Psichoterapija negali sugrąžinti meilės

0

meile
Foto: photl.com

Mūsų visuomenėje įprasta dažnai keisti partnerius, nes žmonės bando atrasti “geriausią variantą”, o ne mokytis kurti santykius. Tačiau santykiai nėra tik pozityvi patirtis: mes neišvengiamai susiduriame ir su nemaloniais momentais. “Taip buvo, yra ir visada bus”, – sako vienas žinomiausių Vokietijoje psichoterapeutų Kurtas Halvegas (Kurt Hahlweg), kurio sukurta skyrybų profilaktikos programa Vokietijoje įdiegta nacionaliniu lygiu.

Duodamas interviu žurnalui “Psychologies”, profesorius pripažino, jog šiais moderniais laikais, kai partnerius priimta keisti laisvai, kai požiūris į santuoką itin individualizuotas, kova su skyrybomis gali pasirodyti kiek senamadiška. Tačiau, kita vertus, priduria jis, geri santykiai su artimaisiais daugumai žmonių ir šiandien lieka svarbiausia gyvenimo vertybė.

Daugelis iš mūsų yra reikalingas artimo, patikimo žmogaus šalia, tačiau tik mažuma yra pasirengę pasiraitoti rankoves ir pasistengti. Daugelis laukia, kol “artimas ir patikimas” atsiras savaime – visiškai idealus ir absoliučiai pasirengęs šiam vaidmeniui.

Štai kodėl mūsų visuomenėje tapo įprasta dažnai keisti partnerius. Žmonės bando atrasti “geriausią variantą”, o ne mokytis kurti santykius.

Imunitetas

“Santykiai – tai ne tik pozityvi patirtis. Mes neišvengiamai susiduriame ir su nemaloniais momentais. Taip buvo, yra ir visada bus”, – akcentuoja K. Halvegas.

“Kai poros ateina į konsultaciją, akivaizdu, jog kiekvienas pirmiausiai galvoja apie save. O aš savo darbe pirmiausiai galvoju apie vaikus, kurie negali pasikeisti tėvų arba pakeisti jų santykių, – sako psichoterapeutas. – Tačiau vaikai labiausiai kenčia dėl to, kad tėvai nesugeba išspręsti savo problemų. Tai veikia jų gyvenimus, jų pažangą ir būsimus santykius jų pačių šeimose, kai suauga.”

Geri santykiai su artimaisiais – ši vertybė apima ne tik santuokos sritį. Mūsų tėvai sensta ir tampa reikalingi priežiūros. Vaikai susiduria su sunkumais mokykloje, universitete, kurdami savo santykius su bendraamžiais. Mes patys neišvengiame keblių santykių darbe. Gyvenimo labirintuose mums visada reikia artimo žmogaus, kuriuo galėtume pasikliauti.

“Jeigu žmogus dažnai keičia partnerius, vadinasi, jis koncentruojasi tik į pozityviąją santykių dalį. Šitaip jis praranda “imunitetą” gyvenimo sunkumams. Jam sunkiau juos priimti, nes jis neturi įgūdžių spręsti problemas, nežino, kaip elgtis sunkiose situacijose”, – sako K. Halvegas.

Išsilavinimas

Psichoterapeuto K. Halvego 35 metų darbo su poromis patirtis parodė, kad antrosios santuokos iširimo tikimybė yra statistiškai didesnė nei pirmosios.

Dauguma porų, kurios kreipiasi į psichoterapeutą, priklauso viduriniajai klasei. K. Halvegas pasakoja pastebėjęs tokį paradoksą: kad mažiau išsilavinę žmonės teikia mažiau reikšmės žodžiams ir daugiau – veiksmams. Jie klausia: “Ką turime padaryti?” ir daro. Efektas dažnai viršija lūkesčius: atsisakoma žalingų įpročių, kurie traumuoja partnerį. Kuo žmogus labiau išsilavinęs, kuo aukštesnis jo kultūrinis lygis, tuo labiau jis viskuo abejoja, dvejoja, svarsto.”

Pasak psichoterapeuto, esama faktorių, didinančių poros skyrybų tikimybę: tai tėvų skyrybos, nelaiminga vaikystė, nepalankios gyvenimo sąlygos. “Tačiau visa tai tik statistika, skaičiai, – priduria profesorius. – Sunku numatyti santykių raidą kiekvienu konkrečiu atveju. Kartais žiūriu į sutuoktinius ir galvoju, kad toks tarpusavio bendravimas, prie kokio jie įpratę, negali privesti prie gero; aš net su valkataujančiu šunimi taip nekalbu. Bet po kurio laiko staiga kažkas atsitinka, ir viskas pasikeičia. Būna ir atvirkščiai: ateina pora, ir aš pagalvoju, jog pakaks 5-6 susitikimų, kad jie išspręstų savo problemas, tačiau po psichoterapijos kurso jie nusprendžia išsiskirti.”

Dirbdamas su poromis, K. Halvegas pastebėjo dar vieną įdomų dalyką: jeigu partneriai dažnai ir triukšmingai barasi, vienas su kitu elgiasi agresyviai, tai nebūtinai yra ženklas, jog santykių neįmanoma pataisyti. “Jie emociškai įsitraukę į santykius, o tai svarbu. Daug blogiau, kai emocijų nėra. Kartais nuo poros sklinda toks šaltis, lyg kas būtų šaldiklio dureles atidaręs. Psichoterapija gali daug ką, bet negali sugrąžinti meilės. Kol yra emocijų, yra ir vilties.”

Terapija

Pasak K. Halvego, darbas su poromis – ne tokia struktūruota ir formalizuota sritis kaip klasikinė psichoterapija. “Kai prieš jus – du žmonės, kiekvieną sekundę pasiruošę pradėti barnį, jūs negalite tiesiog sėdėti atsilošęs kėdėje ir stebėti. Turite būti pasirengęs įsikišti ir nukreipti jų diskusiją reikiama kryptimi.” Paklaustas, ar savo šeimyniniame gyvenime taiko darbinius metodus ir ar jie efektyvūs, psichoterapeutas atsakė: “Šito reikėtų klausti mano žmonos. Galiu tik pasakyti, jog esu susituokęs vieną vienintelį kartą. Beje, tai vargu ar ką pasako apie darbo metodus. Pavyzdžiui, vienas mano kolega, ilgai dirbantis šį darbą, pats išsiskyrė keturis kartus.”

Apie

Dr. Kurtas Halvegas (Kurt Hahlweg), vienas žinomiausių Vokietijos psichoterapeutų, Braunšveigo technikos universiteto Klinikinės psichologijos ir psichoterapijos fakulteto profesorius, darbą su poromis, atsidūrusiomis ties skyrybų slenksčiu, pradėjo dar 1980 m. – prieš 35 metus. Jo sukurta skyrybų profilaktikos programa Vokietijoje taikoma nacionaliniu lygiu.

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ / ve.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here