depresija

Man labai reikia jūsų pagalbos. Gyvenu užsienyje ir turiu draugą kuris kelis mėnesius nebedirba. Jis puolė į depresiją ir pradėjo vartoti narkotikus. Kaip jam padėti? Esu čia visai viena. Nežinau, į ką kreiptis, kaip su juo kalbėti, nes mano kalbų nesiklauso. Mano ašaros jau nebepadeda. Ką sakyti žmogui tokiu atveju?

***
Atsako psichologė Lina Gudaitė:

Laiške girdžiu jūsų begalinį nerimą, susirūpinimą dėl draugo ir pagalbos šauksmą. Panašu, jaučiatės labai vieniša, sutrikusi, pasimetusi ir bejėgė, nes nežinote kaip galėtumėte padėti savo draugui, kuris kelis mėnesius nedirba, puolė į depresiją, pradėjo vartoti narkotikus. Bandėte kalbėtis, verkti, bet tai nepadeda. Klausiate kaip jam padėti, kaip įtikinti, ką sakyti tokiu atveju.

Jūsų nerimas ir noras padėti draugui labai suprantami. Panašu, jūs labai mylite savo draugą. Tačiau taip pat atrodo, jog esate prisiėmusi visą atsakomybę už jo sprendimus, elgesį. Todėl ši situacija gali jums atrodyti nepakeliama. Juk ne jūsų galioje pakeisti draugo elgesį, negalite pasirinkti už jį. Jūs galite daryti tik tai, ką iš tiesų galite. Tad, pasvarstykite, ką jūs galite pakeisti, kiek turite įtakos savo draugui?

Sunkoka patarti nepažįstant jūsų ir jūsų draugo. Pateiksiu tik keletą pasvarstymų ir įžvalgų, kurios, viliuosi, jums padės rasti atsakymus ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą.

Iš laiško neaišku, kodėl jūsų draugas kelis mėnesius nedirba, puolė į depresiją ir pradėjo vartoti narkotikus. Todėl tik darau prielaidą, kad jis neteko darbo ir šiuo metu išgyvena psichologinę krizę. Žmogus, esantis krizėje dažnai jaučiasi pasimetęs, sutrikęs, bejėgis, puola į neviltį, depresiją. Esančio krizėje žmogaus mąstymas susiaurėja, jis nemato išeičių iš susidariusios situacijos. Kilusius sunkius neigiamus jausmus žmogus gali imti malšinti narkotinėmis medžiagomis. Tokiam žmogui labai svarbi artimų žmonių emocinė parama, išklausymas, supratimas, padrąsinimas, palaikymas. Įtikinėjimai, moralizavimas ar kritikavimas, rodomas pyktis, nerimas, ašaros ne tik neveiksmingi, bet gali dar ir pakenkti.

Jeigu krizėje esantis žmogus užsisklendžia, nenori kalbėtis, reiktų gerbti jo pasirinkimą. Per prievartą nieko nepasieksite. Vis dėlto, labai svarbu nepalikti tokio žmogaus vieno, visvien rodyti dėmesį, rūpestį, pakviesti pokalbiui.

Verta atminti, jog kiekvienoje krizėje slypi ne tik pavojus, bet ir galimybė augti. Įveikdami krizes, žmonės tampa sąmoningesni, išmintingesni, labiau brandūs ir pajėgūs susidoroti su gyvenimo iššūkiais ir sunkumais.

Jeigu žmogus nepriima artimų žmonių pagalbos, o krizė užsitęsė (daugiau nei 2 mėn.) vertėtų būtinai ieškoti profesionalios pagalbos.

Galbūt, netoliese yra krizių įveikimo centras, kuriame jūsų draugas galėtų gauti psichologinę ir socialinę pagalbą? Galite paskatinti ieškoti pagalbos ir pasiūlyti kartu ten nueiti. Jei yra kažkokių kliūčių tiesioginei pagalbai, užsienyje gyvenantys gali kreiptis psichologinės pagalbos internetu (per „Skype“). Pagalbą visada galima gauti, tereikia išdrįsti jos ieškoti ir ją priimti. Stiprybės, drąsos ir vilties!

Publikuota: lrytas.lt 2013-09-20

Psichologė Lina Gudaitė-Berckaitienė | seimospsichologas.eu

loading...