Psidi: Vilnius 2015 (video)0 (0)
PsiDi – atvirų durų dienos, skirtos psichologijai, lapkričio 14 d., Lietuvos edukologijos universitete. Tai unikali galimybė pažvelgti į psichologiją panašiai kaip laumžirgis – per daugelį skirtingų prizmių. Lektoriai yra savo srities žinovai – profesionalai.
Kęstutis Dragūnevičius. Paskaita apie Z. Froido teoriją
Žmogus kaip ir mėnulis turi savo tamsiąją pusę, kurios niekam nerodo. Paradoksalu, tačiau žmonėms visada buvo smalsu atrasti giliausius ir tamsiausius savo sielos objektus ir juos apžiūrėti dienos šviesoje. Tai bandė padaryti ir psichoanalizės tėvas Z. Froidas. Jis ieškojo universalaus rakto atrakinančio giliausius žmogaus proto ir sielos užkaborius. Kęstutis Dragūnevičius savo paskaitose kaip tik ir pabandys atskleisti, ko ieškojo ir ką rado kontraversiškasis Z. Froidas ir kokią įtaką tie atradimai turi žmogaus gyvenimui.
Paskaitos garso įrašas čia
Arūno Germanavičiaus ir Vaivos Klimaitės diskusija „Psichologas ir psichiatras – tarp tikrovės ir mitų“
Diskusiją moderuoja PsiDi Vilnius 2015 koordinatorius, LiPSA VU vicepirmininkas, Aleksas Bradūnas.
Arūnas Germanavičius – klinikinės psichiatrijos atstovas, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius ir European Network for Mental Health Service Evaluation (ENMESH) narys. Profesoriaus veiklos tikslas yra padėti Lietuvai reformuoti tradicinę psichiatriją į modernią psichikos sveikatos bendruomenę; įsteigti nepriklausomą kontrolės ir diagnostikos sistemą; informuoti visuomenę apie psichikos sturikimus ir sumažinti su jais susijusią stigmą.
Vaiva Klimaitė – klinikinės psichologijos atstovė, dirbanti Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, taip pat lektorė, konsultantė, Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) ir International Association of Suicide Prevention (IASP) narė. Vaiva domisi ir atlieka tyrimus traumų psichologijos srityje: jos darbų temos yra susijusios su savižudybėmis, gedulo išgyvenimu, naratyvine terapija ir analize.
Lina Gervinskaitė – Paulaitienė, „Mentalizacija ir gera savijauta: nuo tyrimų iki kasdienybės“
Lina Gervinskaitė-Paulaitienė yra klinikinė psichologė, įgijusi EuroPsy sertifikatą. Ji yra ir LiPSA Alumni narė. Šiuo metu Lina studijuoja VU psichologijos doktorantūroje, dėsto VU ir LEU studentams. Moksliniame darbe ji domisi būtent mentalizacija, prieraišumu, jų sąsajomis su psichologiniais sunkumais ir psichine sveikata.
Kas yra toji mentalizacija? Ji yra apibūdinama kaip gebėjimas suprasti savo ir kitų elgesį, susiejant jį su vidinėmis psichikos būsenomis. Paskaitos metu daugiau sužinosite apie šio gebėjimo reikšmę Jums patiems: kaip mentalizacija vystosi skirtinguose gyvenimo etapuose, kaip ji susijusi su gera savijauta. Taip pat bus analizuojama, kaip ryšiai tarp mentalizacijos ir psichikos sveikatos atsiskleidžia ne tik kasdieninėje veikloje, bet ir moksliniuose tyrimuose bei psichologo praktikoje. Nebus pamirštas ir klausimas – ką galima daryti, norint geriau suprasti savo ir kitų vidinį pasaulį?
Paskaitos garso įrašas ir skaidrės
buvau ir psichologo paciente,ir bandziau psichologija studijuoti.galiu pasakyti,kad ko labiausiai pasigedau is psichologo tai empatija,net jeigu as turiu lukesciu,kad jie kakzka sutvarkys,tikiuosi,kad jie supras mano visa emociju spektra,nes as ateinu konsultuotis,bet jei man nepataiko i emocine savijauta,as pasitraukiu,nes nematau prasmes ir nebemoku atsiveri.as atejau pas psichologa su ilgalaikem,bet \”nemirtinom\” problemom,ir pora kartu pasake,kad mano problemos mazytes,kad yra girdeje ir sunkesniu. tai tai nereiskia,kad psichologai gali but girdeje labiau sokiruojanciu problemu.emocine savijautair jos supratimas yra pagrindas.niekada psichologiskai sugadintas zmogus nejaus kito psichologiniu problemu sunkumo.
oho
Pritariu.