Rojus ir pragaras

Hans Eiskonen / Unsplash.

Pateko žmogus į rojų. Dairosi, o ten visi gyventojai šypsosi, vaikšto laimingi, gerai nusiteikę, bet šiaip – viskas aplink kaip įprastam gyvenime. Pasibuvo, pasižvalgė, patiko. Sako jis angelui:

– Klausyk, įdomu, o kaip gi ten tada pragare? Ar galima nors viena akimi pamatyti?
– Gerai, eime, parodysiu.

Ateina jie į pragarą. Žmogus žiūri, o ten, iš pirmo žvilgsnio, viskas lygiai taip pat kaip ir rojuje; tas pats įprastinis gyvenimas, tik vietiniai visi pikti, suirzę, nelaimingi, matosi, kad jiems čia blogai. Sako jis angelui:

– Čia juk viskas lygiai taip pat, kaip rojuje! Kodėl jie visi tokie nelaimingi?
– O todėl, kad galvoja, jog rojuje geriau.

Share Button

You may also like...

7 komentarai

  1. daiva parašė:

    gincytinas dalykas …, bet kad optimistai laimingesni tai faktas…

  2. Saulius parašė:

    del rojaus tai nezinau ar jis egzistuoja,o jeigu yra pragaras,tai manau kad jis cia,kur gyvename mes,tiesiog pragare,kaip ir visur kitur,nera lygybes,todel vieniems geresnes salygos,kitiem blogesnes,o apsoliuti laime tik pamiseliu namu gyventoju sirdyse.

    • to saulius parašė:

      jeigu tamstai taip blogai ir jautiesi gyvendamas lyg pragare tai gal nesaikankik …turesi bent galimybe isitikint ar rojus yra

  3. Linas parašė:

    Tikiuosis ateis tas laikas kai religija ,bus pripazinta zalinga zmogaus psichikai ,as del savo problemu butent kaltinu krikscioniska auklejima . Dieva sukure zmogus , o kas zmogu ne musu problemos ,kaip ir rojus pragaras …

  4. silverijus parašė:

    Kokios problemos, Linai…

  5. KAZKAS parašė:

    linai nenusisnekek dievas sukure zmogus o ne zmogus dieva ! jei netikesi patektsi i pragara !

  6. Irena parašė:

    Na, kažkur skaičiau panašią istoriją, ten taip pat sąlygos buvo vienodos. Pragare visi sėdėjo prie apskrito stalo su ilgais šaukštais, stalo viduryje buvo dubuo su maistu, bet visi buvo alkani, nes maistą pasiekti galėjo, o į burną negalėjo įdėti, o rojuje – pasėmę maistą maitino tą, kuris už stalo prieš jį sėdėjo, nes šaukšto koto ilgis buvo kaip tik, todėl visi buvo sotūs ir laimingi ;) O Linui norėčiau pasakyti, jog dėl to, kad jis netiki Dievo buvimu, nereiškia, kad Jo nėra… :) O Dievas, Linai, vis vien tamstą labai myli, net jeigu jūs jį ir neigiate…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.