Saulė
Ži. Saulė, diena. Kinų „Mažojo antspaudo rašmenų“ stiliaus ideograma. Apskritimas – paprastas piešinys to, kas duoda mums šviesą ir šilumą

Saulė – tai vidurio galia.

Kartą išminčiai ištiesė rankas į šalis ir taip jas laikė, netardami nė žodžio. Suglumę mokiniai tol spoksojo į išskėstas rankas, kol anie ėmė juoktis. Svarbu buvo ne rankos, o tai ką jos simbolizavo …

Išminčiai norėjo atkreipti jų dėmesį į saulę, kuri spinduliuoja mums šviesą ir šilumą, į jos apvalumą, ir sakė, kad saulės galia – tai energija, sklindanti iš jos centro.

Jie šnekėjo apie žemdirbius, gyvenančius „su saule“. Saulė turi tiek energijos, kad nors kelias minutes gavę jos šviesos, suskanta dygti grūdai. Jos gyvybės galia sunokina ištisus laukus visoje žemėje. Todėl žemdirbiai taikosi prie saulės tekėjimo ir laidos, dienas sėjai ar derliui imti skaičiuoja nuo lygiadienio ar saulėgrįžos. Jie žino, kad jūroms, girioms ir vėjams gyvybę įkvepia saulė. Ir visa ta galia sklinda iš jos vidurio.

Senolių pavyzdžiu galime vadovautis ir šiandien … saulė yra mūsiškės planetų sistemos centras … visą kaitrą ir šviesą spinduliuoja jos branduolys.

Ir savo gyvenimui galime imti pavyzdį iš saulės – rasti mūsų pačių centrą, mūsų galios šaltinį ir tapti nuo nieko nepriklausomi.

Kiekvienas galime stengtis šviesti kaip saulė ir nesidrovėti savo talentų.

Kai padedame kitiems, galime būti nešališki kaip saulė ir tiesti pagalbos ranką visiems aplinkui. Jei taip elgtųsi kiekvienas, gėrio spinduliai tikrai nušviestų visus.

Ištrauka:
Deng Ming-Dao „Kasdienis Dao: darnaus gyvenimo menas“, 27-28 psl.

loading...