samoningumo-praktikaBet kokia meditacija, taip pat ir sąmoningumo praktika prasideda nuo nusiraminimo ir stebėjimo, kas vyksta dabartiniu momentu tyloje su mano kūnu, protu, jausmais.

Gautamos Šakjamunio, žmogaus paskleidusio sąmoningumo praktiką masėms, idėja buvo ne tame, kad valandėlę tiesiog ramiai pasėdėti ryte ar vakare. Tai, be abejo, labai naudingas užsiėmimas, tačiau ne pakankamas, kad pasiektume radikalių pasikeitimų savo gyvenime. Gautamos idėja buvo tame, kad sąmoningumo praktiką panaudotume bet kokiame kasdienos veiksme. Kad ji taptų nepertraukiama tėkme mūsų dienoje. Kad siektume veikti sąmoningai pačiose įvairiausiose ir sudėtingiausiose, nenuspėjamose ir kintančiose gyvenimo situacijose.

Tačiau, kuo gi mes esame užimti didžiąją savo laiko dalį?

Didžiąją savo laiko dalį mes esame įsitraukę į santykius su pasauliu.
Mes žmonės – vienos iš socialiausių būtybių žemėje. Socialesnės už mus galbūt tik bitės ir skruzdės. Mes esame pastoviame santykyje su kitais žmonėmis. Ir mums gyvybiškai svarbu turėti šiuos santykius ir išlaikyti juose sveiką būseną.

Sąmoningumo praktika – tai puiki priemonė santykių išlaikymui su kitais žmonėmis sveikame lygmenyje.
Šiaurės Karolinos universitetas 2004 m. atliko tyrimus „Apie laimingas, atsparias stresui poras (University of North Carolina study of “relative happy, nondistressed couples”). Tyrimai parodė, jog poros, praktikuojančios sąmoningumo praktiką santykiuose pagal Jon Kabat – Zinna metodą tapo dvigubai laimingenės savo santykiuose ir tuo pačiu tapo atsparesnės stresui.

Kitame tyrime, kurį atliko Emory Universitetas (Emory University), tyrėjai norėjo sužinoti, kaip meditacija padeda vystyti mumyse gebėjimą – pajausti kitų žmonių emocijas. Tyrimo dalyviai turėjo atpažinti emocijas pagal akis (Mind in the Eyes Test (RMET), tuo pat metu jų smegenis skanavo speciali aparatūra. Tyrimo rezultatai parodė, kad 8 savaičių meditacijų kurso (Cognitively-Based Compassion Training (CBCT) visiška dauguma dalyvių pagerino savo rezultatus, atpažįstant kitų žmonių emocijas.
Tačiau grįžkime prie gyvenimiškos patirties.

Reguliari Sąmoningumo praktika vysto gebėjimą nusiraminti stresinėje situacijoje ir didina suvokimą apie save, ką aš jaučiu vienu ar kitu momentu, ir kas įvyksta tarp stimulo ir mano reakcijos į situaciją. Kitais žodžiais tariant, sąmoningumo praktika leidžia man persijungti iš „autopiloto“ į „rankinį valdymą“ ir pasirinkti optimalią reakciją duotajam momentui. Ne visuomet idealiai, bet galimybės ženkliai išauga..

Įsivaizduokite, kad pavyzdžiui, Jūsų partneris – vyras, žmona, draugas, tėtis, mama, vaikas, vadovas, darbuotojas…- netyčia arba sąmoningai kalbantis paspaudė Jūsų „skaudamą vietą“…

Nepasitenkinimas, susierzinimas, pyktis, nuoskauda – tai vidinė reakcija, kuri visiškai natūrali, jei ties ja sustotumėte. Bet jeigu Jūs gyvenate „autopilotu“, tai yra, esate valdomas daugybės programų, tai automatiškai ir įvyks atsakomoji reakcija, išreikšta išoriniais veiksmais. Kokiais veiksmai, priklauso nuo Jūsų temperamento ir subordinacinės padėties – ar Jūs trenksite durimis ir išeisite, pradėsite šaukti ar mėtyti daiktus, arba atvirkščiai – užsisklęsti ir nuspręsite nekalbėti kokią savaitę. Reakcijų rinkinys nebegalinis, bet santykyje tampa atpažįstamas – artimiausi žmonės dažnai jau gali nuspėti mūsų reakcijas. Galbūt netgi sąmoningai jų siekia. Norėdami sumažinti savo nuoskaudas.

O dabar įsivaizduokite, kad Jūs turite galimybę paprasčiausiai jausti savo emocijas be būtinybės aktyviai sureaguoti.

Patyrinėkite:
Kur ir kaip jas jaučiu savo kūne?
Kaip pasikeitė mano kvėpavimas?

Šių dviejų klausimų pakanka, kad persijungtumėte iš „autopiloto“ į sąmoningumą. Bet tam reikalinga praktika.
Sąmoningumo praktika leidžia man pastebėti ir suvokti, kad man paspaudė į „skaudamą vietą“. Sąmoningai ar netyčia, aš nežinau, ir tai ne taip svarbu, todėl kad galų gale tai yra mano skausmas ir mano reikalas – išgydyti jį. O kitas žmogus – mano pašnekovas niekuo dėtas – gal jis net nenutuokia, kad man skauda.

Tuomet aš darau pauzę (pakanka ir keleto sekundžių) ir stebiu savo skausmą, savo jausmus: sutrikimą, susierzinimą, baimę arba pyktį. Stebiu aš: kur tai kūne ir kaip aš tai jaučiu.
– Kur?
– Sakykim, krūtinėje.
– Kaip?
– Kaip, kaip? Nemaloniai!
– Bet „nemaloniai“ – tai vertinimas, o kaip konkrečiau?
– Na tai toks deginimas, spaudimas, slėgimas.

O. K. Tai įsivaizduojamas pokalbis su savimi. Po jo aš galiu padaryti keletą:
1. Aš galiu stebėti savo jausmus.
2. Sudėtingus jausmus aš galiu įvardinti paprastais fiziniais pojūčiais.
3. Pojūčiai, o taip pat ir jausmai, nepastovūs, nesikeičiantys.
4. Jeigu aš pats nesikabinsiu į juos, nesitapatinsiu automatiškai su jais, tai jie neužsilaikys ir pasikeis į kažką kitką.
5. Aš ne jausmai ir ne pojūčiai, aš – tas, kuris suvokia juos.

Ir toliau, keletą kartų įkvėpęs ir iškvėpęs, aš galėsiu sugrįžti prie dialogo su savo įsiskaudinusia dalimi ir kažką Jai atsakyti. Ir tas atsakymas, labai tikėtina, bus Kitoks, nei aš būčiau atsakęs automatiškai.

Ir tegul mane laiko „stabdžiu“, bet geriau aš būsiu laimingu stabdžiu, turinčiu gerus santykius su mane supančiais žmonėmis. Ir taip treniruojantis, pauzė tokiam susivokimui trumpėja. Tai gi, ne toks aš jau ir didelis stabdis…būsiu…gerai pasitreniravęs…

Sąmoningumo praktika ne blokuoja jausmų, o išmoko mums kurti naujus santykius su jais.

Ji padeda neiti paskui senas programas iš mūsų praeities, o didžiąja dalimi perimti savo reakcijas į savo rankas, kas reikštų (daugeliu atvejų) – perimti savo gyvenimą į savo rankas – tapti sąmoningu savo santykiuose su savimi, savo jausmais, kitais žmonėmis, pasauliu.

Noriu trumpai apibrėžti ir įprasminti, kokiu būdu Sąmoningumo praktika Jums padės tarpusavio santykiuose.
1. Sąmoningumo praktika didina atsparumą stresui.
Jeigu Jūsų partneris linkęs iš „musės padaryti dramblį“, vadinasi tokių situacijų jūsų santykyje sumažės. Jis tiesiog išmoks (mokysis) kitaip reaguoti.

2. Sąmoningumo praktika integruoja emocinę ir intelektualią sferas.
Daugybė neurologinių tyrimų parodė, kad reguliari sąmoningumo praktika aktyvizuoja ir tvirtina sąsajas smegenyse tarp zonų, atsakančių už intelektualią veiklą (Cortex praefrontalis) ir zonų, atsakančių už emocijas (corpus amygdaloideum).
Tokiu būdu, praktikuojant sąmoningumą, galima išmokti kontroliuoti savo jausmus, neužblokuojant jų.

3. Sąmoningumo praktika lavina BUVIMĄ dabarties momente.
Jeigu Jūs esate „čia ir dabar“, Jūs turite daugiau šansų išeiti iš savo prielaidų ir fantazijų ir pamatyti realią situaciją
Santykių kontekste, Jūs sugebėsite ne „prigalvoti“ už partnerį, ką jis jaučia, o tiesiogiai pasiklausti jį patį.

4. Sąmoningumo praktika didina empatijos jausmą.
Kai Jūs tampate labiau sąmoningas, Jūs vis mažiau laiko praleidžiate „autopilotu“, kas tiesiogiai įtakoja, jog pradedate geriau suvokti savo jausmus, būsenas ir motyvaciją. Iš supratimo gimsta atsargesnis santykis su pačiu savimi (nepainiokite su gailesčiu sau), ypatingai tais atvejais, kai reikalai klostosi ne taip puikiai, kaip norėtųsi.

O kuo labiau Jūs priimate save, tuo daugiau galimybių priimti ir kitus. Empatija – tai apie tai, kad pajausti ir išreikšti supratimą, gerumą ir rūpestį – o tai yra visų santykių esmė.

Pagal:
Valery Veriaskin – seminaro „Suvokiu, jaučiu, patiriu, paleidžiu“.
Iš rusų kalbos vertė Ramunė Jaliniauskaitė
patyrimoratas.lt

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!