S.C.O.R.E modelis0 (0)
S.C.O.R.E modelis buvo išvystytas Robert Dilts ir Todd Epstein pastangomis 1987 m. su tikslu charakterizuoti procesus, kuriuos jie intuityviai naudojo nustatydami problemas, sukurdami sau galimybę įsikišti į jas. Ši idėja jiems kilo stebint seminarus, kuriuos jie vedė. Dilts ir Epstein suvokė, kad tai, kaip jie žiūri į problemą ir elgiasi su ja skyrėsi nuo to, kaip tai daro jų mokiniai, kas jiems leido atrasti problemos šaknis.
Tuo metu, tradicinis NLP požiūris į problemos sprendimą buvo orientuotas (1) apibrėžti dabartinę būsena arba „probleminę būseną“ (2) nustatyti norimą būseną arba tikslą, ir tada (3) atpažinti ir realizuoti sprendimo žingsnius, padedančius susidoroti problemine būsena ir pasiekti norimą būseną. Dilts ir Epstein suvokė, kad jie skaldė įvairius problemos sprendimo elementus į mažesnes dalis informacijos rinkimo procese.
Pavyzdžiui, apibrėžiant „problemines būsenas“, jie nuolatos atskyrė simptomus, kurie charakterizavo problemą, ir tu simptomų priežastis. Tam, kad nustatyti norimas būsenas ir tikslus, jie suprato, kad labai svarbu atskirti aiškų elgesį, kuris atstotų norimą būseną, ir ilgalaikes pasekmes (kuris dažnai buvo gilesniame lygyje, nei elgesys) kuris buvo laukiamas kaip to elgesio pasekmė.
Raides „S.C.O.R.E“ (Symptoms, Causes, Outcomes, Resources and Effects) lietuviškai būtų galima išversti į Simptomai, Priežastys, Elgesys, Resursai ir Pasekmės – S.P.E.R.P. Remiantis modeliu, šie elementai sudaro minimalų kiekį informacijos, kurios reikia norint pradėti keitimosi ir gijimo procesus.
- Simptomai– labiausiai pastebima ir sąmoninga dabartinės problemos pusė;
- Priežastys – pamatiniai, mažiausiai pastebimi elementai, atsakingi už simptomų palaikymą;
- Elgesys – būsena ar elgesys, kuris pakeis simptomus, tai ko žmogus nori vietoj to kas yra;
- Resursų – pamatiniai elementai (įgūdžiai, būdai, įsitikinimai, t.t) kuriu pagalba bus pašalinti simptomai ir pasiekta bei palaikoma norima būsena. Šešių žingsnių rėmelio pakeitimas, asmeninės istorijos pakeitimas, tikslų žingsniuotė, Inkaravimas ir t.t yra struktūros skirtos pritaikyti konkrečius resursus.
- Pasekmės – ilgesnės trukmės padarinys skirtas pasiekti konkretų rezultatą. Norimas elgesys paprastai tėra priemonė ilgalaikėms pasekmėms atsirasti.
…………………a. Pozityvios pasekmės dažnai yra priežastis arba motyvas nustatyti konkretų norimą elgesį, nuo kurio būtų galima pradėti;
…………………b. Negatyvios pasekmės gali sukurti pasipriešinimą arba ekologijos problemas.
Kad geriau suprasti S.C.O.R.E modelį, apgalvokite šiuos klausimus: kas yra problema? Dėl kokių priežasčių kažkas tampa problema? Kokie yra svarbiausi problemos elementai, kuriuos nustačius būtų galima išspręsti problemą?
Pirmiausia yra svarbu suvokti, kad jei nesate susikūręs siekiamo rezultato (norimos būsenos ar elgesio), jei nenorite būti kažkur kitur, nei esate dabar (ar tai būtų fiziškai ar asmeninio tobulėjimo prasme), vadinasi nėra problemos. Kitaip tariant, tikslo suformavimas sukuria „problemą“, kuri skiriasi nuo dabartinės būsenos ir norimos būsenos ir ši „problema“ turi būti išspręsta norint pasiekti naują būseną. Iš populiariosios psichologijos žinome, kad motyvacija „nuo“ dirba žymiai prasčiau, negu motyvacija „link“.
Klausimai, kurie gali padėti išsiaiškinti kito žmogaus norimą elgesį gali būti tokie kaip: „Koks tavo tikslas? Ko norėtum pasiekti? Jeigu galėtum gauti tai, ko sieki, kas tai būtų?“
Judant link norimos būsenos, simptomai pasireiškia kaip spaudimas, pasipriešinimas siekiant norimo rezultato. Simptomai paprastai yra aiškiausia problemos dalis. Fiziniai simptomai paprastai pasireiškia kaip skausmas, silpnumas, nestabilumas. Psichologiniai simptomai pasireiškia vidinių konfliktų ir emocinio pasipriešinimo pavidalu. Aiškiausi simptomai įmonėje yra pelno, motyvacijos, produktyvumo kritimas.
Klausimai, kurie gali padėti išsiaiškinti simptomus: „Kokia problema šiuo metu neduoda ramybės? Kas tau kelia bėdų? Ką norėtum pakeisti? Kas tau trukdo pasiekti tai, ko nori?“
Efektyviai problemą galima išspręsti radus gilumines konkretaus simptomo priežastis. Gydant simptomą bus pasiektas tik laikinas palengvėjimas. Priežastys dažnai yra sunkiai pastebimos, platesnės apimties nei kuris nors konkretus simptomas, besireiškiantis tam tikru momentu. Pavyzdžiui, fizinis skausmas gali būti sukeltas nematomų faktorių, tokių kaip sutrikusi kraujo apykaita, virusinės infekcijos, vidinės žaizdos. Emocinės problemos gali būti sukeltos ribojančių įsitikinimų, nuslopintų prisiminimų ar iškreiptų protinių „žemėlapių“. Produktyvumo ar pelno kritimas įmonėje gali būti sukeltas konkurencijos, vadovavimo, technologijų pasikeitimo ar įvairių kitų priežasčių. Priklausomai nuo to, kas yra identifikuojama kaip priežastis, lemia, kur bus ieškoma sprendimo.
Aristotelis teigė, kad yra keturi priežasčių tipai: istorinės priežastys, kurių šaknys yra giliai praeityje; suvaržomosios priežastys, apribojimai ir galimybės, kurios yra čia ir dabar; galutinės priežastys, susijusios su laukiamu ateities padariniu ir dabartinių veiksmų tikslais; formalios priežastys, susijusios su tuo, kaip mes skaldome ir filtruojame vykstančius įvykius. Ieškant simptomo priežasties, svarbu patikrinti nors keletą šių priežasčių tipų.
Simptomų atsiradimo priežastis gali būti ir teigiami pasąmonės ketinimai. Jeigu imtį tokį emocinį simptomą kaip pyktis, jis gali kilti kaip apsauga nuo tam tikrų išorinių pavojų arba padėti nustatyti tam tikras ribas. Fiziniai simptomai kartais kyla dėl antrinės naudos, tokios kaip dėmesio, rūpesčio poreikio. Motyvacijos stoka gali tapti galimybe išvengti streso ar nepasisekimo. Dažnai šios sritys yra praleidžiamos, ieškant problemos šaknų.
Kiekvienas elgesys turi savo teigiamą ketinimą. Dažnas vyras bijo ne moters neigiamo atsakymo, o sėkmės. Tai reikštų išėjimą iš komforto zonos, naują gyvenimą, kur reikės pastoviai palaikyti savo lygį, nors tai ir žymiai maloniau.
Apibendrinant, priežastys gali būti surastos klausiant: „Kurioje kūno vietoje yra problema? Kas sukėlė simptomą? Kas vyko prieš prasidedant simptomui arba tuo metu, kai jis prasidėjo? Kas laiko simptomą būtent toje vietoje? Dėl kokių priežasčių nepavyksta atsikratyti simptomo? Ar įvyko kas nors teigiamo dėl šio simptomo tavo gyvenime?“
Reikalingos konkrečios pasekmės norint pasiekti trokštamą būseną ar elgesį. Svarbu, kad sprendimas atitiktų siekiamas pasekmes, ne kiekviena būsena ar elgesys sąlygos teigiamas ir norimas pasekmes ateityje. Kaip žinoma, įmanoma „laimėti mūšį, tačiau pralaimėti karą“.
Klausimai, susiję su pasekmėmis: „Kas įvyktų, jei pasiektum norimą rezultatą? Ką tau suteiks tikslo pasiekimas? Kai pasieksi tikslą, kas įvyks, ką darysi?“
Norint rasti reikiamus resursus, kurie leistų prieiti prie naudingo sprendimo, svarbu žinoti simptomų priežastis, norimą rezultatą ir trokštamą galutinį tikslą. Tačiau kartais, resursai reikalingi išspręsti problemą skiriasi nuo tų, kurie reikalingi pasiekti trokštamam tikslui (pavyzdžiui, aspirinas nuo skausmo ir poilsis tam, kad „užsimotyvuoti“). Kitais atvejais, vienas resursas efektyviai susidoros su visa problemine sritimi. Daugeliu atvejų naudinga išnagrinėti abiejų rūšių resursus, nes tai:
1) padeda išsiaiškinti simptomą ir jo priežastis bei
2) pasiekti trokštamą rezultatą ir poveikį.
Aptikti resursus padeda klausiant: „Koks (elgesys, būsena, sugebėjimas, įsitikinimas, t.t) kurį tu turi padės tau pasiekti norimą rezultatą (išspręsti problemą)? Ar kada nors sugebėjai pasiekti panašų rezultatą (ar išspręsti panašią problemą)? Ar žinai kokį nors žmogų, kuris būtų pasiekęs panašų rezultatą? Ką tas žmogus darė (kokių veiksmų ėmėsi)? Jei jau būtum išsprendęs šią problemą ir dabar prisimintum, kaip tai įvykdei, ką pamatytum save darant, kad išspręsti šia problemą? Ar yra dar kokių pasirinkimų, kurie leistu išsaugoti pozityvų ketinimą ir išspręsti šią problemą?“
Technikos yra nuoseklios struktūros, skirtos nustatyti, prieiti ir pritaikyti konkrečius resursus konkrečiai simptomų grupei, taip pat priežastims bei rezultatams. Pati technika nėra resursas. Pagrinde, technika apima tinkamų resursų atradimą ir pritaikymą.
Priklausomai nuo problemos, tam tikri metodai ir resursai gali duoti rezultatų iškart, kitais atvejais atitinkamomis technikomis galima eiti žingsnis po žingsnio link norimo rezultato. Kai kurie sprendimai gali reikalauti kelių skirtingų resursų pritaikymo mėnesių ar net mėtų laikotarpyje. Svarbu atsiminti, kad simptomų, rezultatų, priežasčių ir potencialių pasekmių apibrėžimas yra nuolatinis procesas.
Apibendrinant, remiantis S.C.O.R.E modeliu, problemų sprendimas apima probleminės srities nustatymą ir potencialios sprendimų srities atpažinimą sukuriant santykį tarp S.C.O.R.E. elementų.
Pagrindiniai klausimai naudojami S.C.O.R.E modelio, norint apibrėžti problemą:
1. Koks yra šios problemos simptomas?
2. Kokia yra šio simptomo priežastis problemoje?
3. Koks yra trokštamas rezultatas arba tikslas?
4. Kokios būtų ilgalaikės pasekmės pasiekus šį tikslą?
5. Koks resursas padėtų išspręsti priežastį?
6. Koks resursas padėtų pasiekti norimą rezultatą?
Lukas Valionis
Redagavo Henrikas Stelmokaitis
www.2gali.lt
Šaltiniai:
Robert B. Dilts and Judith A. DeLozier, 2000, „Encyclopedia of Systemic NLP and NLP New Coding”, University press, Vol. 2, pp 1155-1176