Savipagalbos literatūra: žavesys ir skurdas

0

saviugdos-knygos

Sausio 1-oji yra Savipagalbos diena. Pirmąją naujų metų dieną mi­lijonai žmonių vėl mėgina tapti geresni, negu yra. Pasižada, kad valgys sveikesnį maistą, daugiau mankštinsis, kasdien medituos ar taps tvarkin­gesniais, bet – daugumoje atvejų, deja, viskas pasibaigia nesėkme.

Paul Pearsall, klinikinis psi­chologas ir mokslininkas, prieš daugelį metų asmeniškai susidūrė su sunkia liga, susirgo ketvirtos stadijos limfoma. Gydytojai manė, kad jis mirs, o šeimos nariai kaip įmanydami ven­gė tai pripažinti. Polas fiziškai merdėjo, gyvybė vos vos ruseno.

Kaip ir daugelis labai sunkiai sergančiųjų, jis buvo apimtas panikos. Norėjo aiškių nuorodų, gydymo plano, kaip sau padėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Ėmėsi ieškoti atramos, kurią vargu ar galėjo pasiūlyti moksliškai pagrįsta psichologija. Jam reikėjo kažko, kas padėtų išlikti savo likimo šeimininku. Polas atsisakė mokslinio mąstymo ir ėmė domėtis gudriai įpakuotais pažadais bei programomis, siūliusio­mis tai, ką jis norėjo išgirsti. Taip pateko į savipagalbos pasaulį.

Savipagalbos knygos viliojo ne tik jį, bet ir jo draugus bei šei­mą, pasiruošusią visomis išgalėmis jam padėti. Beveik kasdieną jam būdavo pasiūloma nauja programa ar metodas. Taip po jo lova su­ sikaupė per penkiasdešimt pusiau perskaitytų knygų bei įrašų, kuriuos ištraukdavo tik tada, kai apsilankydavo juos atnešę asmenys. Tiesą sa­kant, per knygas jis negalėjo net patogiai įsitaisyti ligoninės lovoje. Kuo daugiau savipagalbos patarimų jis gaudavo, tuo labiau įsitempęs ir bejėgis jautėsi. Kartą seselė jam pasakė: „Tos knygos tau tik trukdo.“ Šie žodžiai Polui įstrigo ilgam.

Apskritai savipagalbos žanras paremtas pagrįstų psichologijos principų taikymu kasdienybėje, kitaip tariant, mokslu. Tačiau pastaraisiais metais, ati­trūkęs nuo mokslinio inkaro, jis tapo industrija.

Tyrimais paremta psi­chologija ignoruojama. Psichoterapija dabar skirta beveik be išimties tiems, kurie „rimtai serga“, o savipagalba nukreipta į „nerimaujančias“ mases kaip psichologijos bei moralės normų rinkinys apie gyvenimą, meilę ir darbą. Beieškodami gero gyvenimo, tapome psichologiniais trumparegiais.

Savipagalbos principai taip plačiai paplito, kad niekas jais nesuabejoja. Visi – nuo politikų iki dėstytojų, nuo mokytojų iki te­levizijos laidų vedėjų – mechaniškai kartoja banalybes, lyg jos būtų moksliškai pagrįstos kaip fizikos dėsniai.

Kaip atsijoti kurie iš tų principų tikri ir veiksmingi, o kurie tėra populiarūs prietarai ir saviaupgaulė? Be saiko ryjantiems savipagalbos knygas, Polas sukūrė 20 teiginių apie gyvenimą testą.

Pažymėkite tuos teiginius, ku­rie, anot jūsų, padeda sveikai ir laimingam gyvenimui.

01. Turime niekada neprarasti vilties.
02. Turime būti atlaidūs ir niekada nesmerkti.
03. Vaikystės patyrimas nulemia suaugusio žmogaus jausmus ir elgesį.
04. Tikra meilė turi būti besąlyginė.
05. Pozityvus požiūris gydo, o negatyvus požiūris gali sukelti ligą.
06. Laimėtojai niekada nepasiduoda, o pasiduodantys niekada nelaimi.
07. Aukšta savigarba yra esminė geros psichinės sveikatos sąlyga.
08. Psichologinis konsultavimas padeda išgyventi svarbiausias gyve­nimo netektis.
09. Gyventi neigiant kenkia sveikatai.
10. Dauguma žmonių yra nuo ko nors priklausomi.
11. Sveikimas nuo priklausomybių trunka visą gyvenimą.
12. Aktyvūs fiziniai pratimai užtikrina ilgą gyvenimą.
13. Jeigu pasirinksite tinkamą dietą ir nepritrūksite valios, pasieksi­te norimą svorį.
14. Dauguma žmonių, turinčių tokių širdies ligų rizikos faktorių, kaip nutukimas, aukštas kraujospūdis, rūkymas, galiausiai patirs širdies infarktą ar insultą. O dauguma neturinčių minėtų rizikos faktorių insulto ar infarkto išvengs.
15. Jūsų vidinė galia yra neribota. Jei tik labai ko nors norėsite ir įdėsite proto pastangų, jūs pasieksite trokštamą tikslą.
16. Negalėsite mylėti kito pirmiausiai neišmokę mylėti savęs.
17. Priklausomybė – asmenybės silpnumo požymis.
18. Turime įsiklausyti į savo jausmus ir jais vadovautis.
19. Gėdos ir kaltės jausmai kenkia sveikatai.
20. Ilgalaikiams santykiams išsaugoti reikia daug žodinio bendra­vimo.

Atsakymai>>

Pagal: Paul Persall (2013). “Psichologai irgi klysta”.

Dalintis: