Ruošiamos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisos, kuriose numatoma priverstinio gydymo galimybė

0

 

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad netrukus bus nustatytos taisyklės dėl priverstinio psichikos sutrikimų turinčių žmonių gydymo.

Pagal šiemet priimtą įstatymą tai daryti be teismo leidimo galima ne ilgiau kaip tris paras. Ministerija viliasi, kad taisyklės turėtų padėti užtikrinti žmogaus teises, nors, pasak specialistų, priverstinis gydymas pažeidžia šias teises. Psichiatrai sutinka su ministerija, kad priverstinių priemonių griebtis tam tikrais atvejais būtina, bet tikina, kad kiekvienas atvejis individualus, todėl taisyklės, reguliuojančios psichiatrų darbą, gali sukelti dar daugiau sumaišties.

Kasdien į Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybą ateina iki 30 žmonių, sergančių šizofrenija, turinčių bipolinį ir kitų psichikos sutrikimų. Ateinantys spalvina mandalas, gamina maistą, bendrauja su kitais, tačiau kartais iškyla saugumo problemų.

„Yra ir tokių atvejų kraštutinių, nes tas žmogus neadekvačiai elgiasi, jis nebesuvokia savo elgesio veiksmų ir jis gali griebtis bet kokiu momentu, kai jam užeina šitas paaštrėjimas ir priepuolis psichikos ir yra buvę ir čia pas mus, kad mes jau kvietėmės ir policiją ir greitąją, nes tiesiog turime būti apsaugoti darbuotojai ir šalia esantys žmonės“, – sako socialinė darbuotoja.

Sveikatos apsaugos ministerija vienodina taisykles, pagal kurias psichikos sutrikimų turintys žmonės, negalintys vertinti savo interesų ir patys paprašyti pagalbos, galėtų būti priverstinai guldomi į ligoninę ir gydomi.

„Maksimaliai žiūrint į žmogaus teises, kad nepažeidžiant, tai yra būtent aiškiai reglamentuojama, kaip tokiais atvejais turi būti elgiamasi ir tai bus dokumentas, kurio griežtai turės prisilaikyti, todėl ,kad kiekvienu atveju čia jau įsijungia ir sveikatos priežiūra ir socialiniai darbuotojai ir šeima, ir artimieji, ir teisėsauga be jokios abejonės ir teismai pasijungia į šitą visą procesą“, – sako viceministras Algirdas Šešelgis.

Kai psichikos sutrikimų turintys žmonės lieka vieni be artimųjų ir kelia grėsmę sau bei aplinkiniams, sunku juos įkalbėti gydytis. Kartais tai padaryti sunku ir jei yra artimųjų. Pagal šiemet priimtą įstatymą, be teismo leidimo sergantį žmogų galima priverstinai gydyti ne ilgiau kaip tris paras. Specialistai tikina, kad tokie priverstiniai veiksmai – žmogaus teisių pažeidimas.

„Lietuva turėtų vadovautis neįgaliųjų teisių konvencija, kurią ratifikavo, tai nesutampa su neįgaliųjų teisių konvencijos normomis ir yra žmogaus teisių pažeidimas, bet mes matome situaciją Lietuvoje, kai dar net nėra sukurta paslaugų , kurios būtų pateiktos kaip alternatyva priverstiniam hospitalizavimui, pavyzdžiui, mobilios krizių komandos ir pan. Tai šiuo momentu, sakyti, kad mūsų tikslas atsisakyti priverstinio hospitalizavimo nėra realu, tačiau mūsų kaip šalies tikslas yra mažinti priverstinio hospitalizavimo mastus“, – „Psichikos sveikatos perspektyvų“ atstovė.

„Jau dabar yra visos pataisos padarytos, buvo daug ginčų ten ar per dvi ar per tris dienas ten, bet čia jau yra praeitas etapas, įstatymas yra jau sausio mėnesį priimtas, tai kad taip belieka juo remiantis dabar patikslinti pačius veiksmus“, – sako sveikatos apsaugos viceministras.

Psichiatrų teigimu, tokios taisyklės reguliuos jų darbą, todėl sukels dar daugiau sumaišties, nes kiekvienas atvejis – individualus.

„Nelabai aišku, kokia bus tos tvarkos struktūra. Daugelyje pasaulio šalių yra pasitikima gydytojų specialistų gebėjimu nustatyti diagnozę ir taip pat teismo sprendimu gebėti įvertinti asmens interesus. Tai tokių ypatingų tvarkų, smulkmeniškų tvarkų, jeigu jos bus , tai jos gali apsunkinti negu palengvinti pacientams gydymo prieinamumą“, – teigia Psichiatrų asociacijos valdybos narė.

Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas su naujomis taisyklėmis turėtų įsigalioti nuo gegužės pirmosios. Psichikos negalią Lietuvoje turi apie 28 tūkstančius žmonių.

Urtė Korsakovaitė | LRT.lt
Iliustracija: GDJ / pixabay.com

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here