Santuoka – unikali mums suteikta galimybė su kitu žmogumi dalintis visu savo gyvenimu. Mes pasižadame kartu būti varge ir džiaugsme ir, pasikliaudami duotais įžadais išdrįstame atsiverti savo antrajai pusei.

Gyvendami kartu suvokiame, kad mūsų sutuoktinis tik žmogus, turintis savų ypatumų ir trūkumų. Mes jaučiame vienas kito skausmą ir stengiamės kompensuoti vienas kito silpnumą. Mes gėrimės stipriosiomis vienas kito savybėmis ir džiaugiamės vienas kito sėkme. Mums duotas patarėjas, kompanionas, geriausias draugas – žodžiu, partenris visam gyvenimui. Ir jeigu tik būsime pakankamai kantrūs, maloningi ir nesavanaudiški, pamatysime, kad kiekviename iš mūsų slypi neišsenkantys turtai.

Pradžios knygoje (2,24) parašyta: „Todėl vyras paliks tėvą bei motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“

Santuoka – tai vyro ir moters šeiminė sąjunga, kai susitinka du visiškai svetimi žmonės ir palaipsniui jų santykiai pasižymi augančia tarpusavio priklausomybe. Tačiau sutuoktinių vienovė neatsiranda savaime. Kiekviena santuoka patiria ir šilto ir šalto – skirtingus matų laikus. O kiekvienas metų laikas meta savo iššūkius.

Pirmasis metų laikas, pavasaris – tai jaunavedžių laikas, džiugesio ir viltingo laukimo metas, tai atradimų metas, kai viskas nauja ir šviežia, ir deja, ne viskas ką aptinkame mums patinka. Kol draugaujame ir per susižadėjimo laikotarpį paprastai daug kas lieka neatsiskleidę. Kalbame apie erzinančius įpročius, neįprastą elgesį, vertybes, kurios skiriasi nuo mūsiškių ir pan.

Pirmoji pamoka: savo žmoną ar vyrą priimkite toks, koks jis yra. Šiame etape suvokiame, kad pakeisti ar perauklėti savo sutuoktinio neįmanoma. Turime susitaikyti su ta mintimi ir vienas kito skirtumais.

Antras metų laikas – vasara. Jeigu turite mažamečių, tai švelniai tariant, didesnio aktyvumo metas. Tiek daug laiko skiriam vaikams, kad sutuoktinio reikmės gali būti nustumtos į paskutinę vietą. Kai kurie sutuoktiniai po kelerių bendro gyvenimo metų nutolsta vienas nuo kito ir susvetimėja. Taip labai dažnai atsitinka, kai vaikai dar būna maži ir labai išvargina, arba kai jie būna jau suaugę ir palieka tėvų namus. Pastaruoju atveju sutuoktiniai tiesiog aptinka, kad nebeturi daugiau ko vienas kitam pasakyti ir tyliai išsiskiria, nusprendę kad susituokdami padarė didelę klaidą ir tuo patvirtindami mitą, kad meilė tėra jausmai, kurie apsuka galvą ir kurių neįmanoma suvaldyti, o jeigu jau meilė praėjo, tai nieko nebepadarysi.

Iš tiesų, tai bet kuri ilgai pragyvenusi pora pasakys, kad santykius reikia gludinti, puoselėti, kad meilė – kur kas daugiau nei romantiški jausmais, kad tai labiau kasdienis apsisprendimas valios žingsniai, veiksmai. O jausmai su metais gilėja, tampa ryškesni ir brandesni.

Trečias metų laikas – ruduo. Tai permainingų orų metas, kai šeimoje vaikai tampa paaugliais. Tuomet kyla daug visokių hormonų audrų, emocijų vėjai tiesiog tampa skersvėjais, tėvai kraustosi iš proto dėl savo paauglių, kurie negrįžta laiku namo, kalba atžagariai ir nemandagiai. Šiame etape tėvai paprastai išsenka emociškai, Didžiausias poreikis yra mokėjimas palaikyti ir paremti vienas kitą, panašiai sutuoktiniai turi vienas kitą paremti ir kai pora negali susilaukti vaikų.

Ketvirtas metų laikas – žiema. Tai laikas, kai viskas sulėtėja, ns vaikai palieka tėvų namus, šeimos lizdelis ištuštėja ir sutuoktiniai vėl lieka dviese. Žiemą mes paprastai ne tokie aktyvūs, bet tai nereikškia, kad negalima pasimėgauti ilgais pasivaikščiojimais ar pokalbiais prie židinio su puodeliu karštos arbatos.

Deja, per pastaruosius paskutinius metus pastebėta, kad šiuo etapu skyrybų skaičius ženkliai šokteli.

Jeigu norime tvirtos santuokos, pirmiausiai reikia tvirtų, gilių pamatų. Tam reikia laiko ir pastangų. Gali būti nemažai triukšmo ir dulkių. Pažanga gali atrodyti skausmingai lėta. Galimas daiktas, kad jums teks iš naujo mokytis bendrauti, nuodugniai aptarti skausmingus, jautrius klausimus. O atleidimas apskritai turėtų tapti įpročiu.

Ilgametėms santuokoms gali tekti skubiai sutvirtinti pamatus. Santuokai, kaip ir statiniui, reikia kosmetinio, o kartais ir kapitalinio remonto. Tiek namuose, tiek santuokoje galima duoti laisvę fantazijai ir kūrybai: galima perstatinėti, kurti, savaip interpretuoti ir t.t. Santuoka gali užsistovėti ir tada pora pasijunta įkalinta arba apimta nuobodulio. Santuokai reikia kūrybinės laisvės, naujų sumanymų ir iniciatyvos.

Norėdami suartėti santuokoje turime būti iniciatyvūs. Pernelyg dažnai mes tik neigiamai reaguojame į sutuoktinio elgesį, komentarus, kaltiname vienas kitą, kai mums kas nors nepavyksta, arba keršijame, kai mus įskaudina.

Jeigu norite, kad jūsų santuoka ir meilė nuolat augtų ir tvirtėtų – turite skirti vienas kitam laiko . Sutuoktinių santykiams kartu praleistas laikas gyvybiškai svarbus, tai kaip oras žmogui, arba vanduo augalui. Vieni augalai be vandens ištveria ilgiau, kiti – trumpiau, bet visi galiausiai nuvysta ir numiršta. Laiko vienas kitam neatsiranda šiaip sau, iš niekur. Jo reikia sąmoningai rasti ir skirti. Prieš susituokdami žmonės sugeba rasti laiko vienas kitam, o štai susituokus ir apsigyvenus po vienu stogu, kartu praleidžiamas laikas tarsi išbraukiamas iš prioritetų sąrašo.

Taigi, sutuoktinių poros turi planuoti ir skirti vienas kitam PASIMATYMUS. Pasimatymai pakursto romantiškus jausmus, mes turime progą turiningai pabendrauti, o mūsų savitarpio supratimas tik dar labiau pagilėja. Kaip ir kiek laiko praleidžiame kartu, nulems tolesnius mūsų santykius šeimoje. Pasimatymus turi planuoti abu. Jeigu tik vienas plėšysis dėl santuokos laiko, nieko nebus. Kodėl su tokiu džiaugsmu prisimename laiką iki santuokos, kai išradingai ir dažnai planuodavome ir laukdavome pasimatymų?

Patarimas: planuokite iš anksto. Geriausiai trims mėnesiams į priekį. Laikykite pasimatymus prioritetu, jokiu būdu neatšaukite santuokos laiko nepasitarę su sutuoktiniu. Kiekvieną savaitę skirkite mažiausiai dvi, geriau keturias valandas per savaitę. Šį laiką reikės atkakliai ginti nuo daugybės priešų: tai bus darbai, vaikai, tingumas, telefonas ir kiti…

Skiriant savaitinius pasimatymus, svarbu laikytis šių trijų taisyklių:

1) kruopščiai palnuokite iš anksto – kur eisite, ką veiksite, kad tai būtų tinkams laikas ir vieta, kad nereikėtų jaudintis dėl paliktų vaikų ir atidėtų darbų. Geriausia kad tai nebūtų namuose.

2) padarykite tai prioritetu, tokio pat svarbumo kaip ir kiti susitikimai. Netgi daugiau, tai turi būti svarbiau. Nuo to priklauso jūsų gyvenimo kokybė. Tai taps svarbiu meilės įrodymu vienas kitam. Planus galima pakeisti tik tuo atveju, jeigu iš karto randame kur perkelti tą pačią savaitę į kitą laiką.

3) saugokite pasimatymui skirtą laiką, nes visi kėsinsis jį pavogti, pavyzdžiui telefono skambutis, sutiktas pažįstamas, neužbaigti darbai, nerimaujantys vaikai ir t.t. Savo pasimatymo metu skirkite laiką tik vienas kitam ir niekam daugiau.

Jeigu esate itin užimti, tuomet pasimatymai įgyja ypatingą svarbą, nes tik jų dėka sugebėsite išlikti santuokoje ir išlaikyti tarpusavio santykius nenutolę vienas nuo kito.

LAISVADIENIAI. Vieną kartą per keturis-šešis mėnesius labai svarbu praleisti vieną arba dvi dienas tik dviese. Tuo metu galima aptarti visus susikaupusiu ir neišspręstus klausimus, kuriems kasdienybėje nerandate laiko ir jėgų. Tai „pabėgimas“ iš namų, kuris leidžia pasimėgauti ilgesne vienas kito draugija, neleidžia susikaupti neišsakytiems jausmams, o taip pat suteikia galimybę aptarti ateities planus, teikti pasiūlymus, padaryti svarbius sprendimus.

MEDAUS MĖNESIUKAI. Vieną kartą metuose (mažiausiai) raskite laiko paatostogauti tik dviese, be vaikų ir be draugų. Tai galėtų būti kelių dienų, savaitės arba ilgesnės atostogos. Šeimoms, kurios turi mažamečių vaikų tai gali tapti tikru iššūkiu, tačiau verta pasistengti. Galima susikeisti namais ir susitarti su draugais, kurie prižiūrėtų jūsų vaikus, o vėliau jūs tuo pačiu jiems atsidėkotumėte. Galima likti savo namuose tik dviese ir nuveikti ką nors ypatingo, išleidus vaikus į stovyklas arba pas senelius.

PIRMOJI AUKSINĖ SUTUOKTINIŲ TAISYKLĖ:

Skirkite vienas kitam laiko ir kuo dažniau smagiai pabūkite dviese.

Pagal Sila ir NIki Lee

Psichoterapeutė Aurima Dilienė | aurimadiliene.com

Iliustracija: Brooke Cagle

loading...