Rengiamas naujas pagalbos modelis vaikams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų

4

smm

Švietimo ir mokslo ministerijoje sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė rengia naują sisteminį modelį, skirtą emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Siūloma, kad vaikas gyventų šeimai artimoje aplinkoje, prižiūrimas suaugusiojo asmens, lankytų įprastą mokyklą, jam būtų teikiama maksimali sveikatos priežiūros pagalba ir kitos reikalingos paslaugos. Ir tik išskirtiniais atvejais vaikas galėtų būti ugdomas atskirame centre. Nauja pagalbos struktūra turi būti parengta iki gruodžio 15-osios.

„Dirbkime efektyviai, sparčiai, bendradarbiaukime įvairios institucijos, kad šiems vaikams būtų sukurta prieinamesnė, paveikesnė pagalbos sistema, negu yra dabar”, – sakė darbo grupei pirmininkaujanti švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Darbo grupės nariai, kuriantys naują sistemą, laikosi pagrindinių principų: profesionali specialistų pagalba vaikui turi būti teikiama kuo arčiau gyvenamosios vietos, kuo mažiau vaikų ir kuo trumpesnį laiką jie turi praleisti atskiruose, uždaruose centruose, pvz., kaip buvusiame centre Švėkšnoje.

Didesnėse savivaldybėse siūloma steigti pagalbos išteklių centrus. Tai būtų įstaiga, kurioje profesionalūs specialistai teiktų intensyvią trumpalaikę pagalbą vaikams, turintiems elgesio ir emocinių sutrikimų. Viena iš centro paslaugų – sudarytos mobiliosios specialistų komandos atvažiuotų teikti pagalbą į tą mokyklą, kurioje vaikas mokosi, ir tai leistų išvengti ilgalaikio vaiko izoliavimo nuo jam įprastos aplinkos. Specialistai kalbėtųsi su mokytojais, tėvais, stebėtų vaiką jo natūralioje aplinkoje, konkrečiau nustatytų jo netinkamo elgesio priežastis, o pagalba būtų efektyvesnė.

Centre taip pat būtų teikiamos dienos paslaugos. Vaikai, mažesni galbūt su tėvais, galėtų atvykti į centrą visai dienai, jiems būtų teikiama kompleksinė specialistų pagalba, taikomos įvairios terapijos rūšys. Specialistai taip pat stebėtų vaiką, galėtų išsiaiškinti jį provokuojančias situacijas. Pvz., jei vaikas nemėgsta kitų žmonių prisilietimų, itin dirgliai reaguoja, mokykloje tai gali išprovokuoti didelį konfliktą, nors abi pusės net nenumanys, dėl ko taip atsitiko. Kai panašios situacijos bus atpažintos ir išsiaiškintos, vaikai išmoks savidrausmės ir savikontrolės, ims geriau pažinti save.

Tokį dienos centrą vaikas su tėvais lankytų iki 8 savaičių, kad specialistams užtektų laiko išanalizuoti jo elgesį, padaryti išvadas ir suteikti pagalbą.

Centro specialistai taip pat vestų seminarus tėvams, kaip ugdyti elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius vaikus.

Kita specifinė grupė vaikų – tai vaikai, kurie elgesio sutrikimų turi dėl galvos traumų ar kitokių organinių smegenų pakitimų. Šiems vaikams turėtų būti skirti uždaresni, tačiau kitokio tipo, nei buvęs Švėkšnoje, centrai. Vaikas tokiame centre būtų ugdomas ir gydomas ne ilgiau kaip 2 metus, o gydymas vaistais taikomas tik kraštutiniu atveju. Dviejų metų užtektų, kad vaikui, kuriam padėtų įvairi terapija, susiformuotų prieraišumas, pozityvesnis elgesys.

Naują pagalbos modelį, remdamasis Norvegijos patirtimi, pristatė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras [SPPC].

Dabartinė pagalbos vaikui sistema turi trūkumų, kadangi kiekvienoje savivaldybėje esančių įvairių institucijų ir tarnybų specialistai nėra pasirengę darbui su šia išskirtine vaikų grupe, be to, specialistai atlieka ir daugybę kitokių darbų, ne tik konsultuoja vaikus ir tėvus. Psichologas dažnai dirba net ne visu etatu, jo specializacijos sritis gali būti visai kitokia, negu reikia konsultuojant elgesio ir emocinių sutrikimų turinčius vaikus. Teisingai diagnozuoti tokius sutrikimus problematiška visame pasaulyje. Tačiau patirtis rodo, kad kuo anksčiau tokie sutrikimai aptinkami, paprastai iki 4 ar 7 vaiko metų, tuo didesnė tikimybė, kad toks vaikas sėkmingai integruosis į mokyklos gyvenimą ir jo elgesys nekels problemų. Lietuvoje elgesio ir emocijų sutrikimų kasmet nustatoma apie 400 vaikų.

Šaltinis smm.lt

Dalintis:

4 COMMENTS

  1. Ar nebus tik dar vienos institucijos įsteigimas. Ir dar vieni stebėtojai ant mokytojų galvos, o pagalba nulinė. Kokias dabar gaunam rekomendacijas iš Pedagoginės psichologinės tarnybos „Pritaikyti bendrąsias ugdymo programas. Teikti logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalbą. Vertinimą karoti 4 klasėje. Palaikyti teigiamus emocinius santykius su moksleiviu.Sukurti tiksliai struktūruotą aplinką.Parinkti užduotis atitinkančias mokinio gebėjimus ir t.t.“ Tą patų gali pasakyti ir ugdymo įstaigose dirbantys specialistai. Manau, norint užtikrinti tinkamą specialiųjų poreikių vaikų integraciją, reikia steigti ne konsultuojančias institucijas, bet didinti ugdymo įstaigose dirbančių specialistų skaičių. Dabartinės vaikų normos specialistams ryškiai per didelės, nuo ko kenčia pagalbos kokybė. Konsultantas – stebėtojas pastebės, pakonsultuos pedagogus, tėvus, bet jis nebus atsakingas už darbo su vaiku rezultatą. Už viską vėl bus atsakingas pedagogas. Manau, kad daugumos ugdymosi įstaigose dirbančių specialistų kompetencija yra pakankama. Daugelis galėtų pakonsultuoti PPT dirbančius specialistus, nes jie ne tik vertina vaiko gebėjimus ir sunkumus, bet ir teikia korekcinę pagalbą. O PPT specialistai atlieka tik vertinimą, o vaikui pagalbos neteikia. Taigi, kuo daugiau specialistų, dirbančius su vaiku, o ne stebinčių ir konsultuojančių. Užtenka ponų ant pedagogų galvų, kurie, įsidarbinę tokiose įstaigose pasako „dabar aš žmogus“. Ar neužtenka dabar egzistuojančių tarnybų PPT, SPPC, Vaiko raidos centras, Ankstyvosios korekcijos centrai? Mielieji, teikit tiesioginę pagalbą vaikams ir mažiau stebėkit bei konsultuokit. Prikonsultavot jau pakankamai…

  2. Ar nereiktų pasidomėti projektu „Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas“(projekto kodas Nr. VP3-2.2-ŠMM-09-V-01-001)? Tame projekte buvo įgyvendinta visa tai, ką turėtų iš naujo kurti tarpinstitucinė darbo grupė. Yra įsteigti 4 centrai, teikiantys pagalbą vaikams, turintiems EES, autistukams ir pan. Darbo patirties centrų komandos ėmė iš užsienio panašių centrų, kurie sėkmingai dirba daugelį metų. Kam iš naujo kurti dviratį? Teigti, kad jie dirba neefektyviai, nėra pagrindo. Švėkšnos skandalą sieti su tuo, kad centras neteikė vaikams reikiamos pagalbos taip pat nėra pagrindo.
    Pritariu tam, kad gana tų centrų. Geriau daugiau specialistų mokyklose ir net tuose centruose, kurie jau funkcionuoja. Papildomų specialistų etatų mokyklose neduoda, bet kalba apie tai, kad turime siekti sėkmingos vaikų integracijos jose. Bet specialistų reikia praktikų, o ne teoretikų. Vaikų psichiatrų trūkumas skirtinguose regiuonuose, bet apie tai nekalba. Kurs geriau centrus, kuriuose negalės vaikams užtikrinti visokeriopos pagalbos.

Komentuoti: Anonimas Cancel reply

Please enter your comment!
Please enter your name here