Santykiai per atstumą: 6 klausimai ir atsakymai0 (0)
Ar galimi ilgalaikiai santykiai per atstumą?
Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Tai priklauso nuo poros sąmoningumo, išvykimo priežasties, trukmės, atstumo, galimybių bendrauti, išvykimo motyvacijos.
Ar atsiskyrimas gali praeiti be skausmingų pasekmių porai?
Jei išvykimas yra sąmoningas, apkalbėtas ir pora suvokia, kad santykiai reikalauja tam tikrų investicijų, reikės stengtis gyvenant per atstumą labiau nei gyvenant kartu, tuomet ir atsiskyrimas nėra toks pavojingas ir gąsdinantis. Kad santykiai išlaikytų išbandymą, išvykimas turėtų būti dėl poros gerovės – ne asmeninio intereso paskatintas. Poroje kiekvienas turime pagalvoti asmeniškai už save, kiek mums kainuos atsiskyrimas – ar psichologiškai galėsime jį ištverti. Vienas iš itin svarbių aspektų – nepamiršti vaikų, jei jų yra. Kokia įtaka vieno iš tėvų gyvenimui užsienyje vaikų auklėjimui ir brendimui, galima kalbėti labai plačiai, tačiau tai jau kita tema.
Ką daryti tuomet, jei vienas parteris nėra patenkintas, jog antroji pusė išvyksta?
Be abejo, gyvenime gali būti tokių situacijų, kai vieno būdas yra sėslesnis, o kitas – judresnis ir jo veikla apima daugiau sričių, reikalauja judėjimo. Tuomet sėslusis partneris tampa tarsi „auka“. Šis negali užgožti ir reikalauti iš partnerio, kad būtų toks pats sėslus. Vienas prie kito turime prisitaikyti. Šioje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį į individualius atsiskyrimo faktorius. Jei laukia neišvengiama komandiruotė, stažuotė, mokslai ar kitas individualaus realizavimo aspektas ir partneriui tai yra ypatingai svarbu, tai jo neišvykimas santykiams gali atnešti didesnę problemą, nei ilgalaikis išvykimas. Tokiu atveju išvykstantysis turi atsižvelgti į partnerį, tarpusavio santykių gerovei išklausyti ir priimti partnerio sąlygas, kuriomis išvykimas jam būtų ne toks skausmingas. Tarkim, liekantysis turi individualiai pažvelgti į savo poreikius ir esant neišvengiamai situacijai turi teisę prašyti kompensacijos, tik reikėtų aiškiai apsispręsti, kokia kompensacijos fortma jį patenkins. Pavyzdžiui, partneris nori išvykti į stažuotę, tai jam labai svarbu ir jo pasilikimas yra skriauda santykiams. Tuomet liekantysis parneris turi sau įsivardinti, kas jam kompensuotų tą skriaudą išleidžiant antrąją pusę į stažuotę. Gal tai dovana, bendra veikla, kai antroji pusė grįš, koks nors asmeninis pasižadėjimas. Reikėtų nepamiršti, kad kompensacija kaip ir išvykimas turėtų būti apribota laike. Tai nereiškia, kad partneris visam gyvenimui pasižada kažką daryti. Svarbu, kad abu partneriai suvoktų savo teises ir pareigas, nes santykiuose negali būti TIK davimo ir TIK gavimo. Šis metodas labiau taikomas, kai išvykimas inicijuojamas iš vienos pusės, kad antroji pusė nesijaustų nuskriaustas.
Kokia būtų „saugi“ atsiskyrimo trukmė, kad nekentų santykiams?
Išvykimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei metai, bet tai priklauso nuo bendravimo galimybių. Ilgalaikės (apie metus) kelionės trukmės atveju susitikimai turėtų būti bent kartą į mėnesį. Pora turėtų aptarti, kaip jie turėtų bendrauti, susitikimus, kasdienį bendravimą, intymų ryšį, poreikius ir galimybes. Pora turėtų pasikalbėti bent kartą per dvi dienas.
Ką reikėtų daryti, kad santykiai per atstumą „atlaikytų“ ?
Vertėtų įvesti tradicijas, kurios galėtų atnešti daugiau naudos santykiams, pvz.: pusryčių ar vakarienės valgymas tuo pačiu metu, šiuolaikinių technologijų pagalba tai yra tikrai įmanoma. Tam, kad iš tokių susitarimų būtų naudos, jų privaloma laikytis ir pasistengti – grįžti laiku namo, jei tai vakarienė, atsikelti laiku, jei pusryčiai ir vykdyti tai kasdien. Jei atstumas yra labai didelis – t.y. didelis laiko skirtumas, vis tiek reikėtų laikytis duotų pažadų. Esant atskirai vienas nuo kito, gali kilti noras pasidalinti kylančiomis emocijomis su kitais žmonėmis, kurie yra fiziškai arčiau. Norint išlaikyti emocinį artumą su savo partneriu, reikėtų nepamiršti, kad ir su toli esančiu partneriu galima dalintis savo jausmas.
Ar toks laikinas atsiskyrimas gali būti porai naudingas?
Sprendimas turi būti priimtas bendra poros iniciatyva. Tai yra vienas iš saugesnių išvykimo būdų, padėsiantis išlaikyti ar net tobulinti santykius. Pačioje vedybinėje priesaikoje sakoma „ ir laimėje, ir nelaimėje“. Jei šiuo atveju išvykimas yra „vargas“, tai gali būti išbandymas santykiams, kuris gali juos patobulinti, atrandant vienas kito asmenybes iš naujo. Vis dėlto manau, kad tokių atsiskyrimų reikėtų pasistengti išvengti, tačiau jei nepavyksta – svarbiausias išvykimo klausimas turi būti dedamas ant svarstyklių „ar išvykimo pasekmės nenustelbs išvykimo poreikio“.
Psichologė Karolina Bajoriūnienė / manopsichologija.lt