Širdies ligos ir jausmai

0

jausmai-laisve

Kaip pasijaustumėte Šv.Valentino dieną gavę dovanų skrandžio, žarnų ar inkstų formos suvenyrą ar skanėstą? Turbūt būtumėte šokiruoti, įsižeistumėte? Tačiau širdies formos dėžutės, papuošalai, suvenyrai tapo įprasti ir simbolizuoja meilės, palankumo jausmus. Įvairūs liaudies posakiai, priežodžiai širdį susieja ir su įvairiais kitais jausmais: „ kalbėjo nuoširdžiai“, „dėkoja iš visos širdies“, „iš baimės širdis nukrito į kulnus“, „vieniša širdis“, „mylinti širdis“, „širdis plyšo iš sielvarto“ ir panašiai.

Tačiau, kas atsitinka, kai žmogus suserga širdies ligomis? Tada širdis siejama ne su jausmais, o su cholesterolio kiekiu, nutukimu, miego sutrikimais, kraujagyslių užkalkėjimu. Net jeigu lieknas, sportuojantis, nerūkantis, taisyklingai besimaitinantis žmogus suserga širdies liga, patiria širdies operaciją, vargu, ar jam kas nors pasakys, kad jo sveikata susijusi su jausmų problemomis.

Viena iš priežasčių, kuri paskatina susirgimus širdies ligomis – yra užsitęsęs gedėjimas. Gedėti žmogus gali ne tik dėl artimojo mirties. Gedėjimo procesas gali būti išgyvenamas dėl įvairių netekčių: darbo paradimo, skyrybų, svarbių santykių praradimo, tremties, emigracijos, žymių finansinių nuostolių. Jeigu žmogus gedėjimo metu yra uždaras, neišreiškia jausmų, nesulaukia artimųjų supratimo, emocinės paramos, gedėjimas užsitęsia ir nuolatinis liūdeys, sielvartas, kaltės išgyvenimas tampa liguistais – žmogus suserga depresija, sutrinka miegas. Negydoma depresija sunkėja, pacientą aplanko mintys, kad nėra prasmės ir nebeverta gyventi. Šiuo atveju širdies liga tampa tarsi „teisėtu“ ir „gražiu“ savižudybės būdu. Todėl artimieji turėtų stebėti ir pakontroliuoti, ar sergantis širdies liga nusipirko gydytojo kardiologo paskirtus vaistus, ar laiku ir tinkamai juos vartoja, padrąsinti artimąjį pasikalbėti apie savo jausmus, problemas su psichikos sveikatos specialistais.

Susirgimus širdies ligomis gali provokuoti, skatinti asmenybės ypatumai ir elgesys: perdėtas darbštumas, atsakingumas, lankstumo stoka, didelis jautrumas, nemokėjimas nustatyti ribų bendravime, nemokėjimas konfrontuoti, konfliktų baimė ir vengimas. Labai dažnai toks savybių „rinkinys“ ir atitinkamas elgesys atveda prie chroniško nuovargio sindromo, kurio paskutinė stadija – ir vėl depresija. Deja, chroniško nuovargio sindromui gydyti reikia ne mažiau pusės metų laiko ir pastangų, o ligonių kasos tiek ilgai nemokės už nedarbingumą. Tyrimais nustatyta, kad iki susergant miokardo infarktu, labai didelė dalis pacientų apie dvi savaites iki susirgimo jautė fizinį, psichinį išsekimą ir stiprų nuovargį. Iš darbo praktikos žinau ne vieną pacientą, kuris taip jausdamasis prašė šeimos gydytojo nedarbingumo lapelio, tačiau jo negavo. Pasekmės – širdies smūgis ir nedarbingumas, invalidumas apie metus laiko.

Žinodami, kad Lietuvoje niekas stipraus ir chroniško nuovargio nepripažins liga ir nemokės už tai nedarbingumo pašalpos, turėtume patys labiau rūpintis darbo ir poilsio režimu, gedėjimo metu priimti įvairią specialistų pagalbą, psichologiškai dirbti su savo asmenybės problemomis, keisti kai kuriuos įprasto elgesio būdus. Metams bėgant organizmas sensta, todėl rūpinkimės savo gyvenimo pusiausvyra, atsižvelgdami į kūno siunčiamus signalus, į vidines emocijas ir jausmus, kurie niekada nemeluoja. Netgi sapnai gali perspėti apie artėjančią pavojingą ligą, mirties pavojų.

Širdies ligų gydyme ir profilaktikoje labai reikšmingos yra ir visuomenės psichologinės nuostatos. Mes laimomės nuostatų ir išankstinių įsitikinimų, kad yra gražios ir negražios negalės, gražios ir negražios ligos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus aklas arba serga onkologine liga, tikėtina, kad jis sulauks žymiai daugiau atjautos, pagalbos, labdaros, negu tas pacientas, kuris serga šizofrenija arba AIDS. Panašiai mes galvojame, kad yra gražios ir negražios priklausomybės: pavyzdžiui, narkomanija – labai negražu, o darbomanija – gražu ir net galima pasigirti. Širdies ligos priskiriamos prie „gražių“ ligų, o mirtis nuo širdies ligos net pavadinama kartais „pageidautina“, „karališka“ mirtimi. Šias savo vidines nuostatas reikia pažinti ir keisti. Jeigu miršta žmogus, lieka maži vaikai našlaičiais ir sielvartaujantys artimieji, nesvarbu, ar žmogus mirė nuo alkoholizmo, ar nuo darboholizmo, nieko gražaus nėra nei vienu, nei kitu atveju.

Susirgę širdies liga, prisiminkime, kad širdis yra meilės simbolis, įvairių jausmų „bazė“, tad gydykime ir kūną, ir jausmus. Susigražinkime džiaugsmą į savo gyvenimą.

Psichologė Rita Zykienė / manopsichologija.lt [nuoroda nebeveiki]

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here