Raminta Girdvainė: kodėl svarbu išmokti pasakyti „ne“?

0
Zan Ilic / Unsplash

„Gyvenimui sakyti „taip“ – tai tapti sąmoningesniam, dosnesniam, labiau mylinčiam“, – tuo įsitikinusi atradimų trenerė ir lektorė Raminta Girdvainė, kuri ne tik sau, bet ir kitoms moterims kasdien padeda atrasti savo stiprybes ir atskleisti potencialą augti. Tačiau šiandien nemažiau svarbu gebėti pasakyti ir „ne“, tarsi nusibrėžti savo „gerumo“ ribas, sąmoningai atsižvelgti į savo poreikius.

Apie tai, kaip svarbu rasti balansą tarp TAIP ir NE, kalbamės su Raminta, kuri savo žiniomis planuoja pasidalinti ir su kitomis moterimis, dalyvausiančiomis patyriminiame savaitgalyje „Išdrįsk sustoti“, kuris vyks Birštone spalio 12 dieną.

– Vyrauja saviugdos kryptis, kuri sako gyvenimui sakyti „taip“, priimti naujas patirtis, neužkirsti kelio naujoms galimybėms. Ką tai reiškia kiekvieno žmogaus gyvenime?

– Tiesa ta, kad mes jau turime visas galimybes, mes jau gyvename gausoje, tik mūsų „užsispyręs“ protas dažnai to nenori matyti. (šypsosi) Kai tampame atviresni pasauliui, pradedame matyti, girdėti ir daryti dalykus, kurie anksčiau nebuvo mūsų akiratyje (nors realiai tam jau ir seniau turėjome visas sąlygas, tik to nesupratome, nebuvome tam pasiruošę). Panašiai, kaip filme „Jis sako Taip“ („Yes, Man“), kur Jim Carrey vaidina pasyvų vyruką, po motyvuojančio seminaro nusprendusį viskam sakyti „taip“. Tuomet jo gyvenimas tapo daug spalvingesniu ir linksmesniu, nes jame atsirado vietos naujiems žmonėms, nuotykiams ir atradimams. Toks įsipareigojimas atnešė ir kuriozinių situacijų, nes net į kvailus/ nepriimtinus pasiūlymus teko sureaguoti teigiamai. Iš kitos pusės – toks apsisprendimas labai daug pasako apie mus pačius. Pavyzdžiui, savęs galime nuolat paklausti: kodėl tokias situacijas ar žmones pritraukėme į savo gyvenimą? Ar galime iš to ko pasimokyti? Žinoma, bet kokiu atveju eksperimentas sakyti „taip“ gali atnešti daug įdomios ir vertingos patirties, jei į viską žvelgsime kaip į galimybę geriau save suprasti.

Lektorė Raminta Girdvainė [foto: Kersti Niglas]
– O realiam gyvenime ar teko sutikti žmonių, kurie viskam sakytų „taip“?

– Pažįstu žmonių, kurie sau pasižadėję į visus gaunamus pasiūlymus atsakyti „taip“. Jų aktyvumas, pozityvumas, laisvumas ir pasiekimai tikrai įkvepia! Toks besąlygiškas visko priėmimas, ar tai būtų naujos pažintys, projektai, užsakymai ar savanorystė, atveria didžiules galimybes. Kaskart įsipareigoję, jie lipa iš komforto zonos, todėl sąmoningumas auga didžiuliu greičiu, o baimės paliekamos kažkur toli. Taip nuolat vyksta kūryba ir dalyba. O jų paklausus, ar nebūna taip, kad jaustųsi pernelyg apsikrovę įsipareigojimais ir to gailėtųsi – jie visad šypsosi. Kaip patys pasakoja, tuomet jie leidžia viskam išsispręsti savaime ir taip pasinaudoja galimybe ugdyti savo valią ar įgyti įdomios patirties.

– Yra žmonių, kurie nemoka pasakyti „ne“. Kaip suprasti, kada toks elgesys teisingas, o kada verčiau jį keisti?

– Labai svarbu suprasti savo ir kitų motyvus. Pasvarstykite ar su jumis elgiamasi geranoriškai, ar kiti jumis naudojasi, prašydami pagalbos? Ar lengvai galite pasakyti „taip“ kito žmogaus prašymui? Ar esate nuoširdus? Ar tai darote vedami baimės, kad jus gali atstumti?

Gali būti, kad žmogus, nuolat sutinkantis su kitų prašymais, turėjo ankstesnių patirčių, kuomet suprato, kad jam naudingiau sakyti visiems „taip“, nes kažkas jį vaikystėje atstūmė už pasakymą „ne“, o gal buvo nuolat giriamas už įtikimą aplinkai, buvimą geru/ai. Tačiau vertinant aplinkybes dabartyje, jos jau būna pasikeitusios, o ankstesnis elgesys – išmoktas ir kartojamas.

– Kodėl taip sunku pasakyti „ne“? Kas už to slepiasi?

– Negalėjimas ar nemokėjimas pasakyti „ne“ dažniausiai yra susijęs su santykiais. Tad tiems, kam svarbu patikti/įtikti kitiems, būti geram/-ai, labai sunku pasakyti „ne“. Taip yra todėl, kad jiems atrodo, jog atsisakę kitų žmonių prašymų ar pasiūlymų, gali juos įžeisti ar net supykdyti. Dėl to kyla grėsmė ir baimė būti atstumtiems ir nemylimiems, tad tokiu atveju žmonės gali būti labiau linkę savo norus nustumti į šalį ir daryti tai, ko reikalauja ar nori kiti. Ignoruojant save, viduje toks žmogus gali išgyventi vidinį konfliktą, bet dėl įpročio ir didelės baimės jis gali ir toliau visiems priverstinai sakyti „taip“. Dėl to, jei tik žmogus pabandytų išlipti iš to rato, pamatytų, kad atsisakymas suteikti pagalbą, įgyvendinti prašymą neapibrėžia koks esi žmogus. Be to, tu nieko neprivalai, tuo labiau, jei to nenori.

Siūlyčiau išbandyti realybėje ir pasitikrinti ar jūsų baimės pasitvirtina. Ar pasakius „ne“ žmogus nuo jūsų nusisuko? Ar nuo to suprastėjo jūsų įvaizdis? Ar dėl to tapote blogesniu žmogumi? Tuomet pagalvokite apie autoritetus ir žmones, kuriuos gerbiate. Ar jie tikrai visiems sako „taip“? Ir jie vis tiek yra jūsų autoritetai?..

Jei tikrai kažko nenorite, pasakykite „ne“ ir pasistenkite išbūti su tais jausmais, tokiais kaip savigrauža ir kaltė. Stenkitės ramiai atlaikyti kito žmogaus reakciją, nes kartais kiti pernelyg įpranta prie mūsų geranoriškumo, tad kitoks jūsų elgesys gali juos nustebinti.

– Koks „ne“ jūsų gyvenime buvo reikšmingiausias?

– Prieš daugiau nei 4 metus aš pati gavau didelį „ne“, nes buvau netikėtai atleista iš tuometinio darbo. Tai buvo stiprus sukrėtimas, kuris paskatino permąstyti, kas aš esu ir ko noriu iš gyvenimo. Taip pat buvo puiki proga geriau suprasti ir pažinti save bei išbandyti kažką naujo. Tuo metu pasakiau „ne” visiems tuo metu atėjusiems darbo pasiūlymams komunikacijos ir marketingo srityje, ir nusprendžiau pakeisti profesiją bei pradėti dirbti savarankiškai – mokytis koučingo, vesti mokymus, lektoriauti. Tokiu būdu aš ėmiau gilinti žinias ir kompetencijas saviugdos srityje, pati daug dirbau su savimi ir taip augau kaip specialistė bei asmenybė. Įdomu tai, jog šiai dienai mano darbe vėlgi pilna komunikacijos ir man ji puikiai sekasi, tik tai darau kiek kitaip ir kitoje srityje. Vėlgi, anksčiau įgyta renginių organizavimo patirtis ir ten atrastos pažintys, virtusios draugyste, taip pat puikiai pasitarnavo, nes jų dėka gimė pokyčių iniciatyva „Išdrįsk pradėti“. Tad tie „ne“ buvo reikalingi tam, kad tapčiau tuo, kas esu šiandien. Dėl to, už visą patirties bagažą ir sąmoningumą esu be galo dėkinga būtent tuometiniams sprendimams.

– Kaip atrasti balansą tarp „taip“ ir „ne“?

– Balansas tarp „taip“ ir „ne“ yra tada, kai jaučiame, jog gyvename pagal savo vertybes, jaučiame vidinę ramybę, puoselėjame sveikus lygiaverčius santykius su aplinkiniais, kai mūsų nepersekioja baimės, kaltės jausmas ar apgailestavimai dėl to, kas (ne)padaryta. Dažnai tikruosius atsakymus sunku apčiuopti, tačiau kaskart priimant sprendimus verta save stebėti ir kelti klausimus: kaip aš jaučiuosi, ką mąstau, kada norisi pasielgti automatiškai? Tuomet verta paklausti savęs: „kodėl aš taip reaguoju? Kas man yra svarbu? Ko aš išties noriu?“.

Taip savianalizės ir savęs tobulinimo tikslais, galima ir paeksperimentuoti – pasielgti kitaip nei įprasta ir stebėti, kas iš to išeis. Pavyzdžiui, jei visada atsisakote išbandyti naują patiekalą restorane, nes turite įsitikinimą, kad jums nepatiks maistas, tuomet reiktų 5 kartus iš eilės užsisakyti vis kitą maistą ir įvertinti bei padaryti išvadas, kiek ta nuostata buvo teisinga ir pasiteisino. Tai puiki galimybė ugdyti savo lankstumą ir atrasti visą aibę skirtingų pasirinkimų galimybių.

Jei man sunku pasakyti „ne“ kitų žmonių prašymams, sutariu su savimi, kad bent keletą dienų pamėginsiu tai padaryti. Ir stebiu, ar tikrai aš tampu tokia didele „blogiete“ (kaip įsivaizduoju), jei pasakau „ne“? Ar tikrai su manimi niekas nebenori bendrauti? Dažniausiai tokios mūsų baimės nepagrįstos. Svarbu pačiai sau atsakyti, kuriose srityse patiriate daugiausia iššūkių ir kaip tai susiję su „taip“ ar „ne“ sakymu. Gali būti, kad kažkas per dažnai sako „taip“, tad jaučiasi, jog pameta save ir „išsitaško“. Tačiau kažkas visko baiminasi ir atmeta visus pasiūlymus, kai kiti iš tokių iššūkių pasimoko ir atranda save darbiniuose santykiuose, tampa finansiškai laisvi ir pan.

– Kokie būtų jūsų patarimai, padedantys atrasti balansą tarp „taip“ ir „ne“?

1. Pasidarykite inventorizaciją – kuriose gyvenimo srityse norėtumėte sakyti daugiau „taip“, kuriose –„ne“.
2. Gavę pasiūlymą, neskubėkite atsakyti įprastu būdu – apgalvokite, kaip sureaguoti iš tiesų norėtumėte.
3. Supraskite savo motyvus, norus, vertybes – ką konkretus elgesys jums turėtų atnešti, ar sakydami „taip“/ „ne“ jūs to pasieksite. Taip pat – kokias pasekmes patirsite, jei pasielgsite priešingai.
4. Eksperimentuokite, išbandykite savo naują elgesį praktikoje, patyrinėkite rezultatus ir apdovanokite už tai save.
5. Eksperimentus darykite pradėdami nuo mažų dalykų, kur didžiausia tikimybė patirti sėkmę (sakyti „ne“ galit pirmiausia pasitreniruoti parduotuvėje, o tik paskui namuose ar darbe).
6. Stiprinkite savivertę ir pasitikėjimą savimi – tai leis drąsiau priimti sprendimus ir juos iškomunikuoti pasauliui. Iš kitos pusės – iššūkiai sakyti „taip“ ir „ne“ taip pat jus labai pastiprins.

Parengė Rasa Vilnienė

Ramintą Girdvainę  gyvai išgirsite spalio 12 d. Birštone, patyriminiame savaitgalyje „Išdrįsk sustoti”, kuriame ji ves praktinį seminarą tema „Kaip pasakyti ne ir nubrėžti aiškias ribas“. Daugiau informacijos čia!

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here