„Eilinį kartą kelia medikams algas. Parašyta: gydytojams ir slaugytojams priklauso aštuoni procentai. O psichologai kažkodėl nepaminėti“, – į redakciją paskambino medicinos psichologe prisistačiusi moteris. Pasirodo, psichologų gerovė dažnai priklauso būtent nuo gydymo įstaigos vadovo geranoriškumo, ar šis laiko juos lygiaverčiais sveikatos priežiūros specialistais, ar „nurašo“ prie kitų įstaigos darbuotojų.

Patenka į kitą specialistų sąrašą

„Paklausiau Sveikatos apsaugos ministerijos, kodėl psichologai nepaminėti sveikatos priežiūros specialistų sąrašuose, tai man atsakė – kad jūs ne medicinos darbuotojai. Atsiprašau? Mes dirbame medicininį darbą, be mūsų psichiatrai būtų kaip be rankų. Dabar pasirodo, kad mes esame ne medikai, o kiti darbuotojai. Nesvarbu, kad ilgiausiai mokėmės ir esame baigę magistro studijas. Galų gale, mums patikėta ir diagnostika, ir pacientų konsultacijos. Tai ką, mes priskiriami prie vairuotojų, buhalterių, statistikos analitikų, inžinierių ir kitų darbuotojų“, – piktinosi taip ir neprisistačiusi medicinos psichologė.

Moteris baiminasi užsitraukti gydymo įstaigos vadovo rūstybę ir būti atleista iš darbo. Bet atskleidė, kad dirbdama vienoje ligoninėje „į rankas“ gauna penkis šimtus septyniasdešimt eurų.

Kad medicinos psichologų situacija nėra pavydėtina, sutinka ir klinikinė psichologė Ilona Laukienė iš Kauno. „Mūsų algos tikrai labai žemos. Sveikatos apsaugos ministerijos vienoje lentelėje surašyti sveikatos priežiūros specialistai. Į tą sąrašą įeina gydytojai, kineziterapeutai ir taip toliau. Bet yra kitas sąrašas, kur surašyta su sveikatos priežiūra susijusi kita veikla, į kurią įeina kineziterapeutų padėjėjai, paramedikai, tarp jų – ir psichologai. Mes visi dedame dideles pastangas, kad mus perkeltų iš tos lentelės prie sveikatos priežiūros specialistų“, – sako klinikinė psichologė I. Laukienė.

Atlyginimus kėlė visiems

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje dirba vienas medicinos psichologas. „Pernai kėlėme atlyginimus visiems įstaigos darbuotojams. Netgi vairuotojams. Medicinos psichologas – be galo svarbus. Psichiatrai juos turi savo komandoje ir atskirai pas juos yra siunčiami pacientai – siunčia šeimos gydytojas. Tik gaila, kad jų konsultacijos nėra ligonių kasų atskirai apmokamos. Jie atlieka didžiausius intelekto tyrimus, kas užima daug laiko, bet tai nėra apmokama. O darbo krūvis – didžiulis. Visi medicinos darbuotojai yra vargšai ir tinkamai nėra atlyginama už jų darbą“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja pirminei asmens sveikatos priežiūrai Danutė Pajėdienė.

Nepripažįsta kaip sveikatos specialistų

Kaip sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė, jau seniai yra keliamas klausimas dėl medicinos psichologų veiklos reglamentavimo Sveikatos apsaugos ministerijoje.

„Norėtume turėti taip vadinamą psichologo medicinos normą, kuri apibrėžtų medicinos psichologų veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Praeitų metų gruodžio mėnesį ministro įsakymu medicinos psichologai buvo priskirti kitai sveikatinimo veiklai, nors ir anksčiau buvome traktuojami kaip kitas pagalbinis personalas. Medicinos psichologai nėra pripažįstami kaip sveikatos priežiūros specialistai. Tai reiškia, kad mes negalime dirbti savarankiškai. Galime dirbti tik komandoje, savo paslaugas teikdami tik kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais. Ar pacientui bus skirta psichologinė pagalba, priklauso nuo gydytojo psichiatro“, – sako Lietuvos psichologų sąjungos vadovė.

Tokiu būdu psichologinės paslaugos nėra apmokamos tiesiogiai ir užkertamas kelias psichosocialinių paslaugų plėtrai.

Anot jos, apmokėjimas medicinos psichologui už darbą skiriasi, priklausomai nuo įstaigos (konkrečius darbo krūvius ir darbo užmokestį nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas), ir dažnai yra neadekvatus.
„Psichologai, dirbantys sveikatos apsaugos sistemoje, turi būti baigę psichologijos bakalauro ir klinikinės arba sveikatos psichologijos magistro studijas bei įgyti medicinos psichologo spaudą. Negali dirbti psichologu baigęs tik bakalauro studijas. Remiantis europiniais standartais, psichologas, baigęs universitetines studijas, kurį laiką turėtų dirbti su labiau patyrusio psichologo priežiūra ir nuolat kelti savo kvalifikaciją. Šiuo metu medicinos psichologo spaudą turi beveik šeši šimtai psichologų, tačiau sveikatos apsaugos sistemoje jų dirba dvigubai mažiau – iki trijų šimtų. Neretai politikai, kalbėdami apie psichikos sveikatą, eskaluoja kaip trūksta psichologų ir visuomenei teikiamų psichologinių paslaugų, tačiau Lietuvoje psichikos sveikatos užtikrinimas vyksta be psichologų, o sveikatos apsaugos sistemoje psichologinė pagalba nepripažįstama gydymu“, – apgailestauja N.Grigutytė.

Tarp kitko:

Gegužės 30-ąją Lietuvos psichologų sąjungos iniciatyva įvyko susitikimas su Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir viceministre Aušra Bilotiene Motiejūniene dėl medicinos psichologų veiklos reglamentavimo sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos apsaugos ministerija pažadėjo artimiausiu metu inicijuoti darbo grupę medicinos psichologo normai parengti.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė, psichologė Danutė Gailienė:

– Psichologų atlyginimai iš tikrųjų maži. Kiek žinau, jie labai priklauso nuo direktoriaus ar kitos aukščiausios valdžios. Paprastai biudžetinėse įstaigose psichologai nekotiruojami kaip svarbūs. Tai pinigų dalybose jie jau niekad nebus pirmi. Dabar visi tie dokumentai, kuriuos norima, kad priimtų politiniame lygmenyje – ir psichologo norma, ir įstatymas, tai yra susiję su tuo, kad šie specialistai būtų traktuojami kaip orūs ir savarankiški.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė:

– Kalbant apie didėjančias algas nuo liepos 1 d., reikėtų tiksliai įvardinti, kad jos didės medikams ir slaugytojams, psichologai, deja, į šią kategoriją nepatenka. Tačiau galime užtikrinti, kad SAM visada ieško ir ieškos galimybių, kaip didinti atlyginimus ir kitiems sveikatos priežiūros srityje dirbantiems specialistams. Šiandien situacija yra tokia, kad neturime finansinių galimybių visiems šioje sistemoje dirbantiems darbuotojams didinti atlyginimus – PSDF galimybės yra ribotos.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad siūlymui didinti gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestį pritarė ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba. Jos nariai pritarė siūlymui nuo 2017 metų liepos 1 dienos didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. Tokiu būdu gydymo įstaigos už teikiamas paslaugas gautų daugiau lėšų ir galėtų šias papildomas lėšas naudoti gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti.

Šiuo sprendimu siekiama pagerinti darbo sąlygas šalies gydymo įstaigose dirbantiems gydytojams ir slaugytojams. Tam numatyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 24,6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis turėtų didėti vidutiniškai 8 procentais.

Deimantė Gruodė | lsveikata.lt

loading...