Woman guiltily eating --- Image by © Gerhard Steiner/CORBIS
© Gerhard Steiner/CORBIS

Daug žmonių maistu stengiasi užpildyti ne tik skrandį, bet ir emocinę (dvasinę) tuštumą. Kalba eina apie tuos, kurie valgo dėl to, kad jaučiasi vieniši, kurie neturi su kuo pasidalyti savo įspūdžiais ir mintimis, papasakoti apie svarbius įvykius, rašo psychologies.ru.

Šis reiškinys žinomas emocinio alkio (kartais jis dar vadinamas nerviniu alkiu) pavadinimu. Kaip galimas jo priežastis mokslininkai įvardija nerimą, nepasitenkinimą, vienatvę, nuobodulį, pyktį… Siekdamas surasti būdą numalšinti tokio pobūdžio emocijas, žmogus gali pasiduoti pagundai tiesiog jas „nustumti maistu“. Nesąmoningai kyla pojūtis, kad šokoladas ar mėsainis gali pakeisti tai, ko „emociniam valgytojui“ trūksta: artimą draugę, bičiulių kompaniją, mylimą žmogų.

Maiste galima rasti nusiraminimą, tačiau neilgam. Norint šį jausmą pratęsti, griebtis šio „antidepresanto“ tenka labai dažnai. Žmogui reiktų rimtai imtis emocinių problemų sprendimo, tačiau jis įgyja įprotį ieškoti išsigelbėjimo šaldytuve. Jis ignoruoja faktą, kad nieko gero be skanaus maisto ir laikino nusiraminimo ten neras, juk šaldiklyje gali rasti įvairių rūšių ledų, tačiau nerasi veiksmingos priemonės nuo sudirgimo, frustracijos, santykių problemų ir žemos savivertės.

Tai labai pavojinga, mat žmogus maistą paverčia emocijų reguliatoriumi ir taip suformuoja užburtą ratą: emocijos-alkis-maistas-emocijos. Taip žmogus vienatvės problemos neišsprendžia, o štai ją dar labiau paaštrinti – gali. Anksčiau ar vėliau nekontroliuojamas valgymas neigiamai atsiliepia figūrai, kas retai suteikia papildomo pasitikėjimo savimi ir noro kontaktuoti su aplinkiniais.

Neseniai Ohajo universiteto (JAV) mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriamas ryšys tarp vienatvės, alkio jausmo ir alkio hormono grelino lygio. Suvalgius maisto pastarasis stipriai krenta ir klausimas tik tame, kada jis pradeda vėl kilti. Tyrime dalyvavo 42 moterys. Paaiškėjo, kad tų, kurios jaučiasi vienišos, kraujyje grelinas atsiranda anksčiau.

Norint išspręsti emocinio alkio problemą, pirmiausia reikia pabandyti suprasti, kodėl būtent jūs jaučiatės vienišu ar vieniša. Galbūt šis jausmas atsirado ne todėl, kad neturite artimų žmonių, o dėl to, kad jūs paprasčiausiai juos seniai matėte. Tokiu atveju pakankamai paprasta kur nors išeiti, susitikti su draugais. Tačiau vienatvės jausmas gali kilti ir dėl kitos priežasties – santykių paviršutiniškumo.

Kitaip tariant, jūs turite su kuo praleisti laiką, tačiau jums baisu pasidalinti savo slapčiausiomis mintimis, išgyvenimais ar emocijoms – o ką, jeigu ne taip supras ar pasmerks?

Norint įveikti šią baimę, vertėtų išsirinkti vieną ar du žmones, kuriais galite pasikliauti. Jie padės įsitikinti, kad dažnai neigiamo vertinimo baimė kyla tiesiog tuščioje vietoje, o vienatvės jausmo bei jo pagimdyto emocinio alkio priežastys gali slypėti visai kur kitur. Svarbiausia yra kruopščiai jas išanalizuoti ir suprasti, kame jos slypi. Vėliau reikia pamėginti jas išspręsti tikrai veiksmingomis – ne gastronominėmis – priemonėmis.

Parengė: delfi.lt