Rojus ir pragaras

7

Pateko žmogus į rojų. Žiūri, ten visi žmonės šypsosi, vaikšto laimingi, gerai nusiteikę, o šiaip – viskas aplink kaip įprastam gyvenime. Pavaikščiojo, pasidairė, patiko. Sako jis angelui:

– Klausyk, įdomu, O kaip gi ten tada pragare? Ar galima nors viena akim žvilgtelėti?
– Gerai, eime, parodysiu.

Ateina jie į pragarą. Žmogus žiūri, o ten, iš pirmo žvilgsnio viskas lygiai taip pat kaip ir rojuje; tas pats įprastinis gyvenimas, tik žmonės visi pikti, suirzę, nelaimingi, matosi, kad jiems čia blogai. Sako jis angelui:

– Čia juk viskas lygiai taip pat, kaip rojuje! Kodėl jie visi tokie nelaimingi?
– O todėl, kad galvoja, jog rojuje geriau.

Dalintis:

7 COMMENTS

  1. del rojaus tai nezinau ar jis egzistuoja,o jeigu yra pragaras,tai manau kad jis cia,kur gyvename mes,tiesiog pragare,kaip ir visur kitur,nera lygybes,todel vieniems geresnes salygos,kitiem blogesnes,o apsoliuti laime tik pamiseliu namu gyventoju sirdyse.

    • jeigu tamstai taip blogai ir jautiesi gyvendamas lyg pragare tai gal nesaikankik …turesi bent galimybe isitikint ar rojus yra

  2. Tikiuosis ateis tas laikas kai religija ,bus pripazinta zalinga zmogaus psichikai ,as del savo problemu butent kaltinu krikscioniska auklejima . Dieva sukure zmogus , o kas zmogu ne musu problemos ,kaip ir rojus pragaras …

  3. Na, kažkur skaičiau panašią istoriją, ten taip pat sąlygos buvo vienodos. Pragare visi sėdėjo prie apskrito stalo su ilgais šaukštais, stalo viduryje buvo dubuo su maistu, bet visi buvo alkani, nes maistą pasiekti galėjo, o į burną negalėjo įdėti, o rojuje – pasėmę maistą maitino tą, kuris už stalo prieš jį sėdėjo, nes šaukšto koto ilgis buvo kaip tik, todėl visi buvo sotūs ir laimingi ;) O Linui norėčiau pasakyti, jog dėl to, kad jis netiki Dievo buvimu, nereiškia, kad Jo nėra… :) O Dievas, Linai, vis vien tamstą labai myli, net jeigu jūs jį ir neigiate…

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here