Psichologinė trauma ir metaforų kalba jos įveikimui0 (0)
Izraelio psichologė dr. Ofra Ayalon, dirbdama su vaikais, patyrusiais psichologines traumas, pastebėjo, kad dauguma jų negali kalbėti apie patirtus išgyvenimus, nes jausmai, susiję su šiais išgyvenimais yra per daug stiprūs. Tokiu būdu vaikai tampa savo trauminių pergyvenimų „įkaitais”.
O. Ayalon suprato, kad reikia sukurti tam tikrą distanciją, santykyje su pergyventais dalykais, atitinkamai suteikiant galimybę kalbėti apie tai; visa tai darant svajonių, fantazijų ir asociacijų lygyje. Vaikai jautėsi daug labiau pasitikintys, kai pasakojo apie savo sielos žaizdas, lyg tai būtų kažkieno kito istorija. Ta išgalvota istorija tapo jungiančia grandimi tarp jų vidinio sužeisto pasaulio ir išorinio pasaulio.
Dr. Ofra Ayalon – viena iš COPE metaforinių kortų kaladės kūrėjų. Šiose kortose tikslingai vaizduojami įvairių krizinių situacijų ir traumų motyvai. COPE kortos – tai šiek tiek daugiau nei vien postūmis pokalbiui apie tai. Tai pamatas suvokimui, kad kiekviename iš mūsų slypi didžiulis potencialas, galintis padėti įveikti traumą. Įsisąmoninti šį mechanizmą – vadinasi daugiau nebesijausti bejėge auka. Tik tuomet, kai žmogus perima situaciją į savo rankas ir ima ją kontroliuoti – supranta, kas jam trukdo, o kas gali padėti. Tai terapinis procesas, kuris atveda prie atsakomybės prieš save patį.
Terapinis atvejis
Jaunai merginai, kuri autokatastrofos metu prarado savo tėvus, buvo pasiūlyta išsirinkti vieną iš atverstų kortų ir papasakoti viską, kas ateina į galvą žiūrint į šią kortą. Mergina ištraukė kortą, kurioje buvo pavaizduotas berniukas, liūdintis dėl savo mirusio šuns.
„Dabar aš jaučiuosi taip, kaip šis berniukas. Mano skausmui nėra ribų. Jaučiuosi tuščia. Manęs daugiau niekas nedomina. Aš taip sėdžiu visą dieną ir manęs nepalieka sunkios mintys.”
Po to, kai jai buvo duota laiko apgalvoti ir išreikšti šį skausmingą jausmą, jos buvo paprašyta toje pačioje kortoje surasti ką nors teigiamo. Ir ji rado: tai buvo guodžianti ranka ant mažo berniuko peties. Tačiau tuo momentu ji jai nieko nereiškė.
Vėliau merginai buvo pasiūlyta išsirinkti vieną iš prieš ją išdėliotų kortų, su pavaizduotomis rankomis jose, prieš tai paaiškinus kiekvienos kortos reikšmę. Šios kortos – tai įveikos strategija, padėsianti jos situacijoje atverti potencialą, kuris joje jau slypi ir kurio egzistavimo ji dar sąmoningai nesuvokia.
Mergina išsirinko kortas „Tikėjimas” ir „Vaizduotė”. Atsakinėdama į terapeuto užduotus klausimus ji galėjo laisvai papasakoti apie daugelį praeities situacijų, kuriose šios savybės jai jau buvo padėjusios susitvarkyti su krizėmis. Atgavusi žvalumą ji ėmė tikėti, kad taip bus ir dabar.
Pabaigoje mergina turėjo išdėstyti prieš save šias tris kortas bet kokiu, jai labiausiai patinkančiu būdu. Abi kortas su rankų atvaizdais ji padėjo vieną šalia kitos, o kortą, vaizduojančią trauminę situaciją – virš jų per vidurį. Tokiu būdu išėjo piramidė, kurioje įveikos strategijos praktiškai „nešė” pergyvenimus, susijusius su trauma.
Traumos „Įveikos resursas”
Terapinės koncepcijos COPE pagrindas – apklausa, kurią Ofra Ayalon savo laiku atliko Izraelyje, apklausdama jaunus žmones, patyrusius psichologines traumas. Apklausa buvo atliekama du kartus: iškart po traumuojančio įvykio ir praėjus kuriam laikui.
Iškart po įvykio.
Kai tai nutiko, ką darei, ką jautei, apie ką galvojai? Kas tau padėjo, o kas priešingai – sunkino tavo savijautą?
Praėjus kuriam laikui po įvykio.
Kas tau padėjo įveikti situaciją, o kas slėgė? Kokie kitų žmonių veiksmai tau padėjo, o kokie priešingai, tik didino tavo naštą?
Ši apklausa sukurta remiantis tuo, kad kiekviename žmoguje, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų vaikas, ar suaugęs žmogus yra vidinis potencialas, padedantis įveikti psichologines traumas.
Tokiose situacijose sąmoningai ar nesąmoningai kiekvienas naudoja taip vadinamą „įveikos resursą”, kad išsaugotų ir stabilizuotų savo mentalinę ir psichinę sveikatą. Aukščiau išvardinti klausimai nukreipti į tai, kad šį įveikos mechanizmą įjungti sąmoningai.
Įsisąmoninti šį mechanizmą – vadinasi daugiau nebesijausti bejėge auka. Tik tuomet, kai žmogus perima situaciją į savo rankas ir ima ją kontroliuoti, supranta, kas jam trukdo, o kas gali padėti. Tai terapinis procesas, kuris atveda prie atsakomybės prieš save patį.
Būtent tokiame kontekste ir reikia suprasti kaladę „Cope”. Skirtingai nuo kitų „OH” serijos kortų kaladžių, Cope kaladė turi 6 ypatingas kortas, kuriose pavaizduotos rankos, parodančios įvairias įveikos strategijas – tai tas pats, kas simboliškai „paimti į rankas” savo situaciją, susijusią su trauma.
COPE (iš anglų k. – įveika, susidorojimas) kortų kaladė susideda iš 88 paveikslėlių, simboline forma vaizduojančių traumines ir stresines situacijas ir jų sprendimo galimybes. Ši kortų kaladė skirta darbui su trauminiais įvykiais. Kreipimasis į traumuojančią situaciją per metaforą leidžia išvengti pakartotinio traumavimo ir sukuria saugų kontekstą sprendimo paieškai ir modeliavimui. Kortos sukelia vidinį savigydos procesą ir savo unikalaus, padedančio išeiti iš krizės, kelio paiešką.
COPE – tai ne paprastas kortų žaidimas, bet ir įvadas į trauminių situacijų, krizių ir konfliktų psichologijos pamatą. Jokia kita kortų kaladė neturi tokios plačios taikymo galimybių instrukcijos. 88 šios kaladės kortos yra instrumentas, kuris reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje padeda sumažinti kentėjimą.
OH žanro kortos
Tai ištisa metaforinių asociatyvinių kortų, formuojančių savo nuosavą, nepanašų į jokias kitas kortas, žanrą, šeima. Kiekviena iš 18 kortų kaladžių turi savo taikymo sritį.
Šią projektyvią psichologinę metodiką ir įrankius savo darbe gali naudoti bet kuriai psichoterapijos mokyklai, konsultavimo sričiai priklausantis specialistas.
Skaityti plačiau apie kitas kortų kalades
2016 m. gegužės pabaigoje Lietuvoje lankysis OH kortų serijos leidėjas,
psichoterapeutas Moritz Egetmeyer, M.A. (Vokietija)
Organizuojami du seminarų etapai:
– Pirmasis etapas – BAZINIS, gegužės 21-22 d.
– Antrasis etapas – PAŽENGUSIEMS, gegužės 28-29 d. Skaityti plačiau