nustebino tokie apklausos rezultatai?

– Tai rodo, kad žmonės patiria stresą ir kad stresas yra problema. Tačiau „apsidrausti nuo streso“ skamba truputėlį ironiškai.

– Žmonės turbūt ieško išeičių?

– Žinoma, ieško, mąsto. Bet reikia pasakyti, kad stresą darbe sukelia ne tik organizaciniai veiksniai. Visada yra ir reakcija į stresą, tai – individualūs veiksniai. Tačiau juos žmonės gali kontroliuoti. Atsparumą stresui galima lavinti tam tikrais metodais tobulinant tam tikrus įgūdžius. Be to, į tai gali daugiau investuoti ir darbdaviai. Man atrodo, jog apklausos rezultatai – ženklas, kad reikėtų stiprinti tam tikrus mokymus, rengti intervencines programas, sustiprinančias atsparumą stresui.

– Kodėl susitvarkyti su stresu nemoka tiek darbuotojai, tiek vadovai?

– Kad žmogus galėtų tinkamai veikti streso situacijoje, jis turi mokytis. Vidiniai atsparumo veiksniai turėtų būti lavinami, tam reikia skirti dėmesio. Tik atskiri žmonės turi didesnį atsparumą stresui. O dauguma žmonių tuos įgūdžius turi lavinti. Tai yra gebėti valdyti savo mintis, emocijas, mokėti, kad ir nedaug, giliai atsipalaiduoti. Viso to galima mokytis, lavinti ir paskui, iškilus sudėtingai situacijai, pritaikyti.

– Turbūt sutiksite, kad stresui darbe daug įtakos turi įmonės ar padalinio vadovas. Kaip Jums atrodo, ar vadovai šiai problemai skiria pakankamai dėmesio?

– Matyt, nepakankamai. Vadinamieji išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, per didelė kontrolė, per dideli darbo krūviai, neaiškūs vaidmenys ir pareigos, baudimas, griežta politika) kelia stiprų stresą ir mažina darbo produktyvumą bei kokybę.

– Minėjote, kad stresą suvaldyti reikia mokytis. Ką galėtumėte patarti?

– Svarbiausia suprasti, kad stresas yra ne kažkur išorėje, – reakcija į stresą vyksta mūsų organizme. O ši reakcija prasideda nuo minčių. Negatyvios mintys (pavyzdžiui, nespėsiu, nesusidorosiu, viskas griūva, nepadarysiu) sukelia vadinamąjį emocijų kompleksą, įtampą, o paskui – ir tam tikrus cheminius pokyčius organizme, kurie gali lemti net fizinius simptomus, ligas.

Tuo metu, kai tik atsiranda negatyvių minčių, reikia gebėti jas pakeisti pozityviomis ir leisti sau atsipalaiduoti. Bet to taip pat reikia mokytis ir treniruotis, kad, iškilus stresinei situacijai, pavyktų pritaikyti. Tam yra specialių pratimų.

Šaltinis: lrt.lt

loading...