Sekta, kultas ar dogmatinė religija?

Vrajacand4rika dd / flickr.com

Dalis skaitytojų stebisi arba klausia, kodėl „Harė Krišna“ – „Iskcon“ įvardijama kaip kultas ar sekta? Šiame straipsnyje pabandysiu trumpai paaiškinti. Taigi, kas per reiškinys yra „Iskcon“ judėjimas? Sekta, kultas ar naujoji dogmatinė religija?

LR „Iskcon“ judėjimą yra pažymėjusi kaip netradicinę religiją. Netradicinė religija[1] – religija, kuri nesudaro tam tikros šalies istorinio, dvasinio, kultūrinio ir socialinio palikimo, tačiau gali būti pripažįstama tos šalies istorinio, dvasinio, kultūrinio ir socialinio palikimo dalimi, jeigu ji yra palaikoma visuomenės ir neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, 1995).

Žemiau pateiktoje nuorodoje vle.lt[2] rasite Lietuvos gyventojus pagal tikybą (2001 ir 2011 gyventojų surašymo duomenys). Atkreipkite dėmesį į tikybų sąrašą. Sąraše yra visos įmanomos tikybos, esančios Lietuvoje. Bet ar tai reiškia, kad šiame sąraše nėra sektų?

Anot autorių Stark ir Baindbridge[3] sektos judėjimas – tai deviantinė[4] religija su tradiciniais įsitikinimais ir praktikomis, o kulto judėjimas yra deviantinė religija su naujais, neįprastais įsitikinimais ir praktikomis. Kultai yra naujieji religiniai judėjimai, kurių religinė kultūra yra per daug neįprasta būti traktuojama kaip priklausanti priimtoms religinėms tradicijoms visuomenės, kurioje jie yra stebimi, todėl Harė Krišna judėjimą Lietuvoje galima laikyti veikiau kultiniu nei sektantiniu. „Iskcon“ yra iššūkis pačiam hinduizmui, ir tam, kad tiksliau apibūdinti, galima teigti, kad Harė Krišna judėjimas Lietuvoje yra kultinis, o Indijoje – sekta.

Visos Amerikoje susikūrusios sektos nėra apmokestinamos, jos dygsta kaip grybai ir sukurtos pagal tinklinės rinkodaros sistemą MLM. Krišnos sąmonės judėjimas turi tokį kursą „bhakti vrikša“[5], kuris pilnai iliustruoja tinklinės rinkodaros principą.

Kaip viskas vyksta? Bute arba išnuomotoje patalpoje susirenka žmonės ir juos moko įsisavinti „vedines ir bhakti“ praktikos žinias. Žmones reikia pakviesti, atvesti, o vėliau iš tos grupės, kuriai geriausiai sekėsi įsisavinti tas žinias, išrenkami lyderiai ir jie ruošia tokias pačias naujas grupeles – taip tinklas tęsiasi. Jie programų metu maitina vegetariniu maistu. Čia geras masalas. Turi bhakti vrikšos knygelių, kur viskas žingsnis po žingsnio aprašyta, pamoka po pamokos, viskas pagal modulį, grynų gryniausia tinklinė rinkodara.

Pabandykime trumpai aptarti sektų požymius. Ar „Iskcon“ tai būdinga?

Egzistuoja charizmatiškas lyderis, dažnai – garbinamas.

Taip, egzistuoja –Abhay Charanaravinda Bhaktivedanta Swami Prabhupada. Kiekvieną rytą atliekamas guru pagerbimo ritualas. Kiekvienoje šventykloje ir kiekviename festivalyje stovi pastarojo murti (statula).

Vidaus taisyklės ir lyderio sprendimai nekvestionuojami. Už kvestionavimą dažnai taikomos sankcijos.

Taip. Egzistuoja 4 reguliatyvūs principai, kurių reikia laikytis:

1) Nevalgyti mėsos, žuvies, kiaušinių, taip pat česnakų, svogūnų ir grybų (valgyti tik prasadą – maistą paaukotą Krišnai).
2) Nevartoti jokių svaiginančių priemonių – alkoholio, narkotikų, kavos, arbatos, cigarečių.
3) Nežaisti azartinių žaidimų.
4) Neturėti nesantuokinių lytinių santykių (lytiniai santykiai santuokoje skirti tik vaikams pradėti).

O taip pat egzistuoja 10 švento vardo įžeidimų[6].

1) Piktžodžiauti ar apkalbinėti tyrą Viešpaties atsidavusį, paskyrusį savo gyvenimą Švento Vardo kartojimui.
2) Manyti, kad yra daug Dievų ir Šivos, Brahmos bei kitų pusdievių vardai prilygsta Krišnos vardui. Krišna yra pirminis ir vienintelis. Visi kiti dievai yra tik jo įgalintos asmenybės.
3) Laikyti dvasinį mokytoją paprastu žmogumi ir nevykdyti jo nurodymų. Negalima nepaklusti dvasinio mokytojo nurodymams. Negalima kritikuoti šventųjų raštų ir Švento Vardo šlovę laikyti perdėta.
4) Apkalbinėti Vedų literatūrą ir literatūrą sekančią Vedų tradicijomis.
5) Savaip interpretuoti Šventą Viešpaties Vardą. Atrasti naujas prasmes šventame varde, savaip versti Harė Krišna maha mantrą.
6) Laikyti Švento Vardo šlovę įsivaizduojama.
7) Atlikti nuodėmingus veiksmus pasiliaujant Švento Vardo galia.
8) Prilyginti Švento vardo kartojimą materialiai veiklai, kuri aprašyta karma kandos skyriuje. Siekti materialaus rezultato, kartojant Harė Krišna mantrą. Siekti prisišaukti Dievą, kad šis patenkintų mūsų materialius troškimus.
9) Pasakoti apie Švento Vardo šlovę netikinčiam ar tam, kurio tai nedomina.
10) Neturėti tvirto įsitikinimo Švento Vardo kartojimu ir išlaikyti daugybę prisirišimų, netgi supratus Vedų pamokymus apie tai.

Naudojamos smegenų plovimo technologijos.

Taip. Naudojamos ne tik „šventųjų raštų“ turinyje, bet ir knygų platinime pagal neurolingvistinį programavimą, o taip pat valandų valandas kartojamos mantros, yra būdas „užliūliuoti“ smegenis, įdiegti priklausomybę ir sustabdyti kritinį mąstymą. Daugybė religinių mitų, kurie įvelkami į „mokslo rūbą“ kaip antai istorija, archeologija, kosmologija, astrologija.

Organizacija kišasi ir reguliuoja asmeninį narių gyvenimą. Pavyzdžiui, nariai turi gauti leidimą tuoktis ar privalo atsiklausti, kokius drabužius gali nešioti.

Nors tai nėra privaloma, bet nariai turi gauti leidimą, sutikimą tuoktis. Tai bent jau labai rekomenduojama. Jie turi šeimos skyrių, atsakinguosius už tai, kur išrenka arba padeda išrinkti poras bendram gyvenimui kartu. Dažnai šventykloje susiporuoja, kuomet gyvena kurį laiką atskirai, vyrai savo patalpose, o moterys savo. Vėliau, kai nusprendžia įsipareigoti rimčiau, išeina gyventi iš šventyklos ir apsigyvena kartu. Susituokusiems gyventi šventykloje draudžiama, nes tai vienuolynas.

Organizacija pabrėžia savo išskirtinumą likusios žmonijos atžvilgiu, laiko save pranašesniais. Pavyzdžiui, dažnai teigiama, kad atėjus pasaulio pabaigai, išliks tik jos nariai.

Taip, nes neša Dievo žodį, absoliučią tiesą ir save vadina išlaisvintomis sielomis. Jie gąsdina, kad jei valgysi mėsą, po mirties keliausi į pragarą arba jei nuvilsi guru, degraduosi ir abiems bus blogai. Jie daug dalykų graduoja energijomis: dorybė, aistra neišmanymas. Neva didžioji populiacijos dalis yra neišmanyme.

Organizacija turi „mes“ prieš „juos“ mentalitetą, supriešindama savo narius su likusia visuomene. Jei organizacija žinoma visuomenėje ir turi neigiamą įvaizdį, tai aiškinama likusios visuomenės (ar valdžios, verslo ir t.t.) sąmokslu prieš ją dėl savanaudiškų interesų.

Taip. Kai tik ateina į sektą, žmogus jau yra teisus, o kiti „karmiai“[7]. Kaip ir minėjau kultas turi savo pasaulinės istorijos versiją. Turi tokias knygeles kaip „Beždžionių apologetas“ ir „Naujas požiūris į evoliuciją“.
Citata iš knygos skambiu pavadinimu „Dvasinė kultūra“[8]:
„Pamokslaujant gatvėje, ypač Vakarų šalyse, labai dažnai tenka susidurti su šiuo reiškiniu, ypač kai bandome duoti žmonėms vieną iš Šrilos Prabhupados knygų. Jie dažnai sako: „Jūs, krišnaitai, tiesiog vengiate realybės“. O mes galėtume jiems pasakyti tą patį: „Jūs esate iliuzijoje. Jūs nieko nežinote apie savo amžinus santykius su Krišna. Tai jūs stengiatės išvengti amžinos realybės.“ Taigi, dvasingas žmogus ir materialistas iš tiesų gyvena visiškai skirtingose realybėse, pagal skirtingas pasaulėžiūras.“

Nariai daug laiko skiria pinigų organizacijai rinkimui ir naujų narių pritraukimui. Dažnai atiduoda ir visas savo lėšas bei uždarbį, patys tenkindamiesi minimumu.

Taip, jie tuo užsiima masiškai. Knygų platinimas, pamokslavimas, važinėjimas, skraidymas, įvairios programos ir t.t. Daug tapusių psichologų, astrologų, ajurvedos specialistų, „šventųjų raštų“ pamokslautojų.

Nariai artimus santykius (draugystė, vedybos) skatinami užmegzti tik tarpusavyje.

Taip. Tokių modulių, kad pasekėjas gyventų su „karmiu“ praktiškai nėra. Jeigu vis tik nutinka taip, kad po atsivertimo antra pusė vis dar valgo mėsą, žuvį ar neįstoja į sektą, drąsiai pareiškiama – tai ne mūsų žmogus. Supraskite, kad įsiliejus į sektą neišeina kitaip, nes ši sistema apgalvota ypač kruopščiai. Gyvenimo būdas, rūbai, atributai, savas slengas, sava kalba, šukuosena, papuošalai ir kt. Visa ši kultūros dalis stipriai įauga į naują gyvenimą.

Tai pirminis supažindinimas su požymiais. Norintiems apie tai daugiau pasigilinti, skaitykite visą ciklą apie „Iskcon“ judėjimą..

Įsivaizduokite, „Iskcono“ filosofija ir gyvenimo būdas yra visiška alternatyva ką mes matome aplinkui. Paprastai, šis gyvenimas sudėtingas, ir netgi labai. Čia tūkstantis sferų ir jei kažko nesusekei, viskas, žadimas baigtas. Čia visko tiek daug. Lengva susižeisti, apsiversti gatvėje dviračiu, įsipjauti peiliu, netyčia užgauti kitą. Reikia taisyti, remontuoti, vežti, lankyti, pirkti, dovanoti, padėti ir t.t. ir t.t. Pilna organizacinių dalykų ir viskas labai sudėtinga. O kur dar kalba apie ateitį: kuo būti, kuo užsiimti, su kuo kurti santykius? Štai ir sudėtinga atlaikyti ši nelengvą gyvenimą, šią realybę, kuomet jis tau prie viso to sudėtingumo gali atrodyti pavojingas, netolerantikšas, grubus, skausmingas ir t.t. Ypatingai paimkime kokius 1990 metus, siaučiantys nusikaltimai, visokios gaujos, ir staiga mes persikeliame į paralelinį pasaulį, kuriame priešingas požiūris į tam tikrus dalykus, kur duodami atsakymai į klausimus, kur ne šiaip su kažkokiomis lengvomis instrukcijomis, o su absoliučia beprotybe, nuoširdžia beprotybe. Tai taip radikalu. Tu klausi „Iskcon“ pasekėjų atėjęs į jų šventyklą kas yra Dievas, o tau atsako tai Krišna, absoliutus Dievo asmuo, absoliuti tiesa, kuris sėdi Vaikhunthos planetoje ir gano karves. Tau papasakoja visą kosmologinę versiją: dvasiniame pasaulyje gyvena sielos, kurios tarnauja Krišnai, kuriam jie nepavydi. Turi įvairius santykius ir gyvena ten amžinai, bet Krišna stengiasi išsaugoti gyvųjų sutvėrimų pasirinkimo laisvę, todėl jis sukuria materialų pasaulį dėl tų, kurie nori patys pabandyti būti Dievais šiame pasaulyje, nenori tarnauti jokiam Krišnai ir nori gyventi atskirai.

Kaip tai įsigyvendina?

Susikuria dvasiniame pasaulyje debesis, kuris uždaro vaizdą į dvasinį pasaulį, pasirodo priežasties vandenynas pavadinimu Karna. Jame Krišna pasirodo kaip Maha Višnu[9] įsikūnijimas. Didelis keturrankis Višnu. Iš Višnaus kūno porų per kiekvieną iškvėpimą, burbuliukų forma išeina materialūs pasauliai, materiali visata. Pagal šią teoriją mes randamės viename iš šių burbulų. Kiekvienam burbule yra dar po vieną Višnu. Ir čia iš jo bambos išauga lotosas, tiksliau iš „vandens baseino“, kuris randasi greta bambos. Ant lotoso atsiranda Brahma, tai pusdievis, kuriam pavesta būti šio pasaulio konstruktorium (kūrėju). Materialiame pasaulyje yra 14 planetinių sistemų lygių. Žemė randasi per vidurį, 7 viduriniame lygyje. Žemiau randasi pragarinės planetos, viršuje rojinės. Mes gyvename kalijugos epochoje, kuri įvardijama kaip degradacijos epocha, besitesianti 4320000 metų. Jau praėjo 5000 m. Liko 4270000 metų. Tai paskutinė epocha iki susinaikinimo ir sekančios epochos, aukso amžiaus. Egzistuoja 4 epochos, aukso, sidabro, bronzos ir geležies. Visi mūsų trilijonai metų dvasiniame pasaulyje tai vienas įkvėpimas arba iškvėpimas Maha Višnu. Štai taip pagal kai kuriuos žmones taip atrodo visata, taip jie supranta kur jie gyvena ir kaip viskas sukurta. Tu niekada apie tai net nesusimastei, kad išvis taip gali būti. Ir tu galvoji, štai šie žmonės gyvena, jie laikosi celibato, jie nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių, svogūnų, česnakų, grybų, laikosi pasninko tam tikromis dienomis. Galvoji kas juos verčia tai daryti? Kas juos verčia būti psichais bėgiojančiais gatvėmis? Taip kai kurie ir susidomi, nori paskaityti, nori pasigilinti kas juos verčia tai daryti. Tie kurie pradeda domėtis ir skaityti, supranta kad tai visiškai kita paradigma, kiti terminai, viskas absoliučiai kitaip. Ir žinoma kai kurie taip pasigilina, kad kelio atgal nebemato. Plius sužinai, kad svarbiausia yra mantra, tu tiesiog kartok mantrą ir jau esi tiksle. Gyvenimas yra amžinybė, tik mes keičiame kūnus, o gyvename amžinai. Esi šalia Dievo, kuris tave apgins, nes jis viską mato. Jis valdo tavo gyvenimą. Kartok mantrą ir tu įgausi tobulumą. Ir žmonės apsiramina. Ir kaip savivaldybė gali neleisti padainuoti ir pašlovinti Kiršnos gatvėse kai tokia išaukštinta kultūra, kur sekama dorais principais, nenaudoja prievartos, visiems reiškia pagarbą, žmonėms ir visiems gyviems sutvėrimams, sveikas gyvenimo būdas ir t.t.?

Bet ar viskas iš tiesų taip gražu šioje pasakoje? „Iskcon“ yra amerikiečių sekta, kuri įvilkta į indišką rūbą. Tas pats su „munistais“. Tai amerikiečių sekta, įvilkta į korėjietišką rūbą. „Iskcon“ atrodo tikrai miela bendruomenė, bet kas iš to gauna dividendus[10]? Kam tai naudinga? Negali būti, kad visame pasaulyje stato šventyklas, taip aktyviai pamokslauja, skraido, važinėja. Iš kur pinigai? Prabangūs lėktuvai, būtinosios išlaidos. Jie visiškai nedirba. Sutinku, aukų kalnai, bet jos ne iš karto atsirado? Iš pradžių sektos narių nebuvo daug. Pasauliniu mąstu tai žmonių apsijungimas, kuris nėra pripažintas kaip religija. Tai kas už tai moka? Iš kur visa tai atsiranda? Labai įdomu, kad šis tinklas užgožia ir pagauna visą pasaulį, netgi Kiniją. Ir visą šį mokymą pavadino „vediniu“ mokymu, „vedomis“. Kažkas pasakys, kad tai tik 1 procentas vedų. Tai skamba šauniai, visi pakylėti, bet spekuliuoti apie tai nereikia. Atsivertėliai nežino, kur eina, kur jų aukos keliauja, jie nežino, ką garbina, kam atiduoda savo laiką, savo dvasinę energiją. Ką jie maitina savo garbinimu, dainavimu. Tebūnie tai Krišna, bet jį galima garbinti ir namie: lenktis, gaminti jam maistą, šokti prieš jį, bet kam reikalingas„Iskcon“?

Parengė Arūnas Šuopys | arunas.suopys@gmail.com

Išnašos:
[1] https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/religija/religijos-vaidmens-problema-visuomeneje
[2] https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-religijos-124130
[3] Pitchford, S., Bader, C., Stark, R. (2001). Doing Field Studies of Religious Movements: An Agenda. Journal for the Scientific of Religion.
[4] Deviãcija [lot. deviatio – nukrypimas], nukrypimas, nuokrypis: 1. kompaso magn. rodyklės nuokrypis nuo magn. dienovidinio krypties arba girokompaso judamosios dalies – nuo geogr. dienovidinio krypties; 2. optikoje – kampas, kurį sudaro į objektą ar optinę sistemą kritęs spindulys ir išėjęs (ar atsispindėjęs) spindulys; 3. gyvūno organo paveldimo pakitimo atsiradimas vidurinėse gemalo vystymosi stadijose, viena filembriogenezių; 4. laivo, lėktuvo nukrypimas nuo kurso dėl išorinių priežasčių.
[5] http://www.bhakti-vriksha.lt/
[6] http://www.nitaigauracandra.lt/lt,desimt-svento-vardo-izeidimu
[7] Karmis – tas, kas užsiėmęs karma (karmine veikla); materialistas.
[8] Devaki Devi Dasi – Dvasinė kultūra. Dieviškoji Krišnos sistema.
[9] Višnu- vienas iš aukščiausių dievų hinduizmo mitologijoje, priskiriamas prie trejybės (trimurti) kartu su Brahma ir Šiva.
[10] Divideñdas [lot. dividendus – padalytinas], akcinės bendrovės pelno dalis, paskirstoma akcininkams.

Share Button

You may also like...

2 komentarai

  1. Andrius (Anuttama) parašė:

    Kaip jau tapo tradicija, kaip esamas Harė Krišna – ISKCON judėjimo narys pateiksiu nedidelę įžvalgą, kas šiame kritikuojančiame tekste tikrai atitinka judėjimo narių kasdienybę, o kas ne.

    Pirmas ir svarbiausias pastebėjimas toks, kad pateikti „sektų požymiai“ paimti iš oficialaus psichologų tyrimo, kurio autoriai Janja Lalich, Ph.D. ir Michael D. Langone, Ph.D. teigia, cituoju: „Šis sąrašas nėra skirtas nustatyti ar kažkuri grupė yra kultas ar ne. Tai ne diagnozės instrumentas.“

    Specialistai gerai suprato, jog šiuos punktus galima klaidingai pritaikyti beveik bet kuriai organizacijai ar žmonių grupei: bet kuriai religijai, valstybei, šeimai, mokyklai, kompanijai, dėl to nurodė nenaudoti jų šiais tikslais.

    Žinoma, pasaulyje yra ir kenkėjiškų organizacijų vertų sektos vardo, arba sektantiškų žmonių organizacijose turinčiuose dorą tikslą, tačiau, kad juos atskirti ir identifikuoti naudojama visai kita schema ir kiti kriterijai. Tokiu atveju būtina tikrinant kuo remiasi žmogus ar judėjimas, kokie jų tikslai ir ar juose yra elementų prieštaraujančių įstatymams, dorovės normoms, žeminančių kitus žmones.

    Pagal pastaruosius kriterijus Harė Krišna judėjimas arba ISKCON neturi nei vieno neigiamo bruožo ir neatitinka sektos apibūdinimo. Rytuose tai yra tradicinio pagrindo dvasinė organizacija, kurios šventyklas kasdien lanko tūkstančiai žmonių, pradedant visuomenės vadovais, baigiant mokyklų mokiniais, kuriuos ištisomis grupėmis veda patys mokytojai. Vakaruose visos nekrikščioniškos organizacijos vadinamos netradicinėmis, dėl to čia ji priskirta šiai kategorijai, tačiau oficialiai pripažinta, įteisinta ir palaikoma valdžios.

    Tai buvo pagrindinis mano pastebėjimas šį kartą.  Toliau skaityti kviečiu norinčius labiau įsigilinti į straipsnyje paminėtus punktus, bei įsitikinti, kad juos galima priskirti bet kuriai religijai, organizacijai ar žmonių grupei. Ir lygiai taip pat galima paneigti, analizuojant tikslią situaciją:

    • Egzistuoja charizmatiškas lyderis, dažnai – garbinamas.

    – TAIP: Valstybėje, švietimo sistemoje, mokykloje, komercinėje organizacijoje, bet kurioje religijoje, giminėje, šeimoje… Išvardintuose žmonių grupėse – lyderis tai tėvas, motina, prezidentas, karalius, karalienė, vadovas, direktorius, popiežius, klebonas… Jeigu lyderis geras, jis neišvengiamai susilaukia pagarbos ar garbinimo pagal tos grupės tradicijas. Tačiau nei lyderio buvimas nei jo garbinimas nėra sektos ar kulto bruožas, tai bet kokios sėkmingos žmonių grupės bruožas.

    – NE: ISKCON arba Harė Krišna organizacijoje aukščiausiu lyderiu laikomas Šrila Prabhupada yra seniai palikęs šį pasaulį, bet net ir būdamas čia, jis buvo laikomas lyderiu tik dėl to, kad turėjo savybes bei vertybes, kuriomis norėjo sekti kiti. Pirmiausiai žmones stebino jo meilė ir atsidavimas Dievui ir savo dvasiniam mokytojui.  Vakaruose, kur klesti konkurencija ir bandymas būti pranašesniu už visus, Šrilos Prabhupados atsidavimo ir tarnavimo pavyzdys buvo unikalus ir labai trūkstamas, dėl to sulaukė dėmesio iš milijonų žmonių.  Sekanti dalis, dėl ko daugybė žmonių iki šiol nori jį priimti kaip savo lyderį bei idealą: nes Prabhupada parodė savo pasitikėjimą ir tikėjimą paprastais žmonėmis, jų potencialu suprasti dvasines vertybes, nepriklausomai nuo savo socialinės padėties, lyties, rasės, tautybės, išsilavinimo… Tuo pačiu Prabhupada nebuvo charizmatiška asmenybė ta tipine prasme. Jis buvo senukas, ne itin geros sveikatos, ne itin aiškiai kalbantis anglų kalba, niekada nejautęs poreikio turtams, šlovei, pripažinimui, gyvenęs gan paprastą gyvenimą su malda ir sėdėjimu prie knygų, kurios tuo metu bendrąją prasme neturėjo visiškai jokios paklausos. Po jo išėjimo iš šio pasaulio, organizacija seniai neturi jokio vieno lyderio, kiekvienas narys pats renkasi savo dvasinį mokytoją ar įkvepėją, o atskiros bendruomenės pačios iš savo tarpo išsirenka asmenis atsakingus už skirtingas veiklas.

    • Vidaus taisyklės ir lyderio sprendimai nekvestionuojami. Už kvestionavimą dažnai taikomos sankcijos.

    – TAIP: Taisyklės egzistuoja bet kurioje mokykloje, organizacijoje, religijoje ar šeimoje. Net gyvūnai turi savo taisykles. Ar būtų  protinga mokykloje prašyti gero pažymio už blogą darbą, darbe neatlikti užduočių bet tikėtis algos, šeimoje nesilaikyti santuokos įžadų ir tikėtis kad viskas bus gerai, o religijoje nesilaikyti savo tradicijos mokymų, bet vis tiek slėptis po savo religijos vardu? Taisyklės egzistuoja visur, tačiau tai ne sektantiškumo bruožas, o žmonių susitarimo ir kultūros reikalas.
    –  NE: nepaisant to, kad visur egzistuoja taisyklės, jos turi savo paskirtį ir prasmę, kuri padeda siekti pačio žmogaus pasirinktų tikslų. Tuo tarpu Harė Krišna organizacijoje taisyklės ir sprendimai nėra nekvestionuojami, apie juos kaip tik kalbama labai daug, nuolat ieškoma geresnių sprendimų. Tai žino kiekvienas aktyvus organizacijos ar jos bendruomenių narys.

    • Naudojamos smegenų plovimo technologijos.

    – TAIP: šeimoje, valstybėje, komercinėse organizacijose, religijose – visur egzistuoja mąstymo formavimo metodikos. Kaip auklėti vaikus, kad klausytų tėvų, gerbtų juos ir vieni kitus, nevogtų, negertų, nesimuštų… Kaip mokinti mokykloje, kad siektų žinių, gerų balų, gero elgesio, specialybės įsisavinimo… Kaip firmoje nuteikti darbuotojus, kad jie pasiektų didžiausią efektyvumą ir atneštų didžiausią naudą sau ir kitiems. Kaip religijose išmokinti žmones sekti dorybėmis, atsisakyti žalingų veiksnių, didinti savo tikėjimą… Visus šiuos pavyzdžius galima priskirti vaizdingai pavadintam „smegenų plovimui“. Tačiau nuimant neigiamą frazės išraišką, tai reikštų tiesiog mokymą, ugdymą, auklėjimą. Tiems, kas nepritaria organizacijos vertybėms ir tikslams, žinoma norisi tokią veiklą pavadinti kuo labiau žeminančiu įvardinimu, tačiau patys mokymo(si) procesai neturi nieko peiktino.

    – NE: nes sakant smegenų plovimas dažniausiai turima mintyse įdiegti melagingą suvokimą, kurio pagalba galima manipuliuoti žmogumi. Tačiau jei tai yra ne melagingas suvokimas, o savo pačio vertybių perdavimas, tuomet ši sąvoka visai netinka. Tėvai perduoda vaikams savo vertybes, tai jų pareiga ir privilegija, taip pat dvasiniai mokytojai įsipareigoja perduoti savo vertybes ir suvokimą mokiniams, juk dėl to kažką ir renkamės savo mokytoju, nes tikimės perimti jo vertybes, savybes ir suvokimą. Harė Krišna organizacijos nariai kartais net juokauja, kad čia pats turi sau „plauti smegenis“ jei nori kažką perimti, nes nėra jokios prievartos – mokytojai dalinasi žiniomis ir patirtimi, bet tik patys žmonės apsisprendžia ar jiems tai vertinga, ar jie nori skirti laiką klausydami paskaitų, skaitydami knygas ar pan…

    • Organizacija kišasi ir reguliuoja asmeninį narių gyvenimą. Pavyzdžiui, nariai turi gauti leidimą tuoktis ar privalo atsiklausti, kokius drabužius gali nešioti.

    – TAIP: kiekviena šeima, organizacija, valstybė ar religija yra suinteresuota, kad žmogaus asmeninis gyvenimas neprieštarautų dorybės normoms, tos grupės, kuriai žmogus save priskiria, vertybėms, ir pan. Kiekviena civilizuota valstybė bei religija savaip reguliuoja santuokas, bandant užtikrinti darną, užkirsti kelią išnaudojimui ir pan. Kiekviena valstybė ar kultūra turi sau būdingus drabužius, daugybė profesijų ir organizacijų turi labai griežtus reikalavimus aprangai. Tačiau šie bruožai neturi nieko bendro su sektantiškumu.

    – NE: nepaisant to, kad visos žmonių grupės ir bendrijos turi vyraujančias normas ir tikisi priėmimo/perėmimo iš kitų narių, galiausiai tik pats žmogus laisvai sprendžia ką daryti su savo gyvenimu. Jeigu žmogus eina patarimo pas tėvus, mokytojus, vyresnius draugus, vadovus ar įkvepėjus – ar tai reiškia, kad jie visi kišasi ir reguliuoja asmeninį gyvenimą ir atima tavo nepriklausomybę? Būtų absurdiška taip manyti, tačiau Harė Krišna judėjimo nariai kaltinami būtent tokiu absurdišku pagrindu. Žmonės patys ieško ir renkasi savo dvasinius mokytojus, savo gyvenimo kelio bendražygius ar patarėjus. Tai nėra organizacijos kišimosi klausimas, tai žmonių tarpusavio asmeninių santykių klausimas, ir grupes kultūros bei tradicijų klausimas.

    • Organizacija pabrėžia savo išskirtinumą likusios žmonijos atžvilgiu, laiko save pranašesniais.

    – TAIP: visos organizacijos, religijos, net giminės, šeimos, komercinės ar valstybinės įstaigos TURI kažkokį išskirtinumą kitų atžvilgiu. Išskirtinumas gali būt pagrįstas, įrodytas, bet gali būti nepagrįstas, o siekiamas kaip išskirtinis tikslas. Bet kokiu atveju išskirtinumas gali egzistuoti ir tai nėra nusikaltimas. Krikščionybė turi savo išskirtinumą dėl susikoncentravimo į Kristaus mokymą, budistai – į Budos. Karate mokykla turi savo išskirtinumą susikoncentravime į karate meną, klasikinės gitaros mokykla turi išskirtinumą dėl savo mokymo. Kažkas gali laikyti save pranašesniais, ir tai gali būti visiškai pagrįsta. Geras futbolo meistras tikrai bus pranašesnis už laisvalaikiui kamuolį paspardantį žmogų, tačiau pranašesnis tik toje apibrėžtoje srityje. Taip pat mokslininkai, menininkai, darbininkai – visur yra kažkuo pranašesnių žmonių. Lygiai taip pat ir tikėjimo ar filosofijos klausime, jeigu kažkas tiki, jog jie turi plačiausią filosofijos sistemą ir tiksliausią mokymą apie pasaulį – tai irgi gali būti pagrįsta. Net jeigu tai sunku įrodyti ir pagrįsti – tikėti mokymo pranašumu dar nėra nusikaltimas ar sektantiškumas, tai kaip yra tik tai, kas žmones daro žmogiškais, verčia tobulėti savo pasirinktose srityse, kiekvieną daro unikaliu ir giliu jo pasirinktame gyvenimo kelyje. Tačiau išskirtinumas nėra sektantiškumo bruožas ir tai visiškai nereiškia kitų žeminimo.

    – NE: nepaisant unikalumo, išskirtinumo ir pranašumo, kiekviena civilizuota visuomenės dalis veikia ne dėl savo pranašumo įrodymo ir kitų pažeminimo, o dėl visos visuomenės labo. Darbininkas savo profesijoje yra pranašesnis už tą kuris nemoka jo amato, tačiau jis panaudoja savo pranašumą tam, kad dirbti kitiems. Fiziškai stiprus žmogus fiziškai pranašesnis už silpną ir ligotą, bet jis panaudoja savo pranašumą tam kad padėti silpniems, dirbant policijoje, tarnaujant armijoje, gaisrinėje ar pan. Geras meditacijos meistras mokantis valdyti savo protą yra pranašesnis už tuos kurie neturi tokių gebėjimų ir žinių, tačiau jis savo pranašumą naudoja tam, kad padėti ir kitiems ugdyti geras savybes ir gebėjimus. Sąmoningi žmonės, net ir žinodami savo privalumus, nelaiko savęs panašesniais, nes mato, kad VISI žmonės pasaulyje turi savus privalumus ir taip sudaro bendrą nuostabią visumą, bei bendradarbiauja padėdami vieni kitiems. Toks yra ir Harė Kiršna organizacijos požiūris.

    • Organizacija turi „mes“ prieš „juos“ mentalitetą.

    – TAIP: kiekviena šeima, mokykla, bendruomenė, valstybė, dėl savo funkcionavimo ir savo tikslų siekimo turi jausti savo apimtį, ribas, turi žinoti kas yra jie, o kas yra kiti. Kaip tik būtų labai nenormalu jei tėvas po darbo grįžtų ne į savo šeimą, arba mokiniai kiekvieną pamoką lankytų vis kitoje mokykloje, o valstybės prezidentas ar tarnautojai vieną dieną dirbtų vienai valstybei, kitą dieną kitai. Arba kas būtų jei religijų tikintieji kiekvieną dieną eitų vis į kitos tradicijos pamaldas, meditacijas ar mokymus – tikėtina, kad galiausiai neišmoktų nei vieno. Pats „mes“ ir „jie“ suvokimas dar nėra žalingas ar sektantiškas dalykas, skirtumų suvokimas dar nėra sektantiškumas ar smerktinas dalykas, tai sveiko proto klausimas, svarbu tik kokiam tikslui toks suvokimas naudojamas.

    – NE: civilizuotos visuomenės nariai, net ir suprasdami kas yra „mes“ ir kas yra „kiti“, supranta ir tai jog kas bebūtum, tu turi kurti gėrį visų atžvilgiu. Religijose, dvasinėse ir organizacijose tai ypatingai akcentuojama. Harė Krišna judėjimo įstatuose net yra pabrėžta, jog mes neturime siekti tapimo pranašesniais už kitas dvasines tradicijas, religijas, kultūras, o turime mokytis žvelgti į visus kaip į Dievo daleles, kurioms galime kažkuo pasitarnauti ar užmegsit draugišką ryšį.

    • Nariai daug laiko skiria pinigų organizacijai rinkimui ir naujų narių pritraukimui.

    TAIP: visos organizacijos, valstybės įstaigos, komercinės firmos, o galiausiai ir įvairios žmonių grupės, būreliai, grupuotės įvairiais būdais renka pinigus. Geriausiai tai įvaldžiusios yra valstybės organizacijos, nes valstybė iš žmogaus nuskaičiuoja pinigus dar prieš žmogui pačiam gaunant atlyginimą. Taip pat padaroma ir su „naujų narių pritraukimu“ – kiekvienas pagimdytas vaikas pritraukia lėšas mokykloms, universitetams, o galiausiai tampa mokesčių mokėtoju, be legalios pasirinkimo galimybės. Įvairūs pramogų, sporto, tikėjimo, meditacijos susibūrimai taip pat priversti rinkti pinigus, nes turi padengti išlaidas  bendrai naudojamoms priemonėms, patalpoms, komunikacijoms, komunalinėms paslaugoms, žmonių darbui ir kitiems bendrai sunaudojamiems ištekliams. Bet visada, visais laikais pasitaiko gan daug žmonių, kurie yra nepatenkinti jog reikia mokėti mokesčius, reikia už kažką atsilyginti, reikia prisidėti prie kažko jei pats naudoji išteklius, tokie žmonės nori gauti dykai, ir nieko neduoti atgal. Tokio mąstymo žmogus, susidūręs su religinėmis organizacijomis be abejo lieka nepatenkintas, galvoja – kodėl aš turėčiau prisidėti, kai kaip tik esu tas, kuris nori pralobti iš kitų be jokių išlaidų? Taip, gyvename tokioje visuomenėje kur pinigai yra tapę natūraliu mainų vienetu, tačiau tai visiškai nesusiję su sektantiškumu ar kultu. Naujų narių pritraukimas – taip pat nėra sektantiškas aspektas, burtis į bendruomenes ir didinti savo gretas yra žmogiškas bruožas, būdingas daugumai civilizuotų veiklos sričių.

    – NE: kiekvienos organizacijos, žmonių grupės ar bendruomenės narių siekis pritraukti pinigus yra tiesiogiai susijęs ne su organizacijos poreikiais, o su pačių narių poreikiais. T.y. pinigai renkami ne kažkokiai organizacijai, o jų pačių pasirinktiems norams ir vertybėms įgyvendinti. Vieni nori savo mieste turėti prašmatnią šventyklą, kiti nori gražaus sodo prie šventyklos, kad ateidamos šeimos su vaikais turėtų kur pasivaikščioti, kad jaustųsi maloniai ir harmoningai, dar kiti nori prisidėti prie kuo gausesnio dvasinės literatūros leidimo, o dar kitiems patinka tiesiog sėdėti medituojant po medžiu, pasitenkinant kukliu gyvenimu, kam pinigai nereikalingi. Kiekvienas pasirenka remti ar kviesti kitus remti tokią idėją, kokia yra artima jam pačiam, o religinėse organizacijose egzistuoja visas įmanomas spektras įvairių tikslų ir norų, nes kiekvienas naujas žmogus atsineša savo idėjas ir požiūrį. Tačiau visais išvardintais atvejais, sąmoningas žmogus iš tikro skiria pinigus pačio savo vertybėms įgyvendinti, jeigu to nori. Jei kažkokia organizacijos veikla neatitinka jo vertybių, niekas neverčia investuoti. Nepaisant to, mūsų laikais normaliose religinėse organizacijose seniai nėra jokios priverstinės rinkliavos, kiekviena dvasinė bendruomenė pati organizuoja sprendžia savo „ūkio“ ir vizijų  finansavimą. Tuo tarpu Harė Krišna organizacijoje yra pilnai įmanoma visą gyvenimą būti pilnaverčiu nariu neišleidus nei cento. Net ir priešingai – visad atsiras geros širdies žmonių kurie mielai padės jei kažkam iš bendraminčių kilo finansinių problemų ar pan. Ir tai vyksta nuolat.

    • Nariai artimus santykius (draugystė, vedybos) skatinami užmegzti tik tarpusavyje.

    – TAIP: psichologiniu požiūriu tikrai artimi santykiai labiausiai įmanomi tik tarp bendraminčių, tarp panašių vertybių ir panašios pasaulėžiūros žmonių. Tad be abejo, didžiausias procentas žmonių visais laikais renkasi draugijas ar gyvenimo partnerius iš tos pačios valstybės, panašaus socialinio statuso, panašaus tikėjimo ir tt… Nepasiturintys žmonės retai važiuos ieškoti antros pusės į kažkokį milijonierių susibūrimą, ir joks karalius nesako savo vaikams – gal tu paieškok sutuoktinio tarp elgetų? Tėvai mokindami savo vaikus krikščioniško gyvenimo, niekad nesakys savo vaikams – gal pasistenk susirasti draugų ateistų arba pagonių, ir būtų gerai kad tavo sutuoktinis būtų netikintis Dievu! Būtų absurdiška jei taip kažkas kalbėtų, tačiau Harė Krišna tradicijos nariai, kažkodėl kartais yra kaltinami jog jie mėgsta burtis į draugų ratus ar kurti šeimas tarp bendraminčių ir savo tikėjimo narių. Bet ar tai turi kažką bendro su sektantiškumu? Juk tai normalus ir netgi labai pagrįstas žmogiškas požiūris, kuris, netgi nėra privalomas.

    – NE: nepaisant aplinkybių, dėl kurių tikintieji dažnai kuria santykius tarpusavyje, nuolat būna ir labai labai daug priešingų atvejų. Lietuvoje ir pasaulyje yra labai daug šeimų su skirtingais tikėjimais, yra daug draugų ratų su skirtingomis pasaulėžiūromis.

    Pabaigai, norėčiau atsakyti į šį straipsnio autoriaus klausimą: „Tebūnie tai Krišna, bet jį galima garbinti ir namie: lenktis, gaminti jam maistą, šokti prieš jį, bet kam reikalingas Iskcon?“
    – ISKCON – Harė Krišna judėjimas, o taip pat krikščionybė, islamas, budizmas – jie reikalingi milijonams žmonių dėl to, kad:
    1. Burtis į bendraminčių grupes yra žmogiška savybė. Jei kažkas panaikins vieną organizaciją, tuojau žmonės sukurs kitą.
    2. Teisinio dvasinės organizacijos egzistavimo būtinybę diktuoja valstybės įstatymai. Iš religinės pusės tai visiškai nereikalinga, bet iš valstybės įstatymų pusės – tai neišvengiama, šiuo laikmečiu.

    Ačiū visiems kas skaitė. Linkiu geros kloties, ramybės, supratingumo ir meilės vieni kitiems.

  2. Adeptas parašė:

    Arūnas rašo: “ galima teigti, kad Harė Krišna judėjimas Lietuvoje yra kultinis, o Indijoje – sekta.“

    Ne, negalima taip teigti, ir paaiškinsiu kodėl.

    Paimkime dvi gerai žinomas religijas ar religines tradicijas. Jėzus ir jo mokiniai pradėjo krikščionybės tradiciją, o Mahometas ir jo mokiniai pradėjo islamo tradiciją.

    Krikščionybė ir islamas turi daug sekėjų ir Indijoje, nors palyginus su Indijos sanatana-dharmos tradicijomis, yra mažumoje. Tas faktas, kad krikščionybės ir islamo sekėjai Indijoje yra mažumoje, šių dviejų religijų nepadaro kultais Indijoje, ir sektomis Europoje. Ir Indijoje, ir Europoje, jos lieka tuo, kuo yra – religinėmis tradicijomis, religijomis.

    Kas yra „sekta“? Dar kartą aptarkime šį terminą.

    Tarptautinių žodžių žodynas:
    sektà [lot. secta — kryptis, doktrina, mokykla]:
    1. rel. bendruomenė, grupė, atskilusi nuo viešpataujančios bažnyčios, tikybos;
    2*. žmonių grupė, atsiskyrusi nuo kitų, turinti savo įsitikinimus, interesus.

    Oxford žodynas:

    sect
    – a group of people with somewhat different religious beliefs (typically regarded as heretical) from those of a larger group to which they belong.
    – a group that has separated from an established Church; a nonconformist Church.
    – a philosophical or political group, especially one regarded as extreme or dangerous.

    Indijos sanatana-dharmos religinių tradicijų visumai būdinga tai, kad ten nėra viešpataujančios bažnyčios, tikybos, o visados buvo daug tradicijų ir mokyklų. Keturios pagrindinės vaišnavų tradicijos, mokyklos, yra:

    1. Šri sampradaja
    2. Brahma sampradaja
    3. Rudra sampradaja
    4. Sanaka sampradaja.

    Gaudija vaišnavų sampradaja, kuri turi milijonus sekėjų, yra ypač plačiai paplitusi Rytų Indijoje, ir kuriai, tarp kitų organizacinę formą turinčių bendrijų, priklauso ir ISKCON, yra Brahma sampradajos šaka, kurią įsteigė Viešpats Šri Krišna Čaitanja ir jo mokiniai 16 amžiuje.

    Brahma sampradajos pirmasis mokytojas istoriniais laikais buvo Šri Madhvačarja (13 amžius).

    Gaudija vaišnavų sampradaja nėra sekta, o natūraliai atsiradusi viena iš Indijos vaišnavų mokyklų, tradicijų. „Sektos“ terminas Gaudija vaišnavų sampradajai netaikytinas todėl, kad nebuvo jokios viešpataujančios bažnyčios ar tikybos, nuo kurios ji būtų atskilusi kaip sekta, ir todėl, kad ji yra pripažįstama kaip autentiška kitų Indijos sanatana-dharmos tradicijų. Taip kaip Jėzus pradėjo krikščionybės tradiciją, o Mahometas pradėjo islamo tradiciją, taip mūsų Viešpats Čaitanja 16 amžiuje pradėjo Gaudija vaišnavų tradiciją. Ir nesvarbu, kuriame krašte – Indijoje, Europoje, Amerikoje ar dar kur nors – šia tradicija yra sekama, ji lieka tuo kuo yra: viena iš ilgaamžių Indijos religinių tradicijų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.