Sekta. Priklausomybė, depresyvumas ir užslėptas savęs išaukštinimas (VI dalis)

Iliustracija: Rolandas Vičys

Šiame straipsnyje rašysiu apie „dvasinę“ priklausomybę „Harė Krišna“ bendruomenėje, depresyvumą ir savęs išaukštinimą.

Ankstesnę priklausomybę keičia nauja

Žemos vertės neurozė[1] atveda žmones į sektą ir priveda juos prie priklausomybės. Priklausomais galima vadinti ir tuos žmones, kurie užsiima griežta sveika gyvensena. Mes turime ne taip seniai atsiradusią ligą pavadinimu ortoreksija[2]. Tokie žmonės neretai laikosi už savo vertybių, kaip už kokios lazdos ir nepaleidžia. Laikydamiesi jaučia kažkokį vidinį susitaikymą, nusiraminimą. Turi savas griežtas taisykles ant kurių viskas laikosi.

Nekalbu apie alergijas ir žmogui netinkamus maisto produktus, bet apie pasirinkimą ir įsitikinimus. Dažnai žmonės būna susidūrę su kenkiančiomis priklausomybėmis praeityje ir jas panaikinę priklausomybę, randa naują, nes reikia įsikabinti į kažko naujo ir laikytis. Todėl tarp sektantų labai daug buvusių narkomanų, alkoholikų. Jie trina aną priklausomybę remdamiesi šia. Žinoma, tai naudingesnė priklausomybė, ir geriau įsikibti į tokią, nei į butelį. Priklausomybė ir fanatizmas, dažnai viešas, reabilituoja[3] priklausomus: jie anksčiau neturėjo kasdienių maldų, ritualų, knygų skaitymo, paskaitų klausymo, griežtų mitybos taisyklių, o dabar viskas tiesiog užrašyta minute į minutę ką, kur, kaip daryti. Žmogus atsiduria šioje griežtoje struktūroje ir rėmuose. Tai jo priklausomybė, įsitvirtinanti per šią struktūrą, priklausomybę, pakitusį gyvenimo būdą.

Pasaulyje egzistuoja organizacijos, kurios surenka žmones, priklausomus nuo alkoholio, narkotikų ir išveža juos į vienuolynus, kur jie gyvena kaip paklusnieji, keičia savo ankstesnę buvusią priklausomybę į religinę priklausomybę. Tai iš tiesų gali būti naudinga, norint atsigauti nuo į degradaciją vedančių priklausomybių.

Konkretus Dievas

Kai žmogus neturi vidinio ramsčio, ramybės, savivertės, tikėjimo savimi, jis ieško tikėjimo sektoje. Ieško ramybės. Pageidautina, kad Dievas būtų konkretus ir matytų nuveiktus darbus. Matytų kaip atsidavęs tarnauju. Pavyzdžiui, Krišna, piemenukas, mėlynas berniukas, ganantis karves, arba jaunuolis, kuris aišku kada gimė, kaip ir kur gyveno. Viskas turi būti aišku – kokie jo žaidimai, draugai, draugės. Žmogus įsilieja į terapinę struktūrą. Jis tampa jos sudedamąja dalimi ir tokiu būdu jaučiasi saugus. Sumaištis jį guodžia – mažėja depresija, gyvenimas įgauna prasmę, formą, spalvas ir tokiu būdu galima panašias bendruomenes vertinti kaip doras.

Religija visada tarnavo būtent tokiu tikslu – gelbėti žmogų nuo jo paties, nuo naikinančios būsenos, naikinančio elgesio, savižudybės, neurozių, psichozinių pasireiškimų. Bet šiame visame „Iskcon“ gėryje yra daugybė „povandeninių srovių“, kurias vienareikšmiškai vadinti doromis ar etiškomis – per drąsu. Iki tam tikro lygio ir tam tikriems žmonėms sekta gali padėti, tačiau praskiesta teorija „Iskcono vediniame moksle“ turi būti akylai stebima, todėl žmonės turėtų būti budrūs. Ką aš turiu galvoje? Straipsniuose aš kalbu tik iš psichologinės pusės ir dar daug ko nenagrinėju. Pavyzdžiui, grynojo mokslo. Mokslas niekada nedarys tokių grandiozinių, visa apimančių išvadų, kokias skelbia „Iskcon dvasinis mokslas“ – „vedos“. Mokslo tiesos bus tik dalinės, susietos su empiriniais faktais ir taip pat niekada nebus absoliučios. Mokslas, kuris turi savitikros mechanizmus, neteigia, ko nežino, to, ko negali pagrįsti. Tą matome istorijoje. Istorikai remiasi šaltiniais ir neveda iš jų visa apimančių teorijų (archeologija), o alternatyvi pseudoistorija (sąmokslo teoretija) pradės neigti dabartinę istoriją ir įvardins ją kaip suklastotą, pasiūlys savo versiją. Netgi mokslo filosofija turi savikritikos mechanizmus. Kiek daug šiame judėjime mitologijos, ezoterikos, mistikos. „Iskcon“, ne tik turi savo istorijos versiją, bet turi kosmologijos paveikslą ir paaiškinimą kaip susikūrė visata. Matome, kad pseudomokslas ir pseudoreligija iškelia tokias hipotezes, kurių negalėtų pažeisti joks eksperimentas, siūlantis galimą paneigimą, todėl jų ir negalima paneigti.

Pakalbinus statistinį Krišnos sąmonės pasekėją greičiausiai daugelis atsakytų, kad neplanavo būti krišnaistu, tačiau kai žmogus pradeda lankytis šventėse, užmezga pažintis, gauna galimybę pašokti, padainuoti, paklausyti „šventųjų raštų“ istorijų, atrodo, kodėl gi ne? Ir po truputį, po truputį žmogus įauga į šią struktūrą. Augdamas šioje struktūroje, žmogus, kuris neturi išsilavinimo, gyvenimiškos patirties, neturintis su kuo palyginti, jam atrodo, kad šie žmonės sąmoningi, intelektualūs, kurie siekia kažko aukštesnio. Todėl tiek daug jaunų žmonių prisijungia prie šio judėjimo.

Repetityvus mantros kartojimas

Vienas esminių praktikos veiksmų – su specialiais karoliais kartoti mantrą kasdien. Bent porą valandų per dieną. Jei praleisi bent dieną, nepalanku. Jei prisidarysi nuodėmių, visas sukauptas karmos taškų kaupimas nueis šuniui ant uodegos. Jei praleisi, pradėsi jausti kaltę. „Tu taip savo guru pavesi, o pažadėjai kartoti per dieną bent 16 ratų.“ Neduok dieve jis dar apsirgs dėl to. O kai kurie kartoja netgi 64 ratus. Tai praktiškai visa darbo diena. Tai laikoma labai stipria atsidavimo tarnyste, bet mano galva – tai savotiška savižudybė. Kas dedasi 8 valandas mantrą murmančio žmogaus galvoje? Iš principo aš nieko prieš meditaciją, bet meditacija meditacijai nelygi. Reikia kaip minimum dasdien kartoti po 2-2,5 val., 108 karoliukus, 16 ratų. Pasekėjai kartais vienas kito klausia, kiek ratų kartoji, nes ne visi sugeba 16 ratų apsukti. Tikrinasi ir galimai konkuruoja, kieno atsidavimo tarnystė stipresnė. Bendruomenėje giedamos giesmės, o dažniausiai viena „didžioji išsivadavimo iš šio materialaus pasaulio giesmė“ – Harė Krišna mantra. Įsivaizduokit, kasdien kartojamos tos pačios frazės. Ta pati mantra ir dainuojama valandų valandas, dažnai choru. Visi kartu. Dainuojant įeinama į transo būseną.

Aš nieko prieš transą, galima kartu padainuoti, pagiedoti, bet ne tada, kai tai daroma prievarta ir ne tavo individualaus laiko kiekio atžvilgiu, o tokiu kuriuo tau pasakė. Manau, tai kenkia. Mano manymu, kiekvienas žmogus turi klausti savęs – kodėl? Todėl, kad smegenys keičia smegenų padėties būseną. Paskutiniame straipsnyje užrašysiu rekomenduojamą literatūrą. Galėsit patys susirasti, jei įdomu. Bet jei trumpai – šis cheminis komponentas keičiasi. Žmogus įeina į euforijos būseną ir tai kaip narkotikas. Tai prišaukia priklausomybę, pripratimą. Vienas autorius teigia, jog žmogaus smegenys „užliūliuojamos“. Gali sumenkti žmogaus intelektualinės funkcijos, gali pasidaryti sunku orientuotis, prastėja atmintis ir dėmesys, o svarbiausia – galimybė priimti sprendimą. Gali sumažėti valios funkcijos. Todėl negalima nieko imtis per prievartą, nes taip galima likti tame palaimintame aklume ir susigadinti sau sveikatą.

Depresyvus charakterio bruožas

Depresyvus charakterio bruožas yra viena iš gyvenimo sektoje priežasčių. Egzistuoja tokia žmonių grupė, kurie neįsitraukia į sektą, tačiau bendrauja su jais, kartu maitinasi, dainuoja, organizuoja šventes ir t.t. Jie „zombių“ rizikos grupėje, tačiau įsilieję į bendruomenę ir susigyvenę su nauja realybe neketina tapti guru mokiniu. Nenori visiškai pasinerti į fanatišką gyvenimą. Kodėl žmonės taip daro ir ką jie ten gauna? Dažnai tai daro ilgus metus. Galima padaryti išvadą, kad ten žmogus būna dėl saugumo. Vienintelė bendruomenė, kurioje visi tokie kaip jis. Kokie? Depresyvūs, depresyvaus charakterio. Tai toks charakteris, kai visa agresija nukreipiama į save. Į savo vidų. Visą savo pyktį, neapykantą, nusivylimą, pasibjaurėjimą, susierzinimą žmogus nukreipia į save. Viską, kas gimsta neigiamo, kas susiję su agresyvumu, jis suverčia į save. Už viską bara, peikia, kaltina, baudžia tik save. Jis gali būti delikatus4. Jis niekada nieko nekaltina, visada ieško priežasties savyje. Jei kažkas davė depresyviam žmogui į akį, jis visada atras priežastį ir pateisins tą žmogų, kuris taip padarė. „Taip nutiko dėl tam tikrų priežasčių, nes aš netinkamai pasielgiau ar kažką pasakiau. Tokia mano karma. Viskas natūralu. Aš keisiuos, dirbsiu su savimi ir kitą kartą jau nebegausiu į akį.“ Tokia pas tokius žmones asmenybės struktūra. Tokia filosofija. Ir šiam žmogui suprantama, kad pasaulyje gyventi labai skaudu. Beje, kartais atrodo, kad šių sektos pasekėjų dvasinė pažanga matuojama pagal įdėtas pastangas. Rodos, jei nebūsi fanatikas, netobulėsi, bus silpna atsidavimo tarnystė.

Tie žmonės, kurie tiesiog būna greta sektos pasekėjų, sako, kad visada jautė skausmą dėl šio esančio išorinio pasaulio, kitų žmonių, tėvų. Netgi motinos, tėčio, draugų, mokyklos, aplinkinių svetimų žmonių, darbo ir t.t. Jie užsidaro savyje ir sektoje gauna reikalingą bendravimą, visiškai saugų, nes aplinkiniai visiškai tokie patys. Didesnė dalis žmonių pasekėjų yra labai panašūs. Jie ypač delikatūs ir siekia dirbti su savimi. Jie atsitraukė nuo išorinio pasaulio, nuo žmonių, turinčių sveiką agresiją, nes buvo jų nesuprasti. Bendraut juk norisi, bet nepakeliamas esantis pasaulis, įvairūs žmonės, todėl stengiasi būti greta tokių pačių ir saugotis.

Užslėpta puikybė

Depresyvus charakterio bruožas tai toks bruožas, kai žmogus, vietoj to,kad ieškotų priežasties savyje, visiems be pabaigos lenkiasi. O kas viduje? Viduje – didelė puikybė. Jie kėsinasi „vairuoti“ visus, kas tik pasitaiko jų kelyje. Visi šoka pagal jo dūdelę: „Jei aš save pakeisiu. Jei aš pakeisiu savo mintis, nuotaiką, žodžius, veiksmus, tai ir šis žmogus ir visas pasaulis aplink pasikeis. Kaip šis pasaulis atrodys, priklausys nuo manęs. Kaip mano mama su manimi rytoj pasielgs, susiję su tuo, kaip aš šiandien su savimi padirbėsiu. Kaip vyras su manimi bendraus, kiek pinigų atneš, kiek man naujų suknelių nupirks, priklausys nuo to, kaip aš su savimi padirbėsiu. „Pabursiu“, pasėdėsiu celėje, pasimelsiu, pamedituosiu, savo trūkumus panaikinsiu – vyras, vaikas ir valdžia pasikeis, apskritai, pasaulis taps kitoks.“ Štai ta užslėpta puikybė. Tarsi atrodo, kad kiti žmonės neturi savęs paties. Reikalinga kažkokia reakcija į mano vidinę būseną ir žmonės neišmanėliai keičiasi atsižvelgdami į tai, kaip keičiuosi aš. Tai kažkiek panašu į trimečio ar keturmečio vaiko elgseną. Kai jis įsivaizduoja, kad pasidarė visatos centru ir pagrindu žemėje. „Aš verkiu ir atbėga mama ar tėtis, kurie pildo mano norus“. Žinoma, vėliau vaikas išgyvena narcisistinę traumą ir su laiku susigaudo bei supranta, kad vis tik jis nėra pasaulio centras. Jis mokosi prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, naujos aplinkos, sampratos.

Nežinau, kaip kitose sektose, nes nesu jose buvęs, bet veikimo principai panašūs. Aš taip pat pakliuvau čia ne be priežasties. Gavau alternatyvą esamai realybei, kuri man pasiūlė neįtikėtiną pasaką. Tik tikėk ir būk laimingas. Išoriškai ten buvo švaru, šviesu, kvapnu, šilta. Ten visi žmonės buvo geri, dori. Neįmanoma sulaukti pikto žodžio, juo labiau – fizinio smurto. Viskas buvo labai saugu. Todėl aš ten ir atsidūriau. Buvau prilipęs, kaip musė prie medaus. Noriu tai paaiškinti tiems žmonėms, kurie turi giminaičių ar draugų tokiose sektose kaip „Harė Krišna“ – „Iskcon“. Manau, kad tai yra bendras vaizdas, kas liečia sektas. Ten vieni kitus palaiko, visi kaip vienis, vieningi ir mylintys. Aišku, yra visokių santykių, bet tikro, natūralaus dvasinio artumo ten ne tiek ir daug. Ten žmonės vis tiek lieka atskirti ir nesidalina. Egzistuoja savotiška konkurencija. Tuomet reikia vaidinti. Tokia sektos kaina.

Kitame straipsnyje rašysiu apie guru ir visažinių didžiavimąsi.

Parengė Arūnas Šuopys | arunas.suopys@gmail.com

Išnašos:
[1] Neuròzė [gr. neuron – gysla; čia: nervas], med. centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimas, pasireiškiantis padidėjusiu jautrumu, nerimu, įkyriomis būsenomis, prot. pajėgumo susilpnėjimu, organų veiklos sutrikimais.
[2] Ortoreksija– liguista manija sveikai mitybai ir sveikuoliškam gyvenimo būdui. Ortoreksija pasireiškia tuomet, kai sveika mityba atrodo kaip vienintelis teisingas pasirinkimas. Pradedame manyti, kad būsime sveiki, gražūs ir liekni, tik jeigu skrupulingai valgysime „švarų”, natūralų, kuo mažiau perdirbtą ir kuo mažiau priedų turintį maistą. Imame laikytis savo griežtai nustatyto sveikų produktų sąrašo. Cukrus, miltai, riebaluose kepti produktai, greitas maistas, pieno, gyvuliniai produktai, angliavandeniai, kepiniai, desertai, gazuoti gėrimai, alkoholis – tai pavyzdžiai maisto, kuris įtraukiamas į neleidžiamų produktų sąrašą, jo vengiama su didžiausia baime, o suvalgius tokio maisto jaučiamas didelis kaltės jausmas.
[3] Reabilitúot: 1. grąžinti pirmiau turėtas teises; 2. grąžinti gerą vardą; 3. pripažinti nekaltu asmenį, nepagrįstai patrauktą baudžiamojon atsakomybėn.
[4] Delikatùs [pranc. délicat]:
1. jautrus, mandagus, švelnus;
2. silpnas, trapus;
3. reikalingas jautraus, taktiško elgesio, keblus.

 

Anksčiau skelbta:
1 dalis: Dėl kokių priežasčių žmogus patenka į sektą?
2 dalis: Kokie žmonės patenka į sektą?
3 dalis: Kaip ištraukti žmogų iš sektos?
4 dalis. Neįtikėtinas bendruomenės triumfas
5 dalis. Savigrauža ir baimė palikti sektą

Susiję straipsniai:

Apie Krišnos kultą: sveiki atvykę į savo naująjį gyvenimą!KODĖL AŠ ATSUKAU NUGARĄ EGZOTINIAM KULTUI?Vedų guru mušamą vyro moterį moko, kad reikia atidirbti karmą.

Share Button

You may also like...

10 komentarų

  1. Saulius Domarkas parašė:

    Laba diena, kreipiuosi į psichika.eu administratorius ar moderatorius. Šis autorius Arūnas Šuopys perlenkia lazdą ir jau dėsto pseudomokslą mokslo ar psichologijos vardu. Panašu, kad jis neturi nei psichologinio išsilavinimo, nei religijotyros nei sociologijos pagrindų, bet rašo taip tarsi visa tai žinotų. Savo asmeninę nuomonę jis pateikia tarsi faktą. Darydamas toli siekiančius apibendrinimus jis remiasi tik savo apmąstymais ir patirtimi. Atkreipkite dėmesį į jo cituojamas išnašas. Nei vienos nuorodos į mokslinį ar tiriamąjį straipsnį. Autorius daro apibendrinančias ir iš esmės kitus menkinančias išvadas apie visas jo paliestas temas, todėl iš esmės šias išvadas galima taikyti beveik kiekvienam žmogui ir tikrai pačiam straipsnio autoriui. Jo pasvarstymai apie Dievą ir religiją taip pat tokie bendri, kad juos galima pritaikyti bet kokiai religinei tradicijai, taip pat ir katalikybei. Užtektų paskaityti Senąjį ir Naująjį Testamentą, Koraną, kad bet kokius šių religijų pasekėjus pavadinti fanatikais ar sektantais, išskyrus nebent tuos, kurie save vadina tikinčiais, bet iš tiesų tais mokymais nei trupučio neseka. Autoriaus teiginiai apie ISKCON narių dvasines praktikas yra visiškai iškraipyti ir įžeidžiantys. Gal autoriui teko sutikti tokių žmonių ISKCON judėjime, tačiau sveikas protas sako, kad visi judėjimo nariai negali būti tokie. Tai beveik tas pats, kas surasti lietuvį žmogžudį ar sukčių ir pavadinti visus lietuvius žmogžudžiais ir sukčiais. Turbūt 80% žmonių patenkančių į kalėjimus Lietuvoje yra katalikai. Gerbiami administratoriai, Lietuvoje yra rimtos mokslinės organizacijos, tiriančios religinius judėjimus. Prieš publikuodami panašius straipsnius, pasiteiraukite specialistų nuomonės. Yra tokia įstaiga Naujų Religijų Tyrimo ir Informacijos Centras (NRTIC), ten dirba mokslininkai ir tikri specialistai. Paprašykite, kad jie parašytų kažką tikrai rimto į jūsų puslapį. Nepublikuokite pseudomokslininkų, ypač kai jie rašo ne apie save o kitus. Arba bent jau paprašykite autoriaus parodyti jo diplomą ar mokslinius pasiekimus. Šio autoriaus straipsniai tikrai žeidžia daugybės žmonių orumą. Tokiam rimtam puslapiui kaip jūsų tai nedaro garbės.

    Lietuvos Krišnos sąmonės bendruomenių atstovas ryšiams su visuomene
    Saulius Domarkas

    • Psichika.eu parašė:

      Gerbiamas Sauliau Domarkai, šis tekstas patenka į kategoriją „Skaitytojų laiškai“, tokiems autoriams nėra taikomi kažkokie išsilavinimo ar profesiniai reikalavimai, žmogus dalinasi savo patirtimi, jos apmąstymais, turi tam pilną teisę. Yra suplanuoti dar 2 straipsniai, kurie savotiškai užbaigia, apibendrina ISKCON veikloje dalyvavusio asmens patirtį, kurią jis suvokia kaip trauminę. Ir jie pasirodys, nes taip buvo sutarta. Suteikta galimybė pasisakyti ir jūsų organizacijos atstovams. Vėliau, bent artimiausiu metu, kažkokių panašių straipsnių neplanuojame, susijusių su jūsų organizacija. Dėl konsultacijų su specialistai, yra internete ištisas ciklas, skirtas Indijos religijų apžvalgai, OC VU lektorių nuomone, tai yra neohinduistinis judėjimas, su senosiomis tradicijomis mažai ką bendra turintis.

      https://www.facebook.com/filosofija/videos/10154805550428518/
      http://www.filosofija.info/rytai/senoves-indu-filosofija/sarunas-simkus-rigveda/
      http://www.filosofija.info/rytai/rytu-filosofija/vytis-vidunas-pristato-bhagavadgyta/

      • Saulius Domarkas parašė:

        Gerbiami moderatoriai, atkreipiu dėmesį į tai, kad autoriaus laiškai jau seniai nebepatenka į jo asmeninės „trauminės“ patirties kategoriją. Autorius dalinasi savo įžvalgomis apie religines grupes tokias kaip ISKCON, pateikia apibendrinimus apie pažeidžiamas žmonių kategorijas, kurios patenka į sektų įtaką ir konkrečiai į ISKCON. Taip pat primenu, kad ISKCON bendruomenių veikloje autorius nedalyvavo, įvairių renginių metu jis tik pardavinėdavo pyragaičius. Jis tebuvo stebėtojas iš šalies, todėl vargu ar galima kalbėti apie jo trauminę patirtį ISKCON’e. Jei leidžiate savo skaitytojams _nepagrįstai_ įžeidinėti ir žeminti religines grupes, tai juo labiau nedaro garbės jūsų svetainei. Jeigu būtų nesunku, ar galite įdėti nuorodą į paskaitų ciklą internete apie Indijos religijas, su kuriuo jūs susipažinote?

  2. Arnoldas Zdanevičius parašė:

    Norisi priminti net tik šios rašliavos autoriui bet ir šios svetainės savininkams, kad ir jie atsako, t.y. neša atsakomybę už protalo turinį ir tad galima kreiptis ne tik į žurnalistų etikos komisiją bet ir kitas instancijas dėl neapykandos kurstymą ir niekinimą. Jeigu ISKCON- LT nuspręstų – galima būtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Žurnalistų etikos komisiją ir/arba Prokūratūrą dėl niekinimo ir neapykantos kurstymo religiniu pagrindu. Nes visų pirma vadinti ISKCON sekta ir pseudoreligija – jau yra niekinimas. nes sekta – yra neigiama konotacija, suprask kažkas destruktyvaus. pseudo- reiškia kažkas kas neturi vertės ir pan. Krišnos sąmonė lyginama su priklausomybių liga – o tai vėlgi yra religinės mažumos niekinimas. Jau pats pavadinimas rodo kad serijiniai straipsniai – nes daug daliu – skirti paniekinti religinę mažumą naudojant stereotipizavimą, apibendrinimus, pvz. teigiama, kad kartojant mantrą intelektualinės žmogaus funkcijos sumenksta – tad norima įteigti kad neva visi kartojantys mantrą ISKCON nariai yra protiškai atsilikę. Man atrodo mažų mažiausiai psichika.eu turėtų išimti straipsnius, atsiprašyti, nes kitaip Jūs galite būti įspėti dėl nesantaikos ir neapykantos kurstymo relginės mažumos atžvilgiu ir tiek Jums tiek šios rašliavos autoriui gali tekti pakrapštyti pinigines.

    • Psichika.eu parašė:

      Galite kreiptis kur tik tinkamas, jūsų bauginimas tik patvirtina, kaip išsireiškėte šitos „rašliavos“ autoriaus teiginius, kad ši „meilės“ religija, tėra klastotė ir manipuliacija.

      • Saulius Domarkas parašė:

        Labai įdomi jūsų interpretacija :). Suprask: Mes juos dergsime, o jie gi „meilės religija“, jie tylės ir gal net džiaugsis, kad juos dergiame? Nes jei bandys apsiginti, tai iš karto paaiškės, kad jie – klastotė ir manipuliacija.

        • Psichika.eu parašė:

          Gerbiamieji, dėl lygių teisių, pirma gal pasikalbėkite, apsitarkite tarpusavyje, su kolegom, pvz.: [http://psichika.eu/blog/vedu-guru-musama-vyro-moteri-moko-kad-reikia-atidirbti-karma/], dėl neapykantos kurstymo jums bus ką pasidiskutuot su Ramune Murauskiene, ypač LGBT tema, o dėl teismų, beje, labai įdomus reiškinys, kad kai kurie jūsų judėjimo nariai kažkodėl mėgsta vadintis psichologais, nors jokio universitetinio išsilavinimo neturi. Nuoširdžiai, daug metų tolerancijos galiausiai baigėsi, kai pradėjo lįsti tokie faktai.. O Arūnas, jis pasisako ką galvoja, grasinkite kuo norite, bet tai jo teisė ir gal net pareiga.

          • Saulius Domarkas parašė:

            Aš labai atsiprašau, aš tik pakomentavau jūsų komentarą po Arnoldo komentaru. Aš pats su Arnoldu jokių veiksmų nederinau ir jokių veiksmų neplanuoju. Dėl psichologų, manau, kad mūsų tarpe pseudo psichologų nei daugiau nei mažiau nei aplinkinėje visuomenėje. Aš sutinku, kad Vedų psichologija yra visai ne apie tai, ką šie psichologai kalba. Aš suprantu, kad jie atrado nišą pragyvenimui, bet nepanašu, kad turtams. Bet lygiai taip pat šiuo požiūriu ir Arūnas, „išeivis“ iš ISKCON ir giliai pasinėręs į psichologo vaidmenį. Jo pseudo psichologinius svarstymus jūs priimate palankiau nei kitų pseudo psichologų. Tai rodo jūsų išankstinį nusistatymą. Vadinasi ir jūs nesate nešališkas. Iš jūsų komentaro panašu, kad laiškų serija yra beveik užsakomoji, nes jau yra suplanuota, kiek dar tekstų bus. Taip pat kaip jūs sakote: „kai kurie jūsų judėjimo nariai mėgsta vadintis psichologais.“ Kiek jų yra? Ir kiek žmonių vadina save psichologais priklausančių kitoms tradicijoms ar nepriklausančių jokioms? Turbūt daugiau nei ISKCON narių. ISKCON narių tarpe yra blogų žmonių, tai tiesa. Bet kiek yra blogų psichologų profesionalų? Aš bijau, kad daugiau nei ISKCON narių visame pasaulyje. Čia tik mano pamąstymai. Aš tikrai nesiruošiu imtis jokių veiksmų. Arnoldas yra privatus asmuo. Jis gali imtis kokių nori veiksmų. Tiesiog iš psichologų norisi profesionalumo ir nuoširdumo. Čia šito pasigendu.

  3. Psichika.eu parašė:

    Džiugu, Sauliau, kad diskusija tapo racionalesnė, taip apsišaukėlių yra visur, net tarp psichologų su diplomu, bet tai juk nėra argumentas tam palaikyti ar teisinti. Arūnas niekur ir nepristatomas kaip psichologas, beje. Išties, buvo laikai, kai šis judėjimas simbolizavo saujelės hipių žavią rezistenciją sovietų ideologijai, savotiška laisvės išraiška, opozicija merkantilumui, vartotojiškumui ir panašiai, bet paskui kažkaip kitaip ėmė dėliotis vaizdas.

  4. Stasys parašė:

    Atvirai pasakius-visa tai durnių laivas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.