Psichologė Agnė Žvikaitė: „sergančiajam depresija kaip niekad reikalinga parama, todėl palikti jo vieno nereikėtų”

5 (1)

Image of a frustrated or tired young brunette rubbing temples

Depresijai būdingas vadinamas „užburtas ratas“, kai prarandamas noras veikti, nesistengiama išsiveržti iš gniuždančios būsenos, mažiau laiko praleidžiama su mylimais žmonėmis, vangiai sprendžiamos problemos, todėl dažnai prarandama viltis sulaukti geresnės ateities. Paprasta beviltiškumas maitina depresiją ir tempia žmogų žemyn. Leidyklos VAGA išleitoje amerikiečių psichiatro Jesse H. Wrighto ir psichologės Monicos Ramirez Basco knygoje „Penki depresijos gydymo raktai” aprašoma veiksminga penkių žingsnių programa, padėsianti įveikti depresiją.

Žingsnis po žingsnio sekant knygoje dalijamais patarimais, galima susikurti išgijimo planą, kuris leis išsivaduoti iš ligos gniaužtų ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Kad ir ką pasirinktumėte: kognityvinę elgesio terapiją, antidepresantų vartojimą ar gydymą natūraliais preparatais, tvirtesnių santykių kūrimą, dvasinį augimą ar šių metodų derinį, asmeninis išgijimo planas padės surasti kelią į individualų depresijos gydymą.

Nors neretai nuotaiką praradusiam žmogui kartojame „viskas bus gerai”, tarsi norėdami jį paguosti. Tačiau dažnai net nesusimąstome, kad depresiją išgyvenančiam artimajam ar pažįstamam taip galime dar labiau pakenkti. Todėl svarbu, suvokti kokios dažniausiai pasitaikančios depresijos priežastys, kaip jas atpažinti ir padėti artimajam – apie visa tai kalbamės su Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Jaunimo centro psichologe Agne Žvikaite.

Kokie yra pagrindiniai depresijos požymiai?

Depresija dažniausiai atpažįstama dėl užsitęsusios prislėgtos nuotaikos, sumažėjusio gyvenimo džiaugsmo. Tačiau pats liūdesys dar nėra depresija. Knygoje „Penki depresijos gydymo raktai“ autorius išskiria penkias sritis, kuriose atsiranda depresijos simptomai: mąstymo, veiksmų arba elgesio, biologinė, santykių ir dvasinė sritis.

Mąstymo sunkumai esant depresijai pasireiškia negatyviomis mintimis apie save, pradedama matyti pasaulį niūresnį, pesimistiškai žiūrima į dabartį ir ateitį. Veiksmų ar elgesio srityje žmogui sumažėja motyvacija veikti, tampa sunku daryti dalykus, kuriuos darydavo anksčiau, kartais net paprasčiausios užduotys tampa sunkiai įveikiamos. Biologinė sritys turima omenyje miego ir valgymo įpročius, kurie atsiradus depresijai pasikeičia. Taip pat gali sumažėti noras bendrauti su kitais. Galiausiai, gali atsirasti abejonės dėl gyvenimo prasmės, savo vertybių ar tikėjimo. Jei šie simptomai vargina ilgesnį laiko tarpą, dvi savaites ar ilgiau, jau gali būti nustatoma depresija.

Kokios yra pagrindinės depresijos priežastys?

Priežastys yra kompleksinės – biologinės, paveldimos ir išorinės, priklauso nuo skirtingų veiksnių. Depresija gali susirgti bet kokio amžiaus, lyties, išsilavinimo žmogus. Biologinės priežastys yra susijusios su cheminių medžiagų veikla smegenyse, o tiksliau, sumažėjusiu serotonino, noradrenalino bei dopamino kiekiu. Jeigu yra giminių, kurie yra sirgę depresija, tikimybė susirgti taip pat didėja. Depresijos priežastys gali būti susijusios ir su išoriniais veiksniais – dideliu stresu, t. y. pokyčiais gyvenime, liga, netektimi ir kt. Priežastys, kurios paskatina depresiją tarp paauglių ir suaugusiųjų gali ir skirtis, kadangi ir jų gyvenimo būdas skiriasi. Tačiau bendrai priežastys yra tos pačios, biologinės ir išorinės.

Ar panirimas į priklausomybes gali signalizuoti apie kitas psichologines problemas ar psichines ligas?

Žmogaus panirimas į priklausomybes visada slepia kažkokias gilesnes problemas. Greičiausiai žmogus nebegali pakelti savo sunkumų, neranda būdų, kaip juos spręsti, o medžiagų vartojimas ar pasinirimas į priklausomą elgesį tarsi gelbėja nuo nemalonios realybės, tokiu būdu nuo jos bent trumpam galima pabėgti. Taigi, taip pat gali signalizuoti ir apie depresiją.

Ar galima išskirti depresijos stadijas ar formas?

Išskiriamos lengvos, vidutinio sunkumo ir sunki depresija, kuriuos gali nustatyti gydytojas psichiatras. Atsiradus depresijos simptomams ir jiems nesitraukiant, svarbu kreiptis į specialistus – kuo anksčiau kreipsitės, tuo didesnė tikimybė išvengti gilesnės ir užsitęsusios depresijos.

Kokias įvardintumėte pagrindines dažniausiai daromas klaidas, kai norime paguosti kitą žmogų?

Dažniausiai sakome „viskas bus gerai” arba kaip nors kitaip bandome „padrąsinti”, siūlydami įvairius greitus sprendimo būdus. Žmogui, kuris serga depresija, neatrodo, kad viskas bus gerai. Priešingai, gali atrodyti, kad panaši būsena tęsis amžinai ir jam niekada nepagerės. Tokie pasakymai labiau slegia nei padeda, kadangi sergantis pradeda jaustis taip, tarsi jo niekas nesupranta. Ir iš tiesų, tie, kurie nėra susidūrę su depresiją, negali suprasti sergančiojo. Tačiau gali stengtis jį palaikyti ir parodyti, kad sergantysis nėra vienas, kad yra svarbus.
Kita dažnai pasitaikanti klaida, kai nepaklausiame, kaip galime padėti, ir vertiname pagal save, t. y. kaip mums atrodo, kas geriausiai padeda. Tiesa ta, kad kiekvienam žmogui gali reikėti skirtingos paramos. Neišsiaiškinus, kokia pagalbos forma reikalinga būtent tam asmeniui, gali atsirasti nesusipratimų ir bereikalingų konfliktų. Kai žmogus serga depresija, jis gali nerodyti didelio noro bendrauti taip, kaip bendraudavo anksčiau. Tad gali kilti noras palikti jį vieną spręstis savo sunkumų. Vis dėlto, sergančiajam kaip niekad reikalinga parama, todėl palikti jo vieno tvarkytis su depresija nereikėtų.

Kokie galėtų būti žingsniai, padedantys artimajam vaduotis iš depresijos gniaužtų?

Sergančiam svarbus palaikymas.  Nuoširdus išklausymas – vienas iš svarbiausių dalykų, ką jūs galite padaryti dėl savo artimojo. Nenuvertinkite jo savijautos, supraskite, kad tuo metu žmogus išties jaučiasi beviltiškai. Taip pat svarbu siūlyti jam kartu išeiti pasivaikščioti ar kažką nuveikti kartu, kadangi veikla veikia teigiamai, išjudina. Tačiau neverskite to daryti žmogaus, jeigu jis atsisako. Na ir žinoma, svarbu paskatinti kreiptis pagalbos į specialistus, neužleisti depresijos praeiti savaime, kadangi ji linkusi kartotis. Be abejo, būti šalia sergančio išties gali būti nelengva, tad jeigu jaučiate, kad pačiam tampa per sunku, neignoruokite to ir pasirūpinkite savimi.

Viena iš depresijos priežasčių – nelaimingi asmeniniai santykiai, išsiskyrimas ar antrosios pusės netektis. Kokias pagrindines klaidas daro depresiją išgyvenantis žmogus bendraudamas su kitais? Kaip jis galėtų sau padėti?

iena iš pagrindinių klaidų yra atsiskyrimas nuo žmonių ir bandymas susitvarkyti pačiam. Galbūt jūs galvojate, kad niekas jūsų negali suprasti. Taip galvodamas ieškote patvirtinimo, kad būtent taip ir yra. Tokios mintys skatina dar labiau atsiskirti nuo kitų, ir įtikėti, kad niekam nerūpite. Todėl skatinčiau dėti pastangas palaikyti kontaktą su žmonėmis, atvirai išsakyti, kaip jūs jaučiatės ir kokios paramos jums reikia. Nes jeigu nesakysite, niekas ir nesupras, kas su jumis vyksta.

Kada verta kreiptis pagalbos į specialistus? Paprastai užsidaręs, depresuojantis žmogus nelinkęs to daryti. Kaip elgtis tokioje situacijoje, kai žmogus atsisako pagalbos?

Jeigu žmogus atsisako pagalbos, tuomet išties padėti sunku. Kita vertus, toks atsisakymas pagalbos greičiausiai susijęs su netikėjimu, kad kas nors jam gali padėti. Todėl svarbu sergančiajam įžiebti viltį, kad jam gali pagerėti. Ką galima padaryti, tai parodyti žmogui, kad ta pagalba galima.
Galite pats paieškoti specialistų, rasti kur galima kreiptis pagalbos, pasidalinti kontaktais su sergančiu. Galima pasiūlyti jį užsiregistruoti, pasiūlyti palydėti į susitikimą su specialistu, nes pačiam žmogui tai padaryti gali būti sunku. Depresija linkusi kartotis, ir paprastai sugrįžusi antrą ar trečią kartą ji būna dar gilesnė ir ilgesnė. Todėl yra labai svarbu laiku rasti tinkamą pagalbą, kuri užkirstų tam kelią.