Psichologinis atsparumas: kaip jis atsiranda?

5 (2)

Sunku būtų įsivaizduoti žmogų, kuris savo gyvenime nebūtų patyręs sunkumų ar netekčių. Atrodo, problemos yra tas būtinas priedas, kurį visi gauname „nemokamai“ vos tik pradedame džiaugtis didžiuoju gyvenimo stebuklu.

Šias „dovanėles“ priimame labai skirtingai. Vieni pasiraitoja rankoves, įveikia savo sunkumus, vėl atgauna prarastą pusiausvyrą ir tampa stipresni bei išmintingesni. Kiti, deja, palūžta ir kartais taip ir nesugeba atleisti sau, Dievui ar Pasauliui ir toliau mėgautis gyvenimu.

Šį žmogui būdingą gebėjimą augti ir žiūrėti į ateitį optimistiškai, kad ir kokias nesėkmes tektų patirti, psichologai pavadino psichiniu atsparumu. Kokiomis savybėmis pasižymi atsparūs žmonės? Ar jį galima išugdyti, sustiprinti? Kodėl vieni žmonės labiau atsparūs nei kiti? Šio straipsnio tikslas – padėti jums ieškoti atsakymų į šiuos nelengvus klausimus.

Atsparieji

Atsparumas man primena kiekvieno žmogaus turimą imunitetą. Vienų jis stipresnis, kitų silpnesnis. Kartais imunitetas nusilpsta ir mes susergame, o pasveikę jau tampame atsparesni. Psichinio atsparumo fenomeną tyrinėję mokslininkai pritaria: ne problemų stoka, bet būtent įveiktos stresinės situacijos iš tiesų padeda žmogui tapti stipresniam ateityje. Deja, panašiai, kaip ir susirgus, kai kurie sunkumų užklupti žmonės nebesugeba atsigauti ir palūžta, nes jų atsparumas stresui labai mažas. Įvairiose pasaulio šalyse daugiau nei 30 metų buvo stebimi ypač nepalankiomis sąlygomis gimę ir augę vaikai. Daugeliui jų nuolat teko kęsti skurdą, badą ir žalojantį asocialių tėvų elgesį. Kiti augo nuolatinių karo konfliktų zonoje ir jų gyvybei daug kartų grėsė pavojus. Nedidelė dalis šių vaikų, visgi, sugebėjo pasinaudoti kitų suaugusiųjų pagalba ir užaugti sveikais ir pilnaverčiais žmonėmis. Be abejonės, šie vaikai pasižymėjo išskirtiniu atsparumu ir jiems pasisekė, kad šalia buvo žmonės, galėję pavaduoti tėvus. Tačiau atsparieji turėjo ir tam tikrų įgimtų savybių, kurios padėjo išsireikalauti iš pasaulio tai, ko labiausiai reikėjo. Jau nuo kūdikystės atsparieji pasižymėjo lengvu charakteriu, išskirtiniu socialumu, aktyvumu ir gebėjimu užsitarnauti aplinkinių simpatijas. Iš kitos pusės, dar daugiau randama pavyzdžių, kai ne tokios jau didelės bėdos priverčia žmones nuleisti rankas ar net sąmoningai pasirinkti mirtį kaip pabėgimo nuo problemų būdą. Ir tuo mūsų šalis garsėja jau nuo seno, ne ką mažiau kaip ir krepšinio pergalėmis. Tačiau atsparumą taip pat galima stiprinti jau nuo ankstyvos vaikystės arba tiesiog mokytis būti atspariam, kol nelaimės dar neužgriuvo. Turtingesnėse šalyse jau seniai vykdomos atsparumo ugdymo programos: mokytojai, tėvai yra apmokomi, kaip skatinti atsparų vaikų elgesį, pakliuvus į stresines situacijas.

Tai, ar jūs susidorosite su užgriuvusiomis negandomis, priklauso nuo keleto dalykų: patiriamų sunkumų kiekio, stiprumo ir to, kaip ilgai jums tenka juos kęsti, bei nuo jūsų pačių atsparumo. Laikas būtų patikslinti, kokiomis savybėmis pasižymi stresui atsparūs žmonės, kuriuos šiame straipsnyje tiesiog vadinu atspariaisiais. Mokslininkai, daugelį metų tyrinėję įvairias nelaimes išgyvenusius žmones nustatė, kad atsparūs asmenys pasižymi tam tikromis savybėmis, kurių dauguma visgi priklauso nuo asmeninio pasirinkimo, gebėjimo mokytis ir tikrai nėra kažkokia nepasiekiama likimo ir prigimties apdovanotųjų privilegija. Toliau apžvelgsiu svarbiausius atspariųjų įgūdžius ir savybes.

Smalsumas

Atsparūs žmonės geba išlaikyti vaikams būdingą domėjimąsi pasauliu, užduodami klausimus: „Kas pasikeitė?“, „O kas, jeigu padaryčiau taip?“, „Kas čia galėtų būti man įdomu, naudinga?“, ir būdami atviri netikėčiausiems atsakymams bei atradimams. Gavę atsakymus, jie leidžia sau išbandyti, eksperimentuoti, netgi suklysti ar susižeisti, tačiau tai nesustabdo jų nuo tolesnių klausimų ar tyrinėjimų. Kad ir kur būtų, atsparieji sugeba rasti naujų, juos dominančių ir praturtinančių dalykų.

Mokymasis iš patirties

Atsparieji greitai pasimoko iš to, kas jiems ką tik nutiko. Jie geba savęs paklausti: „Ko tai mane moko? Ką aš padariau, kad man taip nutiko? Ką aš darysiu kitaip, kai kitą kartą susidursiu su šia problema?“ Jie žino, kaip gedėti ir paleisti dalykus, kurie baigėsi arba kurių negali kontroliuoti. Sugeba būti dėkingi už gerus dalykus, kurie jiems nutinka, netgi bloguose dalykuose įžvelgia kažką pozityvaus ar pamokančio. Gerda buvo eilinė namų šeimininkė iki to lemtingo vakaro, kai atsitiktinai sužinojo apie savo vyro neištikimybę. Šis faktas ją taip sukrėtė, kad moteris nieko nelaukusi užsirašė į kompiuterinio raštingumo kursus, o netrukus po to įsidarbino. Nauja veikla jai suteikė iki tol trūkusio pasitikėjimo, savarankiškumo, jos pažįstamų ratas gerokai prasiplėtė. Naujas darbas įpareigojo Gerdą pasirūpinti ir savo išvaizda. Nauji pokyčiai neliko nepastebėti ir neįvertinti Gerdos vyro. Jų santykiai pradėjo sparčiai taisytis. „Galėjau apšaukti vyrą šunsnukiu, trenkti durimis ir išeiti, tačiau aš pasirinkau kovoti ir laimėti. Tai, kas nutiko, dabar man atrodo vienas geriausių dalykų, išmokiusių ieškoti priežasčių ir atsakymų savyje, įsiklausyti į savo poreikius, išdrįsti surizikuoti ir keistis“, – teigia moteris.

Prisitaikymas

Tai gebėjimas būti lanksčiam ir greitai bei kūrybiškai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes. Prisitaikantys žmonės gali sau leisti būti stipriems ir švelniems, ramiems ir jausmingiems, rimtiems ir žaismingiems kada jiems to reikia. Prisitaikymas taip pat yra neprisirišimas prie įprastų vaidmenų ar aplinkybių, kai nestovima ir neverkiama prie uždarytų durų, o aktyviai ieškoma, kaip patekti ten, kur reikia. Praradęs darbą toks žmogus ieškos ne tik panašaus, bet ir tokio, kuris šiuo metu paklausus, reikalingas, net jei tam ir reikės papildomai mokytis, keisti kvalifikaciją. Prisitaikyti atspariesiems padeda ir geras humoro jausmas. Ištikus nesėkmei, kilusią įtampą jie įveikia juokaudami, ne beviltiškai pykdami ir bambėdami.

Pasitikėjimas

Atspariems žmonėms pasitikėjimas savimi padeda nekaltinti savęs, kai užklumpa nesėkmė, o sėkmę vertinti kaip savo asmeninį nuopelną, ne vien Fortūnos malonę. Jie natūraliai priima tiek komplimentus, tiek teisingą kritiką, o visokius įžeidimus tiesiog praleidžia pro ausis kaip nevertus dėmesio. Pasitikėjimas savimi taip pat leidžia veikti nelaukiant aplinkinių pritarimo, pasitikint savo patirtimi bei nuojauta. Jie gerbia ir save, ir kitą, todėl ieško abiem pusėms parankių sprendimų, nelipa kitiems per galvas ir nežemina, siekdami asmeninės naudos ar išsigelbėjimo. Patricija buvo atleista iš darbo labai netikėtai, kada buvo nuspręsta mažinti etatų skaičių. Ji buvo viena iš 400 atleistų darbuotojų. Patricija taip supyko dėl tokio jos atžvilgiu neteisingo sprendimo, kad nieko nelaukusi nuėjo pas firmos vadovą ir pareiškė esanti viena geriausių jo darbuotojų, todėl ją atleisti būtų neteisinga ir nenaudinga firmai. Direktorius Patricijos asmeniškai nepažinojo, tačiau jos pasitikėjimas padarė jam įspūdį. Jai buvo pasiūlyta dalyvauti ruošiant metinę firmos ataskaitą, kas nebuvo susiję su Patricijos iki tol turėta kompetencija. Ji puikiai susitvarkė su užduotimi ir gavo naują darbo pasiūlymą.

Artimi santykiai

Tyrimai parodė, kad didelio streso sąlygomis dirbantys žmonės būdavo mažiau pažeidžiami, jei turėdavo bent vieną artimą žmogų, draugą, su kuriuo galėdavo aptarti savo bėdas ir nuoskaudas. Visi atsparūs žmonės pasižymi gebėjimu užmegzti ir palaikyti artimus santykius su bet kuriuo jų atžvilgiu geranoriškai nusiteikusiu asmeniu. Jie nuo mažens yra labai socialūs, geranoriški ir sugebantys užkariauti aplinkinių dėmesį bei simpatijas.

Emocinis intelektas

Emocinis intelektas – tai gebėjimas efektyviai bendrauti, užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, savo bei aplinkinių emocinių reakcijų suvokimas ir valdymas. Atsparūs žmonės paprastai pasižymi aukštu emociniu intelektu. Jie leidžia sau išgyventi ir išreikšti įvairius jausmus: pyktį, meilę, sielvartą, nepritarimą, ir daro tai laisvai ir garbingai. Sužinojusi, kad serga krūties vėžiu, Agnietė leido sau verkti, pykti, juoktis, melstis, prašyti kitų sergančių moterų patarimų ir supratimo, tačiau didžiausias lūžis įvyko tuomet, kai ji suvokė, kad neturi apsimetinėti esanti laiminga, nes ji gali pasirinkti tokia būti keisdama savo pačios požiūrį į gyvenimą. Kartais atsparieji gali ir neišreikšti tam tikrų jausmų, jei tiki, kad taip jiems patiems bus geriau. Jie žino, jog emocijos gali pasitarnauti kaip motyvacijos ir energijos šaltinis, tačiau priimdami galutinį sprendimą pirmiausia atsižvelgia ne į emocijas, o į savo vertybes ir jomis visuomet vadovaujasi.

Tikėjimas

Atsparieji yra nepataisomi optimistai ir ši savybė jiems padeda toleruoti prieštaravimus, netobulumą ir nežinomybę, o ištikus krizei paklausti savęs: „Ką aš pats galiu padaryti, kad ši situacija visiems mums gerai baigtųsi?“ Ištikusią krizę jie vertina tik kaip laikiną kliūtį, o ne viso gyvenimo tragediją. Kai įvykiai klostosi nepalankiai, jie nepriekaištauja sau ar aplinkiniams. Jie koncentruoja savo dėmesį ir pastangas ties dalykais, kurių nori, užuot svarstę, ko nenori.

Empatija

Tai gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis arba „įlįsti į kito kailį“ netgi tada, kai tas kitas yra tavo priešininkas, kitatikis ar tiesiog tau nemalonus asmuo. Empatiškas žmogus gali pasakyti: „Aš suprantu, kaip jautiesi, matau, kad tau sunku, žinau, jog turi priešingą nuomonę, bet vis tiek esu pasiruošęs su tavim kalbėtis, ieškoti kompromiso.“

Intuicija

Tai mūsų vidinis žinojimas, kurio atsparieji neignoruoja. Jie atidūs tam, ką sako jų kūnas, sapnai, ir klausia savęs: „Ką tai reiškia? Kodėl kai tik noriu tau papasakoti šią istoriją, man suspaudžia gerklę? Kodėl kai vyras žada daugiau nebegerti, man tarsi akmuo krūtinę užgula?“ Suvokę, kad jų vidinis balsas nesutinka su iš aplinkos gaunama informacija, jie pasitiki savo nuojauta ir dažniausiai nenusivilia.

Savigyna

Gebėjimas apsiginti, neleisti savęs skriausti ar nepelnytai bausti – svarbi atsparaus žmogaus savybė. Jis taikus, bet jei reikia, gali duoti stiprų atkirtį gindamas ne tik save, bet ir aplinkinius. Atsparusis lengvai atpažįsta melą ir neapsigauna, kai aplinkiniai bando manipuliuoti jo jausmais.

Kompetencija

Atsparus žmogus į nesėkmes žiūri kaip į iššūkį, o ne kaip į grėsmę ir gali pasakyti: „Tikrai nenorėčiau to dar kartą išgyventi, bet tai buvo pats geriausias dalykas, kuris man kada nors nutiko… Aš tiek daug išmokau…“ Jie supranta, jog visi išgyvenimai suteikia ir neįkainojamą patirtį, išmintį, kurios kitomis aplinkybėmis galbūt būtų tekę ilgai ieškoti. Tokie žmonės su amžiumi darosi stipresni, ramesni ir vis labiau savimi pasitikintys. Su kiekviena diena jie vis labiau džiaugiasi ir pasitiki gyvenimu.

Atsparumo ugdymas

Jei vis dar skaitote šį straipsnį, tikriausiai jau spėjote atrasti, kad ne visi jame išvardyti dalykai jums būdingi, tačiau nenusiminkite – ypač atsparių, kaip ir ypač talentingų, žmonių nėra daug. Visgi, galbūt ir mums, vidutiniokams, praverstų vieną kitą papildomą atsparumo kilogramą užsiauginti. Iš tikrųjų, tai nėra taip sudėtinga, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Jei nusprendei tapti atsparesnis, tiesiog pradėk elgtis taip, tarsi jau būtum atsparus, ir po kurio laiko iš tiesų toks tapsi. Trumpiau tariant, reikia tik panorėti, o po to padaryti… pradžiai bent mažyti žingsnelį savo tikslo link.

Atsparumas paprastai pasireiškia žmogui susidūrus su sunkumais, ištikus nelaimei. Taigi, mūsų šiuolaikinė krizė kaip tik tinkamas metas atsparumui demonstruoti, o kartu ir ugdyti. Pradėti galima nuo savo jausmų išsakymo. Galbūt jums gresia netekti darbo, pajamų šaltinio? Paimkite popieriaus lapą ir kurį laiką rašykite, kaip dėl to jaučiatės. Rašykite, kol palengvės arba atsiras aiškus žinojimas, kas jums darosi. Jei yra galimybė, dabar pats laikas pasikalbėti su artimu draugu ar žmonėmis, pakliuvusiais į panašią situaciją ir taip pat ieškančiais išeities ir palaikymo. Keista, tačiau neretai mes turime daugiau jėgų ir išminties, kad palaikytume kitą nei patys save.

Kasdien atraskite laiko užsiimti jums malonia veikla. Galbūt dabar vėl galite sportuoti, klausytis seniai pamirštų muzikos įrašų ar po langais įrengti jaukų gėlyną. Tokia veikla padės jums greičiau atsikratyti niūrių minčių ir atgauti jėgas. Gal atsipalaidavus užplūs kūrybinės mintys ir jūs pamatysite tas darbo ir tobulėjimo perspektyvas, kurių anksčiau nepastebėdavote. Prarastą pasitikėjimą savimi gali padėti atstatyti ir rašymas! Surašykite svarbiausius dalykus, kuriuos iki šiol esate padaręs (-iusi). Tai gali būti darbai, pasiekimai, kvalifikacijos kėlimas, gauti įvertinimai. Leiskite sau prisiminti, kiek daug jau nuveikėte, pasidžiaugti tuo, ką sugebate. Tik nelyginkite savęs su kaimynais, juk mūsų visų gyvenimo aplinkybės ir tikslai yra labiau skirtingi nei panašūs. Pagaliau, paklauskite savęs: „Kas yra gero tame, kas man nutiko? Ko galiu pasimokyti? Kas man suteiktų stiprybės?“ Tai nėra lengvi klausimai, ir atsakymams į juos surasti kartais reikia daugiau laiko, tačiau jūsų pastangos būtinai atsipirks, kai jau galėsite nesijausdami auka sau pasakyti: „Džiaugiuosi, kad man tai nutiko, nes…“

Aušra Šūmakarienė | kurybosterapija.lt
Iliustracija: Zac Durant / Unsplash