Racionalaus emocinio elgesio terapija

0 (0)

Racionalaus emocinio elgesio terapijos (rational emotive behavior therapy – REBT) įkūrėjas yra psichologijos mokslų daktaras Albertas Ellis (1913-2007). 1982 metais per Amerikos psichologų asociacijos (APA) atliktą psichologų apklausą pripažintas vienu iš įtakingiausių 20 a. psichologų, užimantis antrą vietą po Carl Rodgers (trečia atiteko Freud’ui).

Teorija teigia, kad ne gyvenimo įvykiai yra mūsų sielojimosi priežastis, bet mūsų reakcija į juos – pagrįsta įsitikinimais – tai kertinis Elliso sukurto psichoterapijos modelio akmuo. Modelis pagrįstas prielaida kad:
– neigiamai reaguojame ne į pačius įvykius,
– bet į savo neracionalius įsitikinimus jų atžvilgiu.

Mes reikalaujame, kad realybė būtų kitokia. Išskiriami trys „turi/privalo“ teiginiai/nuostatos, kurie, iškilus įvairiems gyvenimo sunkumams, tiesiog tempia žmogų žemyn:
„Man turi būti gerai.”
„Jūs turite su manimi gerai elgtis.”
„Pasaulyje turi būti lengva gyventi.”

Mūsų norai, poreikiai ir tikslai nuolat sutinka įvairias kliūtis. Į tai galime reaguoti:
sveikai ir konstruktyviai
nekonstruktyviai ir nesveikai, žlugdydami save

Nors žmonės skirtingi, bet trys, prieš tai minėti neracionalūs įsitikinimai yra gana universalūs, pasireiškiantys žmonėse įvairiais būdais ir gadinantys jiems gyvenimą:

1. Reikalavimai sau pačiam: man privalo sektis, turiu laimėti aplinkinių palankumą arba būsiu nevykėlis: sukelia nerimą, kaltės jausmą, depresiją.
2. Reikalavimai kitiems žmonėms: žmonės privalo su manimi elgtis taip, kaip aš norėčiau, kad su manimi būtų elgiamasi – sąžiningai, rūpestingai ir maloniai. Jeigu jie šitaip nesielgia, vadinasi nėra geri žmonės, todėl juos reikia smerkti, taip pat bausti: sukelia pyktį, slaptą agresiją ir jos protrūkius.
3. Reikalavimai pasauliui: aš privalau gauti tai, ko noriu, ir tuomet, kada noriu, be to, manęs neturi ištikti tai, ko nenoriu. Tiesiog siaubinga, jei negaliu to gauti, ko noriu, tiesiog negaliu to ištverti: verčia atidėlioti veiklą, formuoja aukos mentalitetą ir savęs gailėjimo nuostatą.

Esmė tokia: nelankstūs reikalavimai visuomet yra susiję su konstruktyvaus supratimo stoka. Pakeitus vidines nuostatas ir įsitikinimus į lankstesnius, galima tikėtis sveikų emocijų ir atitinkamo elgesio.

Priešnuodis padedantis apsisaugoti nuo tokių neracionalių mąstymo būdų: priėmimas. Priėmimas realybės – nesvarbu, kad ir kokia nemaloni ji atrodytų. Gebėjimą priimti galima ugdyti. Priešingai minėtoms trims negatyvioms nuostatoms – ugdomos trys pozityvios:

1. Priimame save be jokių išlygų.
– Priimame faktą, kad esame klystantys žmonės, turintys gerų ir blogų savybių, kaip ir visi kiti.
– Nėra jokių priežasčių, dėl kurių turėtume būti neklystantys, neturintys jokių ydų.
– Esame nei mažiau, nei labiau vertingi nei kas nors kitas, juk visi turime ir gerų, ir blogų savybių.
2. Priimame kitus be jokių išlygų.
– Priimame faktą, kad kiti žmonės kartkartėm elgsis su mumis netinkamai.
– Nėra jokios priežasties, dėl kurios jie privalėtų su mumis elgtis tinkamai.
– Žmonės, netinkamai su mumis besielgiantys, nėra labiau ar mažiau vertingi nei kiti.
3. Priimame gyvenimą be jokių išlygų.
– Priimame faktą, kad gyvenimas ne visuomet klostosi taip, kaip norėtume.
– Nėra jokios priežasties, dėl kurios gyvenimas visuomet turėtų pasisukti mums norima linkme.
– Gyvenimas gali ir nebūti toks, kokį laikytume maloniu, tačiau jis nėra baisus ir iš esmės tikrai pakeliamas.

Remiantis šiuo terapijos modeliu, jo teorija, vėliau Aronas Beckas sukūrė savo kognityviąją elgesio terapiją (KET)  (Cognitive Behavioural Therapy – CTB).

Parengta pagal:
James Borg (2012). Minties galia. Vilnius: Tyto alba. 2012, 93-96 p.

Rašiniai panašiom temom: Mąstymo klaidos 1