moteris

Vyrauja stereotipas, kad galima kontroliuoti savo jautrumą, nors taip iš tiesų nėra, sako psichologė Asta Budvitienė ir priduria, kad stereotipas „moterys jautresnės“ vis dėlto yra tikra tiesa.

„Kad moterys yra jautresnės – ne stereotipas, o realybė. Moters emocijos vidutiniškai šešis kartus (žinoma, yra skirtingų moterų ir vyrų) stipresnės. Moterys iš tikrųjų yra jautresnės už vyrus. Dar prisideda ir tai, kad visuomenė leidžia moterims būti jautrioms – iš mūsų reikalauja būti švelnioms, atjaučiančioms, reaguojančioms, kūrybingoms“, – nurodo A. Budvitienė.

Su ja sutinka psichologė Vitalija Mikutienė, kurios teigimu, manymas, kad žmogus valdo savo jautrumą, skatina neigiamą požiūrį į jautruolius. Psichologės teigimu, reikia suprasti, kad valdomos tik reakcijos, o ne pats jautrumas.

Jautrūs žmonės turi daugiau baimių

Anot psichologės A. Budvitienės, jautrus žmogus yra tas, kurio nervų sistema yra daug jautresnė negu daugumos, todėl jo pojūčiai yra aštresni negu daugumos.

„Jie atskiria daugiau atspalvių, girdi garsiau, jaučia stipriau. Jų skausmo tolerancijos slenkstis – žemesnis. Jie greičiau pajunta skausmą, šaltį, karštį. Į viską reaguoja greičiau ir, žinoma, stipriau. Jie taip pat daug geriau jaučia ir kitus, todėl turi daugiau atjautos, empatijos“, – aiškina A. Budvitienė.

Anot psichologės V. Mikutaitienės, jautrumas pasireiškia dar vaikystėje. Tokie vaikai dažnai daugiau verkia, labiau reiškia emocijas. Psichologės teigimu, tai pastebėjus, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į pačius tėvus.

„Labai svarbu pastebėti, ką sako ir kaip reaguoja tėvai. Gali būti, kad vaiko reakcijos išmoktos iš jautrios mamos, tad jis tiesiog atkartoja jautrų elgesį, kurį mato, arba tai yra įgimtas jautrumas“, – pabrėžia V. Mikutienė.

A. Budvitienė antrina, kad didžiausias dėmesys turėtų būti kreipiamas į genetinį paveldimumą, nes išmoktą elgesį galima koreguoti – iš labai jautraus žmogaus galima padaryti visuomenei socialiai priimtiną žmogų.

V. Mikutienė pabrėžia, kad susirūpinti jautrumu derėtų tik tuomet, kai jis apsunkina gyvenimą, kasdienę veiklą. Jautrūs žmonės dažnai turi daugiau baimių, nerimo, greičiau pavargsta dėl nuolatinės stimuliacijos. Be to, pajutę jų jautrumą ir nuolankumą, kiti žmonės dažnai gali bandyti jais manipuliuoti.

Moterys – šešis kartus jautresnės

V. Mikutienės tvirtinimu, jautrūs žmonės greičiau pavargsta, todėl dažniau renkasi vienatvę, nėra linkę bendrauti, rečiau pradeda pokalbį ar garsiai reiškia mintis. Tokie žmonės dažniausiai būna introvertai, labiau linkę klausytis kitų žmonių, todėl renkasi profesijas, kurios susijusios su pagalba žmonės, pavyzdžiui, gydytojo, dvasininko. A. Budvitienė priduria, kad jautrumas dažniau būna būdingas moterims.

„Kad moterys yra jautresnės – ne stereotipas, o realybė. Moters emocijos vidutiniškai šešis kartus (žinoma, yra skirtingų moterų ir vyrų) stipresnės. Moterys iš tikrųjų yra jautresnės už vyrus. Dar prisideda ir tai, kad visuomenė leidžia moterims būti jautrioms – iš mūsų reikalauja būti švelnioms, atjaučiančioms, reaguojančioms, kūrybingoms“, – nurodo A. Budvitienė.

Ji įvardija, kad vyrauja kitas stereotipas – jautrumą galima suvaldyti. Psichologės tvirtinimu, tai netiesa. Jos teigimu, galima valdyti nebent reakciją, kaip jautrus žmogus reaguoja į vieną ar kitą situaciją, bet ne patį jautrumą.

V. Mikutienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad šis vyraujantis stereotipas dažniausiai skatina neigiamą požiūrį į jautrius žmones. Be to, su jais dažnai iš tiesų būna sunkiau bendrauti.

Atrodo, pasakai neutralią frazę, o jis gali labai įsižeisti, sureaguoti. […] Bet iš tikrųjų, jeigu jie išmoksta išreikšti savo emocijas ir susitvarkyti, galime net nepastebėti, kad tas žmogus yra labai jautrus. Gal jis išgyvens, galbūt po pokalbio eis į namus, norės pabūti vienas“, – sako V. Mikutienė.

Jautrumas – ne depresija, bet rizika didėja

A. Budvitienės tvirtinimu, jautrus žmogus patiria didesnę riziką susirgti depresija, nes jis dažniau jaučia nerimą. Psichologės teigimu, gyvenimo įvykiai – nelaimingas atsitikimas, gyvenimo pokyčiai – gali nulemti, kad jautrus žmogus susirgs depresija.

Taip pat ji pastebi, kad dažniausiai nerimauti žmonės pradeda sendami. Moterys ima jaudintis dėl vaikų, anūkų, vyro. Taip, pasak A. Budvitienės, nutinka ir vyrams, kurie jaunystėje dažniausiai nėra linkę dėl nieko jaudintis, tačiau vėliau nerimauja dėl to, kad turi išlaikyti šeimą, uždirbti pinigų.

V. Mikutienės tikinimu, moterys gali tapti ir grubesnės, nes tai gali būti jų nerimo išraiška – neišmokus reaguoti ramiai, grubumas gali būti naudojamas kaip gynybinė reakcija.

A. Budvitienė perspėja, kad dėl didelio jautrumo ir stiprios reakcijos į kitų žmonių kritiką gali kilti grėsmė, jog žmogui atsiras socialinis nerimas, specifinės baimės. Vėliau dėl to gali kilti somatinių skausmų visame kūne ar pečiuose.

Reakcijų nereikia priimti asmeniškai

V. Mikutienė akcentuoja, kad jautrumo nederėtų painioti su žmogaus ego, nors riba tarp šių savybių ir yra plona. Psichologės teigimu, jei žmogus jautriai reaguoja tik todėl, kad turi siekių pasinaudoti kitais, tuomet tai nėra tikrasis jautrumas. Mes turime mokytis skirti ribą, kada yra „per daug lendu į kito gyvenimą“ ir kada – „iš tikro rūpi“, – sako V. Mikutienė.

Susidūrus su jautriu žmogumi, A. Budvitienė pataria jo reakcijų nepriimti per daug asmeniškai ir nepaversti to problema. Ji pateikia pavyzdį, kad, jei žmogui norisi verkti, jam derėtų leisti išsiverkti.

„Žmones ašaros labai gąsdina. Kai kam sunku išbūti, kai kitas žmogus šalia verkia. Jautruolis daugiau verkia, bet svarbiausia – su juo pabūti. Jie turi teisę būti liūdni ar pikti. Tiesiog reikia pabūti su tomis emocijomis, nors kitam žmogui tai labai sunku, todėl yra juokaujama, kad moteriai baisiausiais garsas – vaiko verksmas, o vyrui – jo moters verksmas“, – teigia A. Budvitienė.

Didelis rūpestis kitais rodo norą pasirūpinti savimi

Psichologės pastebi, kad kartais žmonės itin didelę empatiją jaučia ne tik kitiems žmonėms, bet ir gyvūnams ar net augalams. V. Mikutienės teigimu, tai gali būti ženklas, kad žmogus nori pasirūpinti pačiu savimi, bet negali ar neleidžia sau to padaryti.

„Arba tai gali būti noras, kad juo kažkas pasirūpintų, padėtų, skirtų laiko. Tai – tiesiog savęs perkėlimas. Tokiam žmogui reikėtų pasiūlyti nepamiršti ir savęs, pažiūrėti, ko jis pats nori“, – pataria V. Mikutienė.

Jei esate jautrus, psichologės tvirtinimu, tai turėjote pastebėti dar vaikystėje – verkėte klausydamiesi ar skaitydami pasakas, žiūrėdami animacinius filmukus. Tiek tokiam žmogui, tiek su juo bendraujantiems V. Mikutienė siūlo atsiminti, kad jautriems žmonėms reikalingos pertraukos nuo bendravimo, poilsis, ramybė.

Jiems labai verta praktikuoti meditaciją, atsipalaiduoti. Malda irgi yra viena meditacijos formų. Šiems žmonėms reikia pabūti vieniems, ypač sveika pabūti gamtoje. Mankšta rekomenduotina ne ekstremali, bet lengva – pajudėjimas, pasivaikščiojimai. Taip pat patarčiau mokytis taisyklingai kvėpuoti, labiau atsipalaiduoti“, – sako V. Mikutienė.

Šaltinis: LRT.lt
Iliustracija: Jay Wennington / Pexels.com

loading...