Psichologai: bet kuris vaikas tam tikroje situacijoje gali būti pavojingas

„Tai yra normalu”, – šokiruojančią mintį pareiškia psichologas Tomas Lagūnavičius, paklaustas, kas lemia vis didėjantį vaikų išpuolių JAV mokyklose skaičių. Specialistas mano, kad mokinių agresiją lemia didėjanti įtampa ir nežinojimas, kaip elgtis patekus į tam tikrą situaciją. T. Lagūnavičius teigia, kad ir Lietuvoje ši problema aktuali, o veiksmų reikia imtis jau dabar, kol tragiškų JAV įvykių scenarijus nepasikartojo mūsų šalyje.

Specialistai teigia, kad jau dabar, siekiant užbėgti tragiškiems įvykiams už akių, Lietuvoje reikia imtis aktyvių priemonių vaikų agresijai valdyti. © Fotolia.com

Specialistai teigia, kad jau dabar, siekiant užbėgti tragiškiems įvykiams už akių, Lietuvoje reikia imtis aktyvių priemonių vaikų agresijai valdyti. © Fotolia.com

JAV išpuoliai tampa kasdienybe

JAV pastaruoju metu nuolat sukrečia išpuoliai mokyklose. Vienas iš kraupiausių nusikaltimų padarytas praėjusių metų gruodžio 14-ąją – pradinėje Sandi Huko (Konektikuto valstija) mokykloje 20-metis Adamas Lanza nušovė 20 vaikų ir 6 mokyklos darbuotojus. Prieš tai žudikas nušovė savo motiną, o po žudynių mokykloje nusišovė.

Vienas išpuolis surengtas ir šiemet – sausio 10-ąją Tafto (Kalifornija) mokykloje vienas iš mokinių pašovė vieną vaiką. Laimė, mokytojams pavyko įkalbėti vaiką atiduoti ginklą ir skaudesnių pasekmių išvengta.

Vaikai neišlaiko įtampos

Psichologo Tomo Lagūnavičiaus manymu, kai vaikas susiduria su problemomis – patyčiomis ar smurtu, jis gali į tai atsakyti neadekvačiomis ir kur kas žiauresnėmis priemonėmis. „Kai yra įtempta situacija ir tu negali tos situacijos išspręsti, tada ieškai priežasčių savyje arba išorėje. Tada surandi, kas yra kaltas. Iš ko atsiranda įtampa? Pavyzdžiui, tyčiojasi iš jo, persekioja. Vaikas vienu ar kitu būdu tai bando suvaldyti. Kai jau vaikas negali to suvaldyti, tada smogia du ar tris kartus stipriau ir peržengia visas ribas. Jis tiesiog nemato kitos išeities. Be to, Amerikoje labai stiprinamas tobulybės jausmas: kas esu aš? Ir jie labai jautrūs kritikai. Pas mus, Europoje, taip pat tai pradedama pabrėžti: kiekvienas asmenybė, kiekvienas yra tobulas“, – teigia T. Lagūnavičius.

Gydytoja Mida Dominauskienė mano, kad priežasčių, kodėl vaikai tampa agresyvūs, pirmiausia reikia ieškoti šeimoje. „Vieno atsakymo nėra. Visų pirma reikia žiūrėti konkrečios šeimos atvejį. Jei kalbėtume apie didžiausią įvykį (žudynes Sandi Huko mokykloje. – Aut. pastaba), aš manyčiau, kad priežastys slypi šeimoje. Kiek teko skaityti apie mamos elgesį, tai aš manau, kad ji padidino vaikui nerimą. Vaikas tvarkėsi su nerimu taip, kaip tvarkėsi. Gaila, kad taip žiauriai. Kalbant ir apie kitų vaikų agresijos atvejus tai yra didelė šeimos dalis“, – teigė M. Dominauskienė, Vilniaus Senamiesčio psichiatrijos ir psichoterapijos centro gydytoja.

Vaikas reaguoja taip, kaip moka

T. Lagūnavičiaus teigimu, vaikas į įtampą gali reaguoti penkiais būdais – žodine agresija, veiksmu, atsiribojimu, gali pasinerti į depresiją arba elgtis protingai.

„Jeigu vaikas nėra apmokytas elgtis protingai, tuomet reaguojama žodine agresija arba veiksmu. Jam tai yra norma. Socialine prasme žiūrint, tai atrodo nenormalu, bet iš jo vidinio suvokimo tai yra visiškai normalu. Tai yra socialinės problemos, kurios atsiranda dėl įtampos. Vieni išlaiko tą įtampą, kiti – ne. Vaikui tai atrodo normalu, nes jis kitaip nelabai moka elgtis“, – teigia T. Lagūnavičius.

Jei vaikui nepavyksta išspręsti problemų ir jam nėra padedama, gali susiklostyti tragiška situacija. „Vaikas bando prisitaikyti, bet jei jam nuolat daromas spaudimas iš aplinkos, ir nebūtinai fizinis – užtenka ir moralinio, vaikas nori pasipriešinti. Ir vieną dieną neišlaiko – ima šautuvą ir pirmyn. Eina ir šaudo. Atkreipkite dėmesį, kad daugumą šių nusikaltimų atliko tie vaikai, iš kurių buvo tyčiojamasi. Buvo žeminimas, buvo nepasisekimas gyvenime“, – priduria psichologas.

Be to, M. Dominauskienė pastebi, kad vaikų elgesiui didelę įtaką, ypač paauglystėje, turi draugai. „Paauglystėje draugai yra svarbūs – jie tapatinasi, jie mėgdžioja ir taip nori pritapti prie grupės vaikų. Po to ieško agresyvumo, o kas ieško, tas randa“, – teigia M. Dominauskienė.

Mato grėsmę ir Lietuvoje

Specialistai sutinka, kad jau dabar, siekiant užbėgti tragiškiems įvykiams už akių, Lietuvoje reikia imtis aktyvių priemonių vaikų agresijai valdyti. „Mano manymu, turi būti priemonių kompleksas. Pirmiausia, mokykloje turi būti mokoma agresijos ir pykčio valdymo. Manau, kad tai aktualu ir Lietuvoje, nes pas mus irgi netrūksta muštynių. Tai irgi išraiška. Kitas dalykas – turėtų būti ginklų ribojimas. Juk ginklų prieinamumas padidina jų panaudojimų skaičių“, – įsitikinęs T. Lagūnavičius.

Kauno jaunimo mokyklos direktorius T. Lagūnavičius neslepia, kad yra tikimybė, kad ir Lietuvos ugdymo įstaigose gali pasitaikyti tragiškų išpuolių. „Taip, yra. Tik pas mus tai kitaip pasireiškia – muštynėmis, persekiojimais, naudoja kitas priemones, lazdas, peilius ar dar ką kita. Ir tai didėja, nes didėja socialinė įtampa. Europoje įtampa tik didės. Tai yra natūralu. Kada gyvenome gražiai ir visiems viskas buvo gerai, situacija buvo gana gera. O dabar, kai gėrio vis mažiau, didėja įtampa ir kai kas neišlaiko“, – pastebi specialistas.

T. Lagūnavičius teigia, kad padėti vaikui nėra paprasta ir tai trunka ilgą laiko tarpą. Be to, nėra jokių garantijų, kad vaikas ateityje nesigriebs smurto. „Nemanykite, kad tai per vieną dieną išsisprendžia. Jei tu 10 metų buvai agresyvus ir mokėjai tik mušti kitus, per vieną pokalbį nieko nepakeisi. Tai turi būti sistemingas, pastovus darbas. Vaikas turi suprasti, kad yra pasirinkimas, o ne tik duoti kumščiu į veidą. Pradžioje jis turi suprasti, vėliau – išmokti. Tai ilgas procesas ir jokių garantijų nėra. Čia kaip su alkoholikais – negeria negeria, o vėliau „atkrenta“. Čia tas pats“, – sako psichologas.

Kompiuterinių žaidimų žalos nesureikšmina

Skelbiant informaciją apie vaikų išpuolius neretai pabrėžiama, kad nusikaltimą padaręs vaikas laiką mėgdavo leisti prie kompiuterio ir žaisti kovinius, žiaurius žaidimus.

Vis dėlto specialistai mano, kad kompiuteriniai žaidimai neturi lemiamos reikšmės. „Tai yra blefas. Visada yra gilesnės priežastys. Kompiuteriniai žaidimai tik gali parodyti veiksmą, kaip tai galima padaryti, bet priežastis yra ne kompiuteriniai žaidimai. Priežastis yra kad tyčiojamasi, kad nėra pinigų, nėra karjeros, kada niekas nemyli ir panašiai. Čia yra priežastys“, – sako T. Lagūnavičius.

„Žaidimai yra būdas pasitraukti nuo realybės. Būdas pagyventi saugiame pasaulyje. Galbūt tų žaidimų pasaulis baisus, bet vaikas supranta, kad tai kontroliuojama, kad jis tą žaidimą valdo ir bet kada gali išjungti. O šiek tiek agresijos susitapatindamas su veikėjais jis gali išlieti – tai yra saugus būdas. Be abejonės, tai negali būti vienintelis būdas“, – teigia M. Dominauskienė.

Adekvati agresija – normalus reiškinys

T. Lagūnavčius teigia, kad apskritai agresija yra normali reakcija – kai to reikalauja situacija.

Specialisto manymu, bet kuris vaikas, atsidūręs tam tikroje stresinėje ir įtemptoje situacijoje, gali tapti agresyvus, o kai kuriais atvejais – ir pavojingas. „Daugelis vaikų gali būti pavojingi, jei juos pastatysi į tam tikrą situaciją. Bet kuris normalus žmogus ginasi. Tarp kitko, agresija yra normali reakcija. Jei jūs gindamasis ką nors sumušite – tai bus normali reakcija. Nenormalu elgtis agresyviai, kai to nereikalauja situacija. Agresija turi būti aiškiai pamatuota. Yra situacijų, kai jos nereikia ir situaciją galima išspręsti kitais būdais. Vaiką pirmiausia reikia išmokyti, kaip elgtis skirtingose situacijose. Tai yra išmokstami dalykai. Nusikalsti gali vaikai ir iš „gerų“, ir iš „blogų“ šeimų, nes kai žmogų pastatai į tam tikrą situaciją, jis elgiasi taip, kaip moka. Be to, žmonės žino, kad negalima rūkyti, bet rūko. Tarp žinojimo ir veiksmo tam tikroje situacijoje gali būti didžiulis skirtumas“, – įsitikinęs T. Lagūnavičius.

Parengė: Agnė Garkauskienė

Šaltinis: vlmedicina.lt

Share Button

You may also like...

2 komentarai

  1. Jolanta parašė:

    O gali juk buti ir taip ,kad vaikas per ilgai buvo vienas ir negali toleruoti ,kad mazesniai sesutei ar broliukui skiriamas didesnis demesys ,pagal atatinkamus poreikius .Mazasis egoistas kartais irgi taip pat pavojingas kaip ir vaikas pastatytas i tam tikras situacijas.

  2. Nuomone parašė:

    Viskas ant tos mokyklos kraunama. Lagūnavičiau, pasiziurek TV laidas, reklamas, filmu anonsus ir paskaiciuok, kiek procentu ten laiko rodoma agresija ir smurtas. Tai ir formuoja vaiku samones. Plius kompiuteriniai zaidimai ir nuostata, kad „vaikam viskas galima“. To ir pasekmes srabiam jau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.