Kartais geriausias problemų sprendimo būdas – pakilti virš jų, pažiūrėti į save, gyvenimą iš paukščio skrydžio. Pabūti tarp dangaus ir žemės – tai būsena, kurią galime patirti kiekvienas ir tam mums duoti sparnai – mūsų giluminiai jausmai, giluminis siekis tapti geresniais, giluminis troškimas kartu su kitais sugrįžti ten, kur mus myli ir laukia. Jūsų laukia ir asmenybės augimo grupės.

Galite pasirinkti vieną iš dviejų grupių:
trečiadieniais 18:30 – 20:00,
ketvirtadieniais 18:30 – 20:00
Grupės pradžia rugsėjo mėn., susitikimai vyks iki 2018 birželio mėn.
Susitiksime vieną kartą į savaitę. Grupėje 6-12 žmonių.
Vieno grupės susitikimo kaina – 7 Eur

Artėja rugsėjis, naujų mokslo metų pradžia. Man tai primena visą tą nemažą gyvenimo dalį, skirtą mokymuisi, visus tuos metus praleistus mokykloje, vėliau – universitete. Ir ko tik mes nesimokėme, ko tik nestudijavome mokyklose, kolegijose, universitetuose: matematika, fizika, chemija, istorija, gimtoji ir užsienio kalbos… Tyrinėjome pasaulio sandarą, savybes, tik savęs pažinimą kažkodėl vis atidėdami į šalį. Nežinau, kaip jums, bet man atrodo, kad pažinti save yra svarbiau, nei išorinį pasaulį. Juk neatsakę į klausimą „kas aš esu?“ mes galime būti tik gerai išsilavinę robotai. O robotų, kad ir kokio aukšto intelekto jie būtų, esmė yra vykdyti šeimininkų komandas. Gal ateis laikas ir vaikai  pirmiausia bus mokomi pažinti save, o paskui – jau viso kito. Na, o kol kas mes, suaugę, turime patys pasirūpinti savęs pažinimu ir pradėti šį kelią į save niekada ne vėlu, kol gyvename, kol mumyse žiburiuoja smalsumo, permainų ugnelė.

Savęs pažinimas yra neatsiejama asmenybės augimo dalis. Brandi asmenybė – tai gerai save pažįstantis žmogus. Geras savęs pažinimas – tai ne gera atmintis, ne psichologinės žinios, ne mokėjimas padaryti įspūdį kitiems. Tai yra pajautimas ir supratimas, kas vysta manyje dabar, kokios mintys, emocijos yra dabar, kodėl jos būtent tokios. Tai pirmiausia praktinis pažinimas, kai mes pažįstame save dėka savistabos, taip pat tyrinėdami, kaip mes veikiame kitus. O praktinis pažinimas įgyjamas pirmiausia per praktiką, per konkretų darbą su savimi, kai mes teorines tiesas patikriname savyje. Taigi, savęs pažinimas yra mokykla, kurioje šalia teorinių žinių yra daug praktikumų, namų darbų, laboratorinių, reprezentacijų.

Toliau pristatysiu vieną iš savęs pažinimo mokyklų – asmenybės augimo grupes.

Pirmiausia tai nedidelis žmonių ratas, komanda. Grupėje būna iki 12 žmonių, susiformavęs žmonių ratas išlieka tas pats visą grupės gyvavimo laiką. Grupėje yra keletas paprastų taisyklių. Tai atvirumas, nuoširdumas, konfidencialumas, atsakingumas. Visus grupės narius vienija vienas tikslas – tapti brandesne asmenybe. Pradedame grupę paprastai nuo pasidalinimo savo problemomis, sunkumais. Mokytis spręsti savo problemas, įveikti sunkumus yra neatsiejama asmenybės augimo dalis, todėl padedame vieni kitiems įveikti sunkumus visą grupės gyvavimo laiką. Nors man atrodo, kad grupėje svarbiausia ne problemų sprendimas, o atsirandantis ryšys tarp grupės narių. Galite paklausti, kuo skiriasi ryšys tarp grupės narių nuo draugų ar bendraminčių susibūrimo? Kad ryšys, bendravimas taptų gydančiu, padedančiu augti, svarbu yra vienijanti žmones idėja, tikslas. Man atrodo, kad tikslas tapti brandesne asmenybe yra kilnus ir doras. Kilnus tikslas žmonių grupėje ar komandoje padeda įveikti tarpusavio skirtumus, atrasti bendrumus, neleidžia kartais kylantiems nesutarimams sugriauti bendrumą ir komandinį darbą. Čia kaip ir gyvenime – visus sunkumus įveikia tie, kurie turi kilnų tikslą, jaučia savo gyvenimo prasmę. Matau šias grupes kaip jungtį tarp psichologinio gydymo ir dvasinių praktikų, jogos mokyklų.

Psichologiniame psichoterapiniame gydyme dažnai perdėtai koncentruojamasi į psichologines žmogaus problemas, jos per daug sureikšminamos, nuolatinis psichologinių problemų analizavimas padeda tik iš dalies, atsiranda pavojus užstrigti nesibaigiančių problemų analizėje. Iš kitos pusės, jogos ir meditacinių praktikų mokyklos dažnai linkusios ignoruoti tas psichologines problemas, su kuriomis žmogus susiduria kasdienybėje ir ta pakili nuotaika, atsiradusi praktikos metu, greitai išblėsta grįžus į kasdienybę. Kažin ar galime patekti į aukštesnes sferas, dvasinį pasaulį su neišspręstų psichologinių problemų našta, kaip ir susikoncentruodami tik į psichologinių problemų sprendimą galime tapti tik tobulai problemas sprendžiančiais robotais ir ne daugiau. Taigi asmenybės augimo grupėje mes pradedame nuo psichologinių problemų sprendimo, tačiau ties tuo nesustojame, kiek išsilaisvinę nuo psichologinių problemų, einame tolyn, link gyvenimo prasmės paieškų, link dvasinių išgyvenimų. Galite paklausti – kam reikia ieškoti kažko daugiau, juk daugumai pakaktų atsikratyti juos slegiančių problemų? Vis labiau įsitikinu, kad jei žmogus neieško kažko daugiau, tik nori susikurti patogų gyvenimą, problemos grįžta. Ir priešingai, žmogus ieškodamas gyvenimo prasmės, siekdamas asmenybės brandos, problemas išsprendžia pats, dažnai be didesnių pastangų.

Grupėje mums padeda keistis tarpusavio pasitikėjimas. Ši savybė – mokėjimas pasitikėti kitais, man atrodo, per daug ignoruojama. O juk be jos neįmanomas giluminis atsipalaidavimas, galite metų metus medituoti, daryti jogą, lankytis pas psichologą, bet jei neišmoksime pasitikėti kitais ir savimi, rezultatų nebus. Atrodo, kad nepasitikėjimas apėmęs mus visus- darbdaviai nepasitiki darbuotojais, darbuotojai- darbdaviais, tėvai nepasitiki vaikais, sutuoktiniai- vienas kitu, skirtingų tikėjimų žmonės žiūri vienas į kitą įtariai. O juk nepasitikėjimas kitu  yra pasąmoninis pasiūlymas jam jus apgauti, pasielgti su jumis nedorai. Mes galime pastūmėti kitą būti doru ar apgauti jus. Jei galvosime, kd šis žmogus gali mus apgauti, tai kitas žmogus pasąmonėje tai priims, kaip pasiūlymą jus apgauti. Aišku, ar pasinaudos jis šiuo pasiūlymu, priklausys nuo žmogaus, nuo jo asmenybės brandos, bet taip galvodami mes tikrai padidiname šansus būti apgautiems. Grupėje esantis nuoširdumas, atvirumas neleidžia formuotis tokioms pasąmoninėms įtakoms. Grupėje apsijungusių žmonių jėga didėja dešimteriopai, bet tik tada, kai išmokstame pasitikėti vieni kitais. Pasitikėti mokomės pirmiausia atvirai išsakydami savo abejones, bendraudami tiesiogiai, atvirai, o ne su savo susikurtais vienas kito įvaizdžiais. Dar viena priežastis, kodėl svarbu pasitikėti kitais yra ta, kad pasitikėdami kitais, mes mokomės pasitikėti ir savimi. Dabar populiaru sakyti: pasitikėk savimi, būk savimi, tačiau kas ta savastis, tas aš? Ar pasitikėti savo mintimis? Ar emocijomis? Gal norais? Juk visa tai permaininga, nuolat keičiasi. Man atrodo, kad pasitikėti turime tuo savyje, kas mus jungia su kitais, o ne skiria. Juk mintys, emocijos, norai dažniausiai yra tai, kas mus atskiria. Grupėje mūsų tikslas yra tarp visų mūsų minčių, emocijų, norų atrasti ir puoselėti tai, kas mus jungia, tai – mūsų nuoširdumas, dosnumas, geranoriškumas, sąžiningumas, giluminis artumo jausmas. Ir tai yra puiku- būti dalimi visumos ir tuo pat metu išlikti savimi, ne paklusti grupei, bet papildyti ją, ne įrodinėti savo tiesą, o jausti palaikymą ir supratimą, kuris yra pirma žodžių…

Kviečiu ateiti ir patirti patiems!
Remigijus Stripeikis
www.gyvenkimegeriau.lt

Prieš grupę vyksta nemokamas individualus susitikimas su kiekvienu grupėje ketinančiu dalyvauti žmogumi.
Registracija ir informacija el. paštu: remisst@gmail.com arba mob. tel. +370 614 97755

loading...