Sergu šizofrenija. Ar vienišumas neišvengiamas?
0 (0)

16539194355_2edfab7485_b

Klausimas: Sergu šizofrenija nuo vaikystės, nuo vaikystės neturėjau nei vieno draugo, nes visur pasireikšdavo liga ir dabar niekas nenori su manimi draugauti. Noriu jūsų paklausti, ar man vienišumas neišvengiamas. Tik sakykite tiesą, kaip tokie ligoniai nugyvena, ar jie turi draugų, ar būna vieni iki mirties, ar galima vienišumo išvengti?

Tomas (vardas pakeistas)

Komentaras: Laba diena,

Dėkoju už laišką ir pasitikėjimą. Rašote, kad nuo vaikystės neturėjote nei vieno draugo, nes pasireikšdavo liga. Suprantu, kad sunku apie tai kalbėti, bet gerai, kad parašėte ir ieškote pagalbos. Iš tiesų, ši liga daugeliui žmonių pablogina santykius su aplinkiniais: iš dalies dėl ligos simptomų (apatijos, abejingumo ir pan.) ir iš dalies dėl kitų žmonių reakcijos (nesupratimo, baimės, „etikečių“ klijavimo ir pan.). Susirgus šizofrenija, kaip ir susirgus kitomis ligomis, dažnai šalia išlieka stipriausi ir tikriausi draugai, artimieji, nes patiems „draugams“ būna sunku susitvarkyti su jiems kilusiomis reakcijomis dėl kito ligos. Todėl tai, kad šalia nėra draugų yra ne tik Jūsų atsakomybė, tačiau ir mūsų kultūros, visuomenės turimos baimės ir ribotumas. Pavyzdžiui, Suomijoje psichinė liga yra lygiavertė fizinei ligai (pavyzdžiui, astmai), todėl sergantys nepatiria aiškaus jų atribojimo nuo socialinės ir profesinės veiklos. Gera žinia ta, kad savo vienišumo jausmą galite veikti ir pats. Natūralu, kad kartais norite būti vienas, tačiau, kai norite bendrauti, galima daryti keletą veiksmų:

  • Paskambinti pasikalbėti į pagalbos linijas, kur teikiama emocinė parama ir šie skambučiai yra nemokami (daugiau informacijos rasite čia: http://www.klausau.lt/telefonai);
  • Kreiptis į savo poliklinikos ar ligoninės psichiatrą, kad Jus informuotų apie prieinamas socialinės reabilitacijos galimybes (galbūt tai gali būti sergančiųjų ar pasveikusiųjų grupės dienos stacionare, galbūt psichosocialiniai pacientų klubai, kur nariai mokomi užsienio kalbų, naujų profesijų, organizuojamas laisvalaikis);
  • Galite kreiptis pas psichologą (poliklinikoje ar privačioje įstaigoje), kur su Jumis kalbėsis apie galimybes įveikti vienišumo jausmą ir galės Jums padėti pagal Jūsų individualią situaciją.
  • Galite susirasti savo mieste vykstančius grupinius meno, muzikos užsiėmimus, taip pat įvairius mokymus ir pan., kur galėsite bendrauti ir užmegzti ryšius.

Svarbu, kad vartotumėte gydytojo Jums paskirtus vaistus, kad nenuleistumėte rankų ir stengtumėtės padėti sau. Vienišumo jausmo galima išvengti net ir sergant šizofrenija. Jeigu toliau stengsitės ir pasitelksite profesionalų pagalbą, įsitikinsite tuo pats.

Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Eglė Malokviejūtė
Kontaktai: +37062058759, egle@seimospsichologija.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

1 Response

  1. Zigmas parašė:

    Laba vakara,netycia uztikau komentara apie sizofreinija,susiduriau su sia liga is arti,man 35m,esu issiskyres su seima,po skyrybu gyvenimas suvede su drauge,bet ne viskas taip gerai,kaip gali atrodyt,draugaujam du metai,pradzioj draugystes ji uzsimine,kad serga paranoidine sizofreinija,bet tuo metu as nieko neiprasto nepastebejau,zinojau,tik,kad vartoja vaistus,kadangi buvo viskas labai gerai mums,tai nemaciau reikalo labai gilintis,nes ji vengia sios temos.Vasara buvo beveik men komandiruotej,kiek supratau buvo didziulis nuovargis,gryzusi po jos,ji nutrauke musu draugyste,ko labai nesitikejau,likau sokiruotas.Praejus 4 menesiams,mes netycia susitikom,ir vel pradejom bendrauti,nes nebuvau dar jos pamirses,atleidau jai uz nuoskauda,kaip paaiskejo,ji po musu issiskyrimo buvo ligoninej del savo ligos atkricio,dabar pradejau labai dometis sia liga.Siandien,apie menesis kaip mes vel bendraujam,taciau bendravimas yra labai sunkus,diena geresne,diena blogesne(kalbu apie jos nuotaika,bei savijauta)ir siandien ji paprase manes kad miegociau pas save namuose,nes tikriausiai as ja kaiptai varginu.Palikti jos neketinu,nes tikrai myliu,bet jei taip bus ateityje,ko gero galiu ir pats isproteti,labai prasau patarimo,kaip man elgtis toliau ir kaip man jai padeti,is anksto labai dekoju.

Komentuoti: Zigmas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.