Sisteminė-fenomenologinė psichoterapija
0 (0)

Ši psichoterapijos kryptis pradėjo savo vystymosi kelią kaip vokiečių psichoterapeuto Bert Hellinger tyrimai ir atradimai.

Po poros dešimtmečių darbo su jo išvystyta Šeimos konsteliacijos metodika, 1993 metais išėjus jo darbus aprašančiai knygai, B.Hellingerio patirtis ir atradimai, jo vedami seminarai pradėjo plisti milžinišku greičiu.

Tai Sisteminis pažinimas, apimantis transgeneracinius ryšius ir lauko teoriją, – sisteminiai nematomi ir iki tol sunkiai suprantami asmens ryšiai, lemtingi nesąmoningi likimų persipynimai, vidinio pasaulio dinamikos, sąžinės veikimas – kas atvėrė naujas konsultavimo ir terapijos erdves, bei galimybes.

Sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos kryptis vystosi toliau tokiose srityse kaip šeimos, individualios, organizacinės, sveikatos psichologija ir terapija. Rusijos profesionalios psichoterapijos lygos įtraukta kaip viena iš psichoterapijos krypčių, vyksta jos integracijos procesas kitose šalyse.

Pabuvojus seminaruose, bei susidūrus su praktiniais pagalbos atvejais, galima suprasti šitokį plitimą. Šiuo metu įvairiomis kalbomis išleista virš 50 knygų, įkurti institutai Vokietijoje ir kitose šalyse, toliau nagrinėjantys šiuos sisteminius klausimus.

Psichoterapija

Sisteminės fenomenologinės psichoterapijos pažinimas, – kad kiekvienas mūsų yra dalis įvairių socialinių sistemų, o visų pirma – šeimos, giminės, kaip pirminių ir svarbiausių sistemų, į kurias besąlygiškai įeiname tiesiog kartu su atėjimu į Pasaulį.

Sisteminis požiūris žvelgia į žmogų, kaip visada esantį bendroje sąveikoje su aplinkiniu pasauliu, kitais žmonėmis ir šeimos, giminės, ar kitomis socialinėmis sistemomis. Žmogus pats sau neegzistuoja, jis visada, daugiau ar mažiau susijęs su savo aplinka. Jo jausmai, išgyvenimai, mąstymas, pojūčiai, net „atsitiktiniai“ įvykiai dažnai yra sąveikaujantys, ar net sąlygoti šeimos, giminės, ar kitos sistemos, kuriai jis priklauso.

Fenomenologija – kaip visa tai šiuo gyvenimo momentu, šiame etape asmens ir šeimos gyvenime unikaliai reiškiasi, veikia, vystosi. Kokios individualios galimybės pokyčiams, augimui.

Sisteminio požiūrio ir jo metodo “Sisteminės šeimos konsteliacijos” dėka pavyko atskleisti neišvengiamus Gyvenimo ir santykių dėsnius, visąlaik egzistuojančius Šeimos, giminės ir kitose socialinėse sistemose, kurių nepaisymas dažniausiai veda prie sunkumų ir rimtų pasekmių, o laikymąsis – sudaro sąlygas geriems ir augantiems santykiams, sveikatai, ugdo, suteikia jėgas, resursus, laimę.

Dažnai ne tik dabartiniai asmeniniai procesai, raidos, savirealizacijos tendencijos, ar sunkumai, santykių konfliktai išreiškia konkrečius paties asmens, ar jo šeimos, giminės gyvenimo ir istorijos įvykius, konfliktus, sužeidimus, ar traumas, bei sisteminių ir kitų gyvenimo dėsnių pažeidimus, turi su jais ryšį, ar yra jų pasekmė. Dažnai su tuo yra susiję ir ligos, simptomai, psichosomatiniai, fiziologiniai sutrikimų procesai, bei priklausomybės. Gali būti, kad būtent šiame – nesąmoningame asmenybės, šeimos lygyje yra palaikomi.

Gyvenimo, santykių tikslų nepasiekiamumas ir konfliktai taip pat gali būti susijęs su tuo, kad asmuo yra “užimtas” kažkurioje sisteminėje funkcijoje ir nėra pilnai nei dabartyje, nei savo gyvenime.

Kaip fiziologinė-genetinė informacija, taip ir sisteminė informacija, psichologiniai modeliai, procesai, išgyvenimai egzistuoja ir „keliauja“ – iškyla po eilės metų, ar perduodami per kartas kaip palikimas. Tiek stiprinantys, auginantys, tiek sunkinantys – jeigu sunkus patyrimas savo laiku šeimoje nebuvo tinkamai priimtas, išgyventas. Ir mūsų pačių pamirštas, ar išstumtas patyrimas, bei sisteminių santykių dėsnių pažeidimai dažnai turi panašią įtaką.

Kuomet klientas ar šeimos narys sąmoningai, ar nesąmoningai priešinasi pokyčiams, pagalbai, dažnai tai susiję būtent su sisteminiu lojalumu svarbiam asmeniui, identifikacija (net jeigu to asmens jis ir nematęs), arba atlikimu visai jo sistemai svarbios funkcijos. Tuomet atsitraukimas nuo sunkumo, ar pozityvūs pokyčiai jo vidiniame pasaulyje gali būti priimti kaip išdavystė. Dėl šių priežasčių kartais sunkiai skinasi kelią geri kitos terapijos, pagalbos, augimo žingsniai, ar netgi grįžtama atgal.

Šiais atvejais sisteminis supratimas ir konsteliacijos metodas (vidinio pasaulio paveikslų išdėstymas), derinant su kitais metodais, gali ypač padėti suprasti kas vyksta ir rasti, bei įgyvendinti gerus sprendimus.

Be abejo, su sisteminiu supratimu, metodika tiriami ir asmens bei šeimos gyvenimo procesai, kur Gyvenimo dėsnių pažeidimai įvyko, ar tebevyksta kliento santykiuose, šeimoje, visuomenėje. Tame yra ir lojalumo, bei priklausomybės sistemoms, į kurias įeiname konfliktai, balanso – davimo ir ėmimo dinamikos, kaltės ir nekaltumo, sąžinės, tvarkos, hierarchijos, santykių dinamikos.

Sisteminiai jausmai, sisteminės būsenos

Kuomet sunkiai terapijai pasiduoda baimės, vienatvės, pykčio ir kiti jausmai, gali būti, kad jie nors yra mumyse ir išgyvenami kaip savi, vis dėlto yra ne mūsų. Tai jausmai, esantys sistemose – šeimos, ar giminės. Taip pat ir kai kurios nuostatos, išgyvenimai. Tai gali būti ir jausmai, emocijos, ir jų nebuvimas – šaltumas, uždarumas, atsiribojimas.

Žvelgiant sisteminiu požiūriu pavyksta aptikti jų ištakas. Tai dažniausiai tėvų, senelių, kitų svarbių giminės narių jausmai, išgyvenimai ir patirtis, kurie perimti kaip palikimas. Gali būti net ir ne giminės narių, kurie tapo reikšmingi giminės likimui. Net jeigu tie žmonės jau senai mirę, ar mes tų žmonių gyvenime ir nebuvome sutikę. Šie persipynimai dalyvauja daugelyje vyro-moters, tėvų-vaikų, kitų socialinių santykių.

Žmogus, ryšyje su jais, ir ypač kai jie stipriau pasireiškia, atsiduria dalinai lyg ne čia ir dabar. Jis jaučia „kartu su jais“, arba „už juos“. Yra „jų išgyvenimuose“ – „aš kaip jūs..“. Kartais tai pasiekia identifikacijos su tais asmenimis lygį.

Žinoma, kad tuomet nėra adekvačios reakcijos į dabarties situacijas, ar jos priimamos pernelyg stipriai. Tokiose būsenose esantis klientas savo gyvenime dažnai patenka į eilę panašių situacijų, kuriose pastiprinami, pakartojami tie išgyvenimai.

Tik tuomet asmeniniai išgyvenimai, elgesys sunkiai pasiduoda terapijai, pokyčiams, nes yra sisteminis lojalumas ir ištikimybė tiems asmenims sistemos istorijoje, kaip labai svarbiems.

Atsitraukimas nuo jų ir šių išgyvenimų kliento vidinio pasaulio ir sąžinės gali būti priimamas kaip išdavystė. Ką tuomet gydyti? Juk vargu ar galime sėkmingai čia ir dabar gydyti išgyvenimus to žmogaus, kurio čia nėra, ar kuris jau senai miręs, o esamasis klientas tik atstovas ir jam lojalus – yra „jo būsenoje“.

Tuomet terapijos užduotis yra atstatyti pilnavertį pozityvų kliento santykį su jo sistemos nariais, su kuriais jis persipynęs, pripažįstant jų likimų, jausmų ir išgyvenimų vertę, priklausomybę jiems patiems. Kai tai pavyksta, asmuo iš būsenos „ten su jais“, ar „už juos“, sugrįžta į čia ir dabar – savo gyvenimą. Tuomet jis tampa pajėgus tinkamai priimti ir pergyventi savo gyvenimo patyrimus ir išgyvenimus, prisiimti atsakomybę, gyvenimo dovanas ir galimybes, veikti.

Sisteminis Šeimos konsteliacijos metodas

Žymaus vokiečių psichoterapeuto Berto Hellingerio išvystytas Šeimos konsteliacijos metodas ir jo atradimai daug kur atvėrė naujas galimybes ir leido suprasti tai, kas anksčiau sekėsi sunkiai, ar buvo nepasiekiama.

Kai kurie specialistai tai prilygina mikroskopo atradimo biologijoje ir medicinoje reikšmingumui. Tuo, bei daugelio kitų specialistų tyrinėjimų pagrindu toliau formuojasi ši psichoterapijos kryptis.

Šeimos konsteliacijos metodas suteikia galimybę minėtą kliento ir šeimos vidinio gyvenimo informaciją priimti, “perskaityti”, analizuoti.

Šeimos konsteliacijoje (išdėstyme) – matomame lygyje išsidėsto ir atsiskleidžia asmens, ar visos šeimos vidinio gyvenimo paveikslai (vaizdiniai), kurie nesąmoningai įtakoja jausmus, emocijas, pojūčius, supratimą apie save, aplinką, santykius, gyvenimą. Tai, kas apima ne tik pačio kliento, jo šeimos narių, bet ir keletos jo kilmės kartų patirtį, jausmus, gyvenančius jame.

Jų pasekoje atitinkamai vyksta ne tik asmens orientacija aplinkoje, gyvenime, santykiuose, bet ir santykis su savimi, liga, sveikata. Šiuo metodu, aplenkiant sąmoningą išraišką, labai greitai ir tiesiogiai išeiname į esminį klausimo supratimą ir patyrimą, tuo pačiu esant diagnostikos ir terapinių intervencijų galimybėms. Tai leidžia analizuoti, tirti ten veikiančias dinamikas, jų ištakas, priežastis, poveikį tiesiogiai klientui ir jo sistemai – šeimai. Tiesiogiai išgyventi galimus terapinius žingsnius, ir jų poveikį, planuoti būsimas konsultavimo, pagalbos kryptis.

Sisteminė šeimos konsteliacija (išdėstymas) – tai sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos darbo metodas, leidžiantis padaryti matomais žmogaus, šeimos vidinių vaizdinių turinį, išanalizuoti juos, pažinti  asmenyje ir jo sistemoje veikiančias sistemines dinamikas ir sudaryti efektyvius sprendimus, kaip klientui, taip ir pačiai sistemai (šeimai, giminei, kolektyvui ir t.t.), kuriai jis priklauso.

Tai į sprendimą orientuotas pagalbos metodas, turintis ir diagnostikos, ir terapinių intervencijų galimybes. Jo poveikis yra tęstinis kliento gyvenime užimantis pakankamai ilgą augimo ir pokyčių laiką. Tai svarbu derinti su konsultavimu, bei kitomis pagalbos rūšimis.

Darbas vyksta grupėje – 5-25 ir daugiau žmonių, nors galima ir individualiai. Grupėje procesas vyksta dėka “pavaduojančio pojūčio” fenomeno. Skirtingai nuo kitų išraiškos metodų, čia niekas nevaidina ir nesistengia kažko nuo savęs pavaizduoti. Klientas deleguoja savo ir savo šeimos narių vaidmenis kitiems grupės nariams, juos išdėstydamas – pastatydamas salėje, rate, vadovaujantis savo pojūčiais, ar vaizdiniu.

Po kelių minučių, paskirtieji kliento šeimos narių atstovai pradeda jausti tam tikrą santykį su jų vieta, kitais dalyviais ir gali perduoti, bei išreikšti atsiradusius pojūčius, emocijas. Esmė ta, kad tai atspindi realų kliento šeimos sistemos vidinį procesą, kartais netgi atstovai pradeda stovėti, jaustis ir elgtis analogiškai realiems kliento sistemos nariams. Tai nepriklauso nuo atstovų asmenybės. Pats klientas beveik visada atpažįsta ir išgyvena tame tikrą, dažnai anksčiau buvusį nesuvoktą jo sielos, vidinio gyvenimo, ar šeimos paveikslą.

Toliau padedant terapeutui, gali būti ne tik atstovų judėjimas vadovaujantis jų pojūčiais, bet ir išsakomos frazės, kas padeda tiesiogiai, ar simboliškai suprasti atsiskleidžiančią informaciją, procesą. Kadangi čia atstovai nevaidina, todėl per gaunamą informaciją ir pažinimą beveik pilnai susitinkame su kliento ir jo sistemos vidiniu paveikslu, dinamikomis – kas ir yra svarbiausia esamam klausimui.

Tai išoriškai panašu į psichodramos, ar kitus išorinių vaizdinių metodus, tačiau tai kitoks metodas su savo unikaliomis galimybėmis.

Dirbant individualiai gali būti naudojamos specialios figūros, lėlės, tiesiog vidiniai vaizdiniai, ar žinios ir patyrimas apie sisteminius asmens, šeimos procesus.

Metodo privalumai

Kaip iš pirmo žvilgsnio beatrodytų paprastas ir neįtikimas šis aprašytas procesas, eigoje atsiskleidžianti informacija ir jos atitikimas faktams dažnai stebina ne tik klientą, bet ir specialistus. Šis metodas turi pakankamai apibrėžtą metodologiją, jos mokslinį pagrindimą, galimybes tikrinti atrastą informaciją, ar kylančias prielaidas tiek eigoje, tiek tolimesniame konsultavime, gyvenime. O kartu su atsiskleidusiu sisteminiu dinamikų pažinimu leidžia suprasti eilę anksčiau sunkiai pasiekiamų klausimų ir procesų, efektyviau padėti.

Šeimos konsteliacijos metodas – geras pagalbininkas ir kitų konsultavimo, terapijos sričių specialistams – derinant įvairius metodus. Jo pagalba galimos ir supervizijos – konsultanto, pagalbininko ir kliento santykių vidinėms dinamikoms pažinti, rasti sprendimus.

Svarbus aspektas – pažinimo ir patyrimo gyvumas. Beveik kiekvienas, dalyvavęs sisteminių konsteliacijų sesijoje nebelieka jai abejingas – joje atsiskleidžiančių gyvenimo klausimų akivaizdumas, procesų seka ir realumas padaro didelį įspūdį, dalyviai žymiai realiau ir tikriau suvokia, priima, pajaučia ir įsisavina tiek supratimą, tiek savo klausimų praktinius sprendimus.

Čia pakanka labai minimalios informacijos, be išsipasakojimų, todėl asmeninė sfera yra daugiau apsaugota, mažesnis pasipriešinimas pagalbos priėmimui.

Visi šeimoje susiję vidiniais ryšiais ir turime sąmoningą bei nesąmoningą įtaką vieni kitiems. Blogu, sunkiu, bei geru, palaiminančiu ir stiprinančiu būdu. Todėl čia per šeimos narius galime suprasti ir neatėjusio į terapiją šeimos nario sunkumų procesus, rasti sprendimus, padėti jam, bei kryptingai formuotis “gydančiai ir ugdančiai erdvei”, santykiams šeimoje.

Dėl galimybės žengti tiesiai į esmę, vidinį pažinimą, šio metodo pagalba sutaupoma dešimtys valandų (o tuo pačiu ir lėšų), darbo su asmeniu, šeima, ar specialistu kad jiems padėti. Todėl ir kitų sričių specialistus kviečiame įjungti į kitų metodikų gretą ir šį sisteminį fenomenologinį asmens, šeimos pažinimą, arba ir Šeimos konsteliacijos metodą.

Šis patyrimas galėtų suteikti didžiulę pagalbą ir kitais metodais gautai informacijai, patyrimui, tampa labiau aiški situacija, gilių vidinių jėgų asmenyje ir šeimoje vieta, efektyvios pagalbos kryptis ir galimybės, o sisteminis požiūris ir dinamikų supratimas dažnai būna raktas į žymiai efektyvesnę pagalbą, ir kartais netgi vienintelis kelias suprasti ir padėti kai kuriuose sunkesniuose klausimuose konsultavime ir terapijoje – ypač vaikų, kur per tėvus gali vykti tiek vaiko apsunkinimas, tiek išsilaisvinimas.

Dažniausiai konsteliacija – tai vienas pagalbos etapų, kuris gali tapti postūmio ir atsivėrimo tašku.

Parengė:
Kazimieras D. Daugėla

Daugiau informacijos:
www.konsteliacijos-d.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.