Seksualinis priekabiavimas ir prievarta: kada yra peržengtos ribos?
0 (0)

Būtų galima manyti, kad moterys šiais laikais yra tvirtos, stiprios, nepriklausomos asmenybės. Taip, šiuo metu gausu literatūros ir programų, skirtų moterų įgalinimui, išsivysčiusiose, vakarų šalyse moterys stovi ant kojų kur kas tvirčiau nei bet kada anksčiau ir nemažai moterų nedvejodamos siekia karjeros aukštumų, sako savo nuomonę, derina karjerą su motinyste (arba laisvanoriškiau nei anksčiau renkasi daryti vieną ar kitą), lyderiauja. Bet štai vakar VšĮ Įvairovės ir edukacijos namai dalinosi straipsniu, kuriame aptariami vis dar egzistuojantys pagrindiniai lyčių nelygybės iššūkiai – namų ruošos pasidalijimas, reprezentacija medijoje, stiklinės lubos, socialinė nelygybė, smurtas prieš moteris.

Pastarąjį ir norėčiau akcentuoti. Konkrečiai – seksualinį smurtą. Kokios išsilaisvinusios ir tvirtos bebūtų moterys, statistika šokiruoja: skirtingų šaltinių duomenimis, iki 80 proc. moterų yra patyrusios vienos ar kitos formos seksualinį priekabiavimą, iki 30 proc. moterų nurodo patyrusios seksualinę prievartą nors kartą gyvenime. Liūdna tai, kad egzistuoja ir toks dalykas, kaip seksualinė prievarta santuokoje.


Statistikos šaltinis stopstreetharassment.org

Seksualinis priekabiavimas turi įvairiausių formų. Jis apima nenorimą spaudimą seksui, bandymą bučiuoti, prievartinį apkabinimą, nenorimus prisilietimus, žvilgsnius, žinutes ir užuominas, nepageidaujamas seksualinio turinio istorijas ir nemalonius klausimus apie buvusią seksualinę patirtį, nenorimą masažą, iš esmės bet kokį fizinį kontaktą, kuris žmogui yra nemalonus, nenorimas, nepriimtinas, pažeidžiantis ribas ir turintis seksualinę potekstę, žodines ir nežodines užuominas, kurios yra nepriimtinos jas patiriančiam asmeniui. Savaime suprantama, kraštutinė seksualinio priekabiavimo išraiška – išprievartavimas. Nedetalizuosiu, kokių tragiškų istorijų esu girdėjusi iš savo klienčių, tik pasakysiu tiek: jei mergina nedavė sutikimo seksui, tai yra seksualinė prievarta.

Jei kyla klausimų, kas yra sutikimas, tai pasakysiu, kas tikrai NĖRA sutikimas seksui:

  1. Jei moteris yra gražiai apsirengusi ir pasidažiusi, tai dar nereiškia, kad ji sutinka;
  2. Jei moteris gražiai šoka klube ir draugiškai bendrauja, tai dar nereiškia, kad ji sutinka;
  3. Jei moteris eina į pasimatymą, tai dar nereiškia, kad ji sutinka;
  4. Jei moteris išgėrusi kelis kokteilius flirtuoja, tai irgi dar nebūtinai reiškia, kad ji sutinka;
  5. Jei moteris atėjusi į vyro namus apsigalvoja ir nori eiti namo, tai ji nesutinka;
  6. Jei moteris yra tokia girta (ar pavartojusi narkotikų), kad negali atsakyti už savo veiksmus, tai ji nesutinka;
  7. Jei moteris negali atsakyti už savo veiksmus dėl kokių kitų priežasčių (pvz., vaistų, ligų ir pan.), tai ji nesutinka;
  8. Jei moteris sustingusi iš siaubo, tai ji nesutinka;
  9. Jei moteris priešinasi, prašo paleisti, tai ji nesutinka;
  10. Jei dėl sekso reikia manipuliuoti, naudotis stipresniojo pozicija, griebtis prievartos, smurto, tai ji nesutinka;
  11. Jei moteris aiškiai sako „ne“, tai ji nesutinka;
  12.  Jei moteris bet kokia forma sako „ne“, tai ji nesutinka;

Iš esmės, jei moteris dėl bet kokios priežasties nepasako „taip“, tai ar ji tikrai sutinka?

Būtų galima manyti, kad tai akivaizdus dalykas, bet ne visada net pačios moterys supranta, kad jų išsakyto „ne“ nepaisymas yra seksualinė prievarta. Labai svarbu suprasti, kad tie patys prisilietimai, seksualiniai juokeliai, flirtas, žvilgsniai ar žodžiai lygiaverčiame partnerių bendravime patiks abiem pusėm, bus malonūs ir teikiantys malonumą ir tikrai nekels siaubo, gėdos, pasišlykštėjimo, kaltės jausmo, pykčio ir tikrai nevarys į depresiją. Tad jei kyla šie jausmai labai verta savęs paklausti: ar aš tikrai noriu patirti tai, ką šiuo metu šis žmogus daro su mano kūnu? Gal man reikia pasakyti STOP?

Beverly Engel, knygos „The Nice Girl Syndrome“ autorė, rekomenduoja atkreipti dėmesį į kelis dalykus norint išvengti tapimo seksualinės prievartos auka:

  • Apsilankykite moterų savigynos kursuose.
  • Stebėkite savo aplinką – daugelis prievartautojų renkasi šiek tiek pažįstamas aukas, taip pat moteris, kurias kurį laiką stebėjo. Tad jei instinktai sako, kad kažkas jus perdėm stebi, atrodo pavojingai, verta instinktais pasikliauti ir privengti tokio asmens. B. Engel taip pat siūlo ir mokytis atpažinti potencialius „klausinėtojus“ – potencialūs seksualiniai priekabiautojai gali klausinėti tokių klausimų, kaip „ar tu viena“, „o kada būsi viena“, jie tai daro labai įkyriai ir nuosekliai, su tikslu priartėti tada, kai nebus kitų žmonių. Jei tik kyla kokių įtarimų, verčiau tokiais įkyruoliais nepasikliauti ir jokiu būdu nesidalinti perdėtai asmenine informacija su menkai pažįstamais vyrais.
  • Jei kažkas seka, mėgina užkabinti, įsitempti į mašiną – traukite prie žmonių, venkite likti dviese, kiek įmanoma kliudykite jus nuskriausti. Tam tinka dujų balionėlis, rėkimas. Kuo sunkiau priekabiautojui bus prieiti, tuo mažesnė tikimybė likti nuskriaustai. Be to, tyrimai atskleidžia, kad net jei nepavyko apsiginti, kovojusios už save moterys lengviau atsistato nei tos, kurios nesipriešino skriaudikui.
  • Jei jau teko atsidurti prievartos situacijoje, kontroliuokite jo rankas ir klubus: klubus prievartautojai naudoja penetracijai, o rankas – mušimui, smaugimui, kitokiam puolimui. Tad apsunkinus užpuoliko judesius didėja tikimybė apsisaugoti. Maža to, labai svarbu taikytis į skaudžiausias užpuoliko vietas – gerklę, tarpkojį ir kelius, taip pat akis, veidą, pilvą. Smūgiams galima naudoti stipriausias savo vietas – pėdas, alkūnes, kumščius.

Jei vis tik teko atsidurti seksualinio priekabiautojo taikiklyje, labai svarbu nelikti vienai, ieškoti pagalbos. Pirmiausia – medicininės ir kreiptis į policiją (kad ir kaip būtų baisu ir nemalonu). Svarbu tą daryti kuo skubiau, kad nuo kūno nebūtų dingę smurto įrodymai. Taip pat labai svarbu pasirūpinti savo psichologine sveikata. Nei viena moteris nenusipelnė seksualinės prievartos ir priekabiavimo, o su tokiomis patirtimis savarankiškai susidoroti gali būti ypač sunku. Tad jei reikia – nebijokite ieškoti psichologų, psichoterapeutų, psichiatrų pagalbos.

Psichologė – psichoterapeutė Kristina Paradnikė | www.psicentras.lt | fb.me/paradnike
Iliustracija: pixabay.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.